Šio magistro darbo tema – išvestinio ieškinio lyginamoji analizė. Taigi šio darbo objektą sudaro įvairūs su išvestiniu ieškiniu susiję klausimai, kurie analizuojami remiantis užsienio valstybių – daugiausia Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Anglijos – patirtimi. Apžvelgus teismų praktiką, matyti, jog Lietuvoje ir kitose valstybėse išvestinis ieškinys yra naudojamas labai retai. Todėl kyla klausimas, kokios yra išvestinio ieškinio nepopuliarumo priežastys. Be to, Lietuvos teisės aktuose išvestiniam ieškiniui tėra skirta viena nuostata, kurioje pateikiamas tik šio instituto apibrėžimas. Dėl tokio siauro reglamentavimo ir teisinės doktrinos stokos kyla nemažai neaiškumų - kokia yra ieškinį pateikusių (bei nepateikusių) akcininkų ir pačios bendrovės procesinė padėtis, kas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kuo išvestinis ieškinys skiriasi nuo asmeninio akcininkų ieškinio ir t. t. Į šiuos ir kitus probleminius klausimus siekiama atsakyti penkiose pagrindinėse darbo dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama išvestinio ieškinio samprata bei šio instituto susiformavimą lėmę veiksniai, taip pat samprotaujama, kokių tikslų įstatymų leidėjas turėtų siekti įtvirtindamas išvestinį ieškinį statutinėje teisėje. Galiausiai, pabaigoje pateikiamas kai kurių autorių neigiamas požiūris į išvestinį ieškinį ir abejonės, ar apskritai tokia mažumos akcininkų interesų gynimo priemonė yra reikalinga. Antrojoje dalyje nagrinėjamas išvestinio ieškinio atskyrimas nuo asmeninio (individualaus) akcininko... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the Thesis is a Comparative Analysis of Derivative Action. Therefore, the Thesis‘ subject matter constitutes of various matters related to derivative action that are being analyzed considering the experience of foreign countries – especially Germany, France, USA, England. The review of case law shows that in Lithuania and some other countries derivative action is being used in practice very rarely. Therefore, the question arises what the reasons leads to the unpopularity of the derivative action. Also, in Lithuanian legislation there is only one provision for derivative action that contains only the definition of the institute. Due to the narrow regulation and lack of legal doctrine, there arises many problematic issues – what the procedural status of the company and shareholders who have submitted (and who did not) the action is, who has the duty to pay the costs, what the differences between derivative action and shareholder‘s personal actions are, etc. Answers to these and the other questions are given in five main parts of the Thesis. In the first part of the Thesis the concept of derivative action and the factors affecting formation of the institute as well as reflections of what objectives the legislator should seek by establishing derivative action in the statutory law are provided for. Finally, at the end some negative attitudes to the derivative action and doubts of necessity of such a remedy of interests of minority shareholders are provided for. In the... [to full text]

Teisė į juridinio asmens dalykinę reputaciją kartu su kitomis neturtinėmis teisėmis bei vertybėmis yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.114 straipsnio 1 dalyje. Svarbu pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtintos bei nacionalinių teismų taikomos minėtos teisinės priemonės turi nepažeisti teisės laisvai reikšti mintis bei įsitikinimus, kuri yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos („Konvencija“). Nacionalinės valdžios institucijos nustatydamos, o nacionaliniai teismai taikydami teisės normas dėl dalykinės reputacijos gynimo, kurios riboja teisę laisvai reikšti mintis bei įsitikinimus, turi įsitikinti, kad tokios teisės normos ir jų taikymas atitinka tris kumuliacines sąlygas, nustatytas Europos Žmogaus Teisių Teismo. Šios trys sąlygos yra: 1. ribojimai turi būti numatyti įstatymuose, 2. ribojimai turi turėti tikslą ginti vieną ar daugiau Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje išvardintų teisių ar vertybių, 3. ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje. Vertinant Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą teisės į juridinio asmens dalykinę reputaciją apsaugą, galima teigti, kad pirmosios trys sąlygos yra išpildytos, tačiau kiek abejonių kyla dėl atitikties trečiajai sąlygai, ypatingai vertinant prevencinio ieškinio taikymą ar įpareigojimą visuomenės informavimo priemonei atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kai ji atsisako atskleisti paskleistos informacijos šaltinį, nors visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Legal right of a legal person to its professional reputation is enshrined in 1 paragraph of Article 1.114 of the Civil Code of the Republic of Lithuania among other non-property rights and values. It is important to note that the mentioned legal measures contained in the legal system of the Republic of Lithuania and applied by the national courts must not violate the freedom of expression, protected by the European Convention on Human Rights (ECHR) and fundamental freedoms (hereinafter – the “Convention”). The national authorities when establishing and national courts when applying the legal rules for the protection of professional reputation that interferes with the freedom of expression, must make sure that such rules and their application do fulfill three cumulative conditions, determined by the European Court of Human Rights. Such conditions are: (1) the interference must be prescribed by law, (2) the interference must be aimed at protecting one or more of the interests or values listed in 2 paragraph of Article 10 of the Convention, (3) the interference must be necessary in a democratic society. With respect to the protection of a right of a legal person to its professional reputation in the legislation of the Republic of Lithuania, one may state that the first two conditions are fulfilled, but there are some doubts regarding the third condition, especially assessing the appliance of a preventive action or obligation for the media to pay pecuniary or (and) non-pecuniary... [to full text]

Šiame magistro darbe lyginamuoju metodu nagrinėjamas teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą gynimas skirtingos teisės sistemos valstybėse - Lietuvos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šiame magistro darbe siekiama atsakyti į klausimą kada ir kokiais būdais yra ginama asmens teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą gydymo procese. Pažymėtina, kad pagrindinis nagrinėjamos teisės gynimo būdas yra draudimas atlikti bet kokią intervenciją į žmogaus kūną be galiojančio asmens sutikimo tokioms intervencijoms. Gydytojas, kaip ir bet kuris kitas asmuo, negali gydyti ir net liesti paciento be galiojančio paciento sutikimo. Bet kokia medicininė intervencija be galiojančio paciento sutikimo yra neteisėta, nebent ją galima pateisinti tam tikromis išimtimis. Todėl daugiausia dėmesio darbe yra skiriama sutikimo medicininiams ir moksliniams tyrimams, bandymams svarbos, sutikimo elementų, išimčių iš bendrojo principo, kai sutikimas nėra reikalingas, analizei. Išskiriami tokie būtini sutikimo gydymui elementai, kaip informacijos atskleidimas, veiksnumas ir laisva valia. Kaip vienas iš asmens autonomijos įgyvendinimo aspektų analizuojama ir asmens teisė atsisakyti siūlomo gydymo. Kadangi asmens teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą nėra absoliuti, tai nemažas dėmesys darbe yra skiriamas aptarti situacijoms, kai asmuo gali būti gydomas ir be tokio asmens sutikimo. / The present master’s work primarily deals with the analysis of the comparative aspects of the protection of the person’s right to the bodily inviolability and integrity in different law systems – the Republic of Lithuania and the United Kingdom. Moreover, the aim of the present research is to analyse when and how the person’s right to the bodily inviolability and integrity is protected. It should be noted that the primary protection method of this right is prohibition to perform any medical intervention without the patient’s valid consent. The physician, like others, is not allowed to treat or even touch a patient without the patient’s valid consent. Any medical intervention without the patient’s valid consent is considered unlawful, unless it falls within very few exceptions. Therefore this master’s work deals mostly with analyse of the importance of consent to the medical and scientific examinations and research, the elements of the consent and the exceptions from general principal. There are three essential elements of the consent to the treatment – disclosure of the relevant information, capacity and voluntaries. As one aspect of the persons autonomy, the right to withdraw the treatment is also analyse in this master‘s work. Since the right to the bodily inviolability and integrity is not absolute one, this master’s work also deals with situations when the consent to medical interventions is not necessary and the patient could be treated without consent.

Nediskriminacijos principas yra vienas iš svarbiausių žmogaus teisių apsaugos elementų, vertinant jį kartu su visų asmenų lygybės principu yra sukuriami pagrindai gerbti žmogaus orumą ir skiepyti pagarbą jam. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jiems privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiame darbe analizuojama diskriminacijos ir lygybės santykis, pateikiama pačios diskriminacijos samprata, trumpai apžvelgiama, kokiuose teisės aktuose, tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose yra įtvirtintas diskriminacijos draudimo principas. Vienas iš draudžiančių diskriminaciją pagrindų yra draudimas diskriminuoti dėl socialinės padėties. Darbe pateikiamas išsamus socialinės padėties suvokimas. Kadangi Lietuvoje teisminės praktikos šioje srityje beveik nėra, todėl teisminės praktikos spragą Lietuvoje iš dalies padeda užpildyti 1998 m. įkurta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri nagrinėja gyventojų, patyrusių diskriminaciją, skundus. Straipsnyje nagrinėjamas diskriminacijos draudimas dėl socialinės padėties sudarant, vykdant ir nutraukiant darbo sutartį, išimtys ir garantijos, pagrindžiančios skirtingų sąlygų taikymą darbe. Taip pat pateikiami diskriminaciją patyrusių asmenų teisių gynimo būdai. / The principle of non-discrimination is one of the most important elements of the protection of human rights. Human rights should not be discouraged and give them privileges on the basis of gender, race, nationality, language, origin, social status, religion, beliefs or views. In this work are analysed relations of equality and discrimination, the concept of discrimination, which laws it, international, national is consolidated the principle of non-discrimination. One of the anti-discrimination grounds is the prohibition to discrimination on the grounds of social status. The work present detailed understanding of the social situation. Since there are no such practices in Lithuania, therefore, the case law of Lithuania vacuum to fill and help the Office of the Equal Opportunities Ombudsman, established in 1998, which deals with people who have suffered discrimination complaints. The article research the prohibition to discrimination on the social status the establishment, execution and termination of contract, exceptions and guarantees that justify the different treatment of the work. It gives people who have suffered of discrimination remedies as well.

Magistro Darbo objektas – Vartotojų teisės į informaciją įgyvendinimas, gynimas ir apsauga Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti įstatyminę vartotojų teisės į informaciją bazę informacinių teisių vystymosi kontekste ir ištirti vartotojų teisės į informaciją situaciją bei šios teisės įgyvendinimą, pasirenkant konkrečių produktų rūšį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti istorinį informacinių teisių vystymąsi ir kismą. 2. Atskleisti vartotojų teisės į informaciją atsiradimą. 3. Išanalizuoti vartotojų teisės į informaciją teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 4. Atlikti informacijos pateikimo vartotojams tyrimą ir nustatyti, ar pasirinktos rūšies produktų (varškės sūrelių) gamintojai pateikia visą pagal įstatymus būtiną informaciją, ar informacija atitinka jai keliamus įstatyminius reikalavimus. Darbo struktūra. Pirmajame skyriuje, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, analizuojamas vartotojų informacinių teisių kontekstas, atskleidžiamas istorinis teisės į informaciją vystymasis, kismas, prisitaikymas prie tendencijų ir socialinių santykių pokyčių. Šiame skyriuje taip pat atskleidžiama teisės į informaciją samprata. Antrajame skyriuje analizuojamas informacinių vartotojų teisių turinys – kokias informacines teises turi vartotojai ir į kokio tipo informaciją, atskleidžiami iškylantys probleminiai ir etiniai informacinių teisių klausimai. Trečiajame skyriuje analizuojama vartotojų teisės į informaciją situacija Lietuvoje – apžvelgiami pagrindiniai įstatymai, kurie savo aprėptimi apima... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the right to information is wide-ranging, closely linked with various human rights, associated with many spheres of living. The basic notion of human informational rights is the rights to know about activities of the government. However, the content of the right to information is fast changing, affected by the vicissitude of its environment. Thus it means that the right to information had to find its place in the legal basis as well and was determined by the natural need for relationship regulations. In other words, the development of consumers’ rights was evolution and adaptation to the fast changing environment, consumerism movements, development of information society, technological progress. Even from the times of the French Revolution, the most important aspect of informational rights was knowing, what was being done, and how it was being done by the elected society members – the right to the information about activities of the government (as well as the right to participate in the ruling of the country). It was one of the fundamental bearers of democracy. Time went by and the notion of the bigger picture began to appear – it was understood that the citizen had more informational rights ant the content of his rights was expanding. The right to obtain information about oneself, collected by the institutions of the government, emerged. It is hard to say, whether the movements of the consumerism were the main influences, that stimulated the appearance of... [to full text]

Lietuvos Respublikos teisėje viešojo intereso sąvoka nėra atskleista. Teisės aktuose vartojamos skirtingos sąvokos. Kas yra viešasis interesas konkrečiuose santykiuose ir kaip apibrėžti jo gynimo ribas yra gana sudėtinga. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir viešojo intereso sampratą visuomenėje, teisės moksle, teismų praktikoje. Magistro darbe yra nagrinėjama kokios yra viešojo intereso gynimo civiliniame procese problemos. Bandoma surasti teisinio reglamentavimo trūkumus ir ieškoma būdų šiam reglamentavimui tobulinti. Pirmoje šio darbo dalyje yra analizuojama, kaip yra suprantama viešojo intereso kategorija įvairiose kontekstuose. Yra nagrinėjamas šios sampratos formavimasis. Šiuo atveju yra nagrinėjamos įvairios politinės teorijos. Yra pateikiami skirtingi filosofijos požiūriai į individualaus ir visuomenės interesų sąveiką. Darbe taip pat pateikiamos įvairios mokslinės koncepcijos ir jų analizė. Be to darbe yra analizuojama, koks yra viešojo ir privataus intereso santykis. Remiamasi yra tiek nacionaline, tiek Europos Sąjungos teismų praktika. Antrojoje šio darbo dalyje yra pateikiama viešojo intereso gynimo civiliniame procese analizė. Aptariamos teisės normos, reglamentuojančios subjektų, dalyvaujančių viešojo intereso gynimo civiliniame procese vaidmenį. Yra lyginamas prokuratūros vaidmuo įvairiose valstybėse. Nagrinėjami viešojo intereso gynimo ypatumai. Analizuojami teisės aktai, reglamentuojantys tam tikrų institucijų, dalyvaujančių... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of public interest has not been revealed in Lithuania yet. Different concepts are used in law acts. It is quite difficult to describe what public interest in definite relations is and how to define its protection limits. In such case, it is necessary to evaluate definite circumstances as well as the conception of public interest in the society, law science, and practice of courts. The master work presents the analysis of the problems of public interest defense in a civil process. Legal regulation drawbacks are found and the ways to improve this regulation are sought. The first part of this work gives the analysis of how public interest category is perceived in various contexts. The formation of this conception is analyzed. Various political theories are analyzed in this case. Different philosophical approaches to the interaction of individual and public interests are presented. What is more, the relation between public and private interest is also analyzed. The work was based upon national as well as European Union law practice. The second part of this work presents the analysis of public interest defense in a civil process. Legal norms, regulating the role of subjects, which participate in the civil process of public interest defense, are discussed. The role of prosecution service in various countries is compared. Public interest defense peculiarities are analyzed. Law acts, regulating the competence and authority of certain institutions, which participate in the... [to full text]

-. / -.

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]

The Master thesis consistently analyses peculiarities of Community trade mark regulation in comparison with national trade mark legal systems in member states (primarily Lithuania, Germany and United Kingdom) and Protocol relating to the Madrid Agreement Concerning the International Registration of Marks. The author takes notice of although requirements for the marks which have to be registered as Community trade marks are similar to those in member states, however there are several differences in registration proceedings. In the third part of the work, consequences upon infringement of Community trade mark proprietor rights are analyzed. Enforcement of rights problem is one of the least disclosed issue in the regulation No.40/94 and one of the most complicated part of Community trade mark system. In accordance with laws operating in the Community and in member states, case law and jurisprudence, the author looks for peculiarities estimating jurisdiction and applicable law, as well peculiarities applying remedies of rights enforcement, and proposes various approaches concerning solutions to problematic issues.

Darbe analizuojamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas asociacijų laisvės principo prasme. Tema yra aktuali, kadangi atstovavimo institutas yra itin svarbus, o kartu naujas Lietuvos darbo teisėje. Pirmoje darbo dalyje analizuojama atstovavimo darbo teisėje esmė ir paskirtis, asociacijų laisvės samprata, turinys ir šių dvejų teisinių reiškinių sąveika. Prieinama išvados, kad asociacijų laisvė suponuoja darbo teisės subjektų atstovavimą esant kolektyviniams darbo teisiniams santykiams, kur pagal Lietuvos teisę darbuotojams bei jų kolektyvams gali atstovauti profesinės sąjungos ir jų organizacijos, darbdaviams - darbdavių organizacijos, jų susivienijimai, federacijos, konfederacijos. Antroje darbo dalyje nagrinėjamas darbuotojų atstovų teisinis statusas. Profesinės sąjungos – pagrindinė darbuotojams atstovaujanti organizacija, kuriai Lietuvos teisės aktai suteikia plačias teises atstovaujant darbuotojų interesus ir juos ginant. Profesinių sąjungų įstatymo ir CK reikalavimus atitinkanti profesinė sąjunga, nors ir neįregistravusi savo įstatų įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstama darbo teisinių santykių subjektu, galinčiu atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti. Darbo tarybų kaip darbuotojų atstovų veikla yra gerokai siauresnė nei profesinių sąjungų – apsiribojanti tik įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojų interesų atstovavimu. Darbo taryboms nėra taikomas asociacijų laisvės principas. Jeigu įstatymai numatytų alternatyvą – stoti į įmonėje, įstaigoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper there is analysed representation of employers and employees in the sense of association freedom principle. This issue is important because of representation institute which is of special importance, in addition, it is a new subject in the labour law of the Republic of Lithuania. In the first part of the paper there are analyzed essence and purpose of representation in labour law as well as conception of freedom of association, its content and interaction of these legal phenomena. It is concluded that freedom of association assumes representation of labour law subjects in case of collective labour relations which can be represented by trade union and its organizations following the labour law of the Republic of Lithuania. Employers are represented by employer organizations, their corporations, federations and confederations. The second part of the paper introduces legal status of employee representatives. Trade union is the main organization which represents the rights of employees. This organization is entitled to represent as well as to protect employees interests following the legislation of the Republic of Lithuania. Activities of labour boards as employee representatives are much more narrower than these of trade unions – it is limited by representation of interests of employees employed in companies, institutions or organisations. To labour boards there isn't applied the principle of freedom of associations. In case the law foresees an alternative to enter a... [to full text]