Habilitacijai teikiami mokslo darbai, susiję su dviem tyrimų sritimi – autorių teisių ir kitų intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo teoriniais ir praktiniais aspektais. Teikiamuose mokslo darbuose, remiantis kitų valstybių, Lietuvos doktrina ir teismų praktika analizuojama ir aiškinama teisinio reguliavimo novelų esmė, pateikiamos tam tikro instituto ar dalyko fundamentalios žinios ir vertinimai. Atsižvelgiant į tai, kad, ypač intelektinės nuosavybės teisės srityje, dauguma analizuotų klausimų susiję su Europos Sąjungos ar tarptautinės teisės aktų nuostatų įgyvendinimu vidaus teisėje, analizuojami šio įgyvendinimo rezultatai, nagrinėjamos atitinkamų nuostatų turinys ir taikymo galimybės, atskleidžiamos tinkamo ir netinkamo teisės taikymo atvejai, doktrininiu aiškinimu šalinamos esamos teisinio reguliavimo ar teisės taikymo spragos arba klaidos. Taip pat iškeliamos tam tikros teisės politikos formavimo, vystymo ir strategijos kryptys bei problemos, orientuojantis į racionalumo ir apsaugos funkcionalumo kriterijus. Tyrimuose didelę reikšmę turi istorinis, lyginamasis, teleologinis tyrimų metodai. Didelę reikšmę teikiamuose darbuose turi monografija apie autorių teisę, kurioje sistemiškai nagrinėjami pagrindiniai principai, šaltiniai, objektai, subjektai, asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės bei jų apribojimai. Remiantis droit d‘ auteure tradicija, autorių teisės paskirtis ir pagrindinė funkcija yra reguliuoti trejopo pobūdžio interesų konfliktus ir rasti... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the scientific studies comprises a study of key issues of the protection of copyright as well as enforcement of other intellectual property rights. The basic methods of study used in the works are comparative, historical and teleological. The model of legal regulation of the protection of intellectual property rights chosen is the one existing in the states of droit d’ auteur and copyright systems, and based on this model the key issues of copyright protection are analysed by way of comparing and assessing the aspects provided for in the Lithuanian legislation. Lithuania follows the droit d’ auteur system. In general, the Lithuanian copyright law does not reflect any unique tradition. The development of intellectual property rights protection in Lithuania essentially coincided with the accession to international and regional organisations and to international agreements. When Lithuania decisively implemented one of its foreign policy aims — to become a member of the European Union — the approximation of its national law to the European Union legislation commenced in the field of intellectual property law as well as in the whole legal system. The scientific monograph and the few scientific articles analyse the main aspects of the protection of copyright: main principles of copyright, legal sources, subject matter of the protections, the author or other copyright owner, contents of protection (economic rights and moral rights), limitations and exceptions... [to full text]

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo yra pirmasis teisės aktas Europos Bendrijoje, skirtas pašalinti esminius valstybių narių nacionalinių įstatymų reguliavimo skirtumus intelektinės nuosavybės teisės gynimo srityje. Šiame darbe analizuojamos Direktyvos 2004/48/EB nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisės gynimo būdais, priemonėmis ir procedūromis, bei vertinamas šių nuostatų įgyvendinimas ES valstybių narių nacionalinėje teisėje. Analizei pasirinkta Lietuva ir ES valstybės narės, turinčios didžiausias šios srities tradicijas ir esminius egzistavimo skirtumus: apsiribota Jungtine Karalyste, Vokietija bei Prancūzija. Darbe nesiekiama nagrinėti visų teisinių gynimo būdų ar išsamiai gvildenti teisių gynimo nuostatas ir jų taikymo praktiką analizuojamose valstybėse: pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų teisių gynimo būdų ir priemonių esmei atskleisti bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo vertinimui minėtų valstybių teisėje. Darbe remtasi tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais, nagrinėjamų valstybių įstatymais, teismų praktika, teisės doktrina, Direktyvos ir įstatymų parengiamaisiais darbais; daug dėmesio skirta monografijoms, Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdintiems moksliniams straipsniams. / The Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights is the very first EU legislation aiming to approximate the legislative systems and to assimilate disparities in the field of intellectual property rights enforcement. In this paper we analyze the provisions of Directive 2004/48/EC related to the measures, procedures and remedies of intellectual property rights enforcement. Also, we evaluate the implementations of these provisions into the national legislatures of the EU Member states. The analysis focuses on Lithuania and some of the EU member states that have old traditions and essential differences on the matter: the United Kingdom, Germany and France. We do not attempt to examine all the civil remedies nor to describe thoroughly the practices of application of the civil remedies in the Member States in question; instead, the main attention in this paper is focused on the revelation of the legal nature of corresponding measures, procedures and remedies, and evaluation of appropriate implementations of Directive’s provisions into the selected legislature systems. The paper references various international, regional and national legislations of the four states, judiciary practices, travaux préparatoires, jurisprudence; as well as various studies, papers and publications of Lithuanian and foreign authors.

Šiandien Europos valstybių teismų praktikoje pastebima tendencija plėsti asmens neturtinių teisių apsaugos lygį. Kai kuriose Europos valstybėse – Vokietijoje, Austrijoje, Nyderlanduose – atsisakoma tradicinių teisinio reguliavimo modelių, ribojančių galimybes taikyti tam tikrus civilinių teisių gynimo būdus asmens neturtinių teisių pažeidimo atveju. Plečiasi neturtinės žalos atlyginimo, kaip civilinių teisių gynimo būdo, taikymo sritis. Europos Žmogaus Teisių Teismo, nacionalinių teismų praktikos ir įstatymų leidžiamosios valdžios pagalba Europos valstybėse plečiamas teisės saugomų neturtinių vertybių sąrašas. Ypatingas dėmesys skiriamas asmens neturtinėms teisėms, susijusioms ne su fiziniais, o su vidiniais, psichologiniais individo parametrais. Plečiantis asmens neturtinių teisių spektrui kyla asmens neturtinių teisių tarpusavio konkuravimo problema: kaip turi būti derinamos lygiavertės, tarptautiniu ir konstituciniu lygmeniu įtvirtintos asmens neturtinės teisės, kad būtų garantuota veiksminga šių teisių apsauga? Tyrimo tikslas – išskirti ir plačiau aptarti pagrindinius veiksnius, lemiančius asmens neturtinių teisių apsaugos plėtimosi dinamiką ir mastą bei akcentuoti aktualiausias asmens neturtinių teisių apsaugos problemas. Pirmoje magistro baigiamojo darbo dalyje nagrinėjama asmens neturtinių teisių apsaugos samprata, aptariamos valstybės saugomos neturtinės vertybės, jų gynimo ir teisės pažeidimų prevencijos galimybės. Antroji dalis skirta išskirti ir aptarti veiksnius... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays, it is a tendency in European countries to widen the scope of protection of personality rights. In some countries, such as Germany, Austria, Netherlands, the traditional models of legal regulations, which restrict a possibility to invoke certain means of civil protection regarding the cases of infringement of personality rights are repudiated. The scope of application of non-pecuniary damage as a means of civil defense is being developed. European Court of Human Rights case-law, national court case-law and legislative authority – all have a great influence on developing a list of personality rights which is closely related not to physical, but to interior and psychological parameters of individual. The widening scope of protection of personality rights the main problem rise in competing in between with the rights themselves – how to find a fair balance between the equivalent rights which are ordained on the constitutional and international level in order to guarantee the effective protection of the personality rights. The aim of the analysis is to characterize and analyze the main factors in more detail, which determine the scope and dynamics in the protection of personality rights, and to emphasize the problems of the protection of personality rights. In the first part of the master thesis the author analyses the conception of personality rights, discusses the main state protected values, and the means of how to defense them as well as the possibility to prevent... [to full text]

The protection of individual rights arising out of EC law,and the state liability for a breach of EC law entailing damages to such individuals, are the issues dealt with in the thesis. The thesis deals with the state liability doctrine as formulated by ECJ, identifies grounds for giving rise to remedies as a result of a breach of EC Law by a member state, examines the practice of ECJ and national courts in application of the state liability in the light of EC Law.

Magistro darbe teoriniu ir praktiniu aspektu analizuojamas kolektyvinis tarnautojų teisių ir interesų gynimas valstybės tarnyboje. Tyrimo pradžioje apibrėžiama valstybės tarnautojo samprata bei jų rūšys, kurios bendriausia prasme lemia kolektyvinio atstovavimo teisių apimtį bei joms taikomus apribojimus. Detaliai aptariama valstybės tarnautojų teisė jungtis į organizacijas kaip būtina kolektyvinio atstovavimo prielaida bei teisės jungtis į organizacijas teisinio reguliavimo ypatumai, įtvirtinti tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Analizuojant valstybės tarnautojų teisę jungtis į organizacijas, atskirai išskiriami statutiniai ir krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys valstybės tarnautojai. Darbe analizuojami socialinės partnerystės kaip efektyvios interesų derinimo priemonės įgyvendinimo valstybės tarnyboje ypatumai, atskirai aptariant socialinės partnerystės įgyvendinimo formas valstybės tarnyboje. Tiriamos socialinio dialogo plėtojimo valstybės tarnyboje pielaidos bei pabrėžiamas informavimo ir konsultavimo procedūrų įgyvendinimo valstybės tarnyboje būtinumas, siekiant tinkamo ir efektyvaus valstybės tarnautojų teisių ir interesų gynimo. Aptariamos kolektyvinių derybų dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo valstybės tarnyboje problemos ir tendencijos. Apžvelgiami kolektyvinių darbo ginčų, kilusių valstybės tarnyboje, sprendimo metodai bei pateikiami pasiūlymai dėl pozityviųjų metodų plėtojimo, sprendžiant kolektyvinius darbo ginčus valstybės tarnyboje. / This master paper presents the analysis of the collective defence of civil servants’ rights and interests in the civil service in theory and in practice. The concept of a civil servant and its kinds are defined at the beginning of the research that in the most common meaning determine the scope of the collective advocacy rights as well as the restrictions applied to them. The right of civil servants to join the organisations which is viewed as a necessary presumption of collective bargaining is discussed in great detail. Moreover, the peculiarities of legal regulations of the right to join the organisations are pointed out at national and international levels. The distinctive features of social partnerships as an implementation of effective means of interest adjustment in the civil service are analysed in this study whereas the forms of social partnership implementation are discussed separately. The presumptions of the development of a social dialogue in the civil service are discussed while highlighting the necessity of the implementation of information and consultation procedures in the civil service with the view to appropriate and efficient advocacy of the civil servant rights and interests. The problems and tendencies of collective bargaining regarding the conclusion of collective agreements in the civil service are also set out and discussed. Collective work disagreements that arose in the civil service are viewed and the resolution methods as well as proposed... [to full text]

Sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teismą dalis ir ši teisė būtų iliuzinė, jeigu valstybės teisės sistema privalomą teismo sprendimą leistų palikti neįvykdytą, taip darant žalą vienai iš šalių. Dažnai pabrėžiama, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu. Net po to, tam tikrais atvejais yra būtinas prievartos aparato panaudojimas siekiant įvykdyti teisingumą. O teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, greitai ir veiksmingai įvykdytas teismo sprendimas. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Valstybė, prisiėmusi pareigą užtikrinti materialinių subjektinių teisių gynimą, tai įgyvendina ne tik užtikrindama kiekvienam teisės subjektui teisminę jo pažeistų teisių ir interesų gynybą, bet ir civilinio proceso metu priimto teismo sprendimo įvykdymą prievarta. Šis prievartos mechanizmas yra sutelktas būtent valstybės rankose. Asmeniui, ginančiam savo pažeistas teises, reikia ne jų pažeidimą deklaruojančio teismo sprendimo arba tik šio pažeidimo konstatavimo, bet realaus teisių gynimo. Tai gali užtikrinti tik veiksminga teismo sprendimų vykdymo sistema. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / Enforcement is an integral part of the right to a trial and this right would be illusory if the law of a mandatory system would leave the decision of the Court‘s failure, to the detriment o fone of the parties. Often stressed that the process does not end the civil court decision. Even then, in some cases, it is necessary to use coercive apparatus of justice. And justice can be fulfilled and to achieve its goal only when it is legally, quickly and effectively enforced court decision. In cases where a decision is not met, the persons for whose benefit the decision may request the decision to compulsorily. Enforcement of Civil Procedure is the final stage, during which implemented the court decision and the creditor and the debtor actually experienced legal and property implications of the court decision. The judgments must strictly comply with the statutory compulsory enforcement procedures to prevent violations of creditors to the debtor and third party rights and legitimate interests. Legal relations in civil proceedings entities for their role in civil proceedings are divided into: a) pursuing justice and ensuring the implementation of judicial decisions, b) participants (those involved in this case and other participants in the process). The first group includes the court, bailiff, court clerk (Rechtspfleger) and other entities engaged in ensuring fairness and justice act - of a judicial decision, order or decision - implementation. The second group includes the parties... [to full text] / Die Durchführung der Entscheidungen stellt einen Teil des Rechts einer Person auf Gericht dar; dieses Recht wäre eine Illusion, würde das staatliche Rechtssystem auf die Vollstreckung des verbindlichen Gerichtsbeschlusses nicht bestehen und so einen Schaden für eine von den Parteien verursachen. Es wird oft behauptet, dass ein Zivilverfahren mit der Fassung des Gerichtsbeschlusses nicht beendet ist. Sogar danach ist der Eingriff des Gewaltapparates in bestimmten Fällen erforderlich, um die Gerechtigkeit auszuüben. Die Gerechtigkeit kann erst dann ausgeübt werden und ihr Ziel erreichen, wenn der Gerichtsbeschluss rechtmäßig, schnell und wirkungsvoll vollstreckt wird. Wenn der Beschluss nicht durchgeführt wird, können die Personen, zu deren Gunsten der Beschluss gefasst wurde, einen Antrag auf die Vollstreckung stellen. Während des Durchführungsvorgangs wird das streitige oder verletzte materielle subjektive Recht oder zum Schutz stehendes Interesse tatsächlich wiederhergestellt. Nachdem der Staat die Pflicht die Verteidigung materieller subjektiver Rechte zu gewährleisten auf sich genommen hat, führt er diese Pflicht nicht nur dadurch aus, dass die gerichtliche Verteidigung der verletzten Rechten und Interessen für jedes Rechtsubjekt gewährleistet ist, sondern auch durch die Vollstreckung des in einem Zivilprozess gefassten Gerichtsbeschlusses. Dieser Gewaltmechanismus ist in den Händen des Staates konzentriert. Eine Person, die ihre verletzten Rechte verteidigt, braucht... [der volle Text, siehe weiter]

Magistro baigiamasis darbas skirtas ginčų, kylančių tarp vartotojų ir verslininkų, alternatyvaus sprendimo analizei. Darbo pradžioje nagrinėjama problemos, susijusios su alternatyvaus ginčų sprendimo (toliau - AGS) samprata, atskleidžiami AGS privalumai ir trūkumai, jo reikšmė vartotojų teisių gynimo sistemoje. Antroje darbo dalyje apžvelgiama atskirų AGS procedūrų įvairovė, jų ypatumai bei taikymo sąlygos, taip pat pateikiama šių procedūrų visumos (tame tarpe - jų klasifikacijų) analizė. Galiausiai yra gvildenamos neteisminiam vartotojų teisių gynimui esminės įtakos turėjusios Europos Sąjungos (toliau - ES) iniciatyvos, ES valstybių narių praktika, ir, įvertinus Lietuvoje vyraujančias tendencijas, jos institucinę ir įstatyminę bazę, atskleidžiamos problemos, su kuriomis susiduria mūsų valstybės vartotojai. Darbas aktualus ir naudingas tiek teoriniame, tiek praktiniame lygmenyje: kadangi AGS vartotojų teisių srityje Lietuvoje pakankamai naujas, tradicijų kol kas dar neturintis reiškinys, tyrimo rezultatai galės būti panaudoti ne tik gerosios praktikos kūrimui, veiksmingos teisinės duomenų bazės formavimui, bet ir problemų, su kuriomis susiduria AGS procedūras taikančios struktūros, sprendimui. Remiantis šiuo darbu, bus galima toliau tęsti ginčų, kylančių iš vartojimo sutarčių, alternatyvaus sprendimo analizę, jo teigiamų ir neigiamų savybių tyrimą. Atnaujinus statistinius duomenis, papildžius praktinių pavyzdžių sąrašą, priėmus naujus teisės aktus, jau galiojančius - pakeitus... [toliau žr. visą tekstą] / Master thesis is attributed to the analysis of alternative dispute resolution between consumers and businessmen. At the beginning of the thesis problems related to the alternative dispute resolution (hereinfather reffered to as the ADR) concept are researched, later on, advantages and disadvantages of ADR, its importance to consumer rights protection system are described. The second part of the thesis discusses the diversity of particular ADR procedures, their features and application possibilities, as well as provides the analysis of whole these procedures (including their classification). Finally, it provides European Union (hereinfather reffered to as the EU) initiatives substantially influenced the extrajudicial consumer rights protection, EU Member States‘ practice and challenges facing our state‘s consumers in accordance with the assessment of the prevailing trends in Lithuania, its institutional and legal framework. The thesis is relevant and useful at theoretical as well as at practical level, because ADR of consumer rights is new phenomenon with no traditions in Lithuania yet. Therefore, results of the research could be used not only in order to create good practice and to form effective juridical database, but also in order to deal with problems facing the structures that apply the ADR procedures. Based on this study, further improvements will be possible of the analysis of alternative resolution of disputes arising from consumers’ agreements, research of positive... [to full text]