Magistro Darbo objektas – Vartotojų teisės į informaciją įgyvendinimas, gynimas ir apsauga Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti įstatyminę vartotojų teisės į informaciją bazę informacinių teisių vystymosi kontekste ir ištirti vartotojų teisės į informaciją situaciją bei šios teisės įgyvendinimą, pasirenkant konkrečių produktų rūšį. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti istorinį informacinių teisių vystymąsi ir kismą. 2. Atskleisti vartotojų teisės į informaciją atsiradimą. 3. Išanalizuoti vartotojų teisės į informaciją teisinį reglamentavimą Lietuvoje. 4. Atlikti informacijos pateikimo vartotojams tyrimą ir nustatyti, ar pasirinktos rūšies produktų (varškės sūrelių) gamintojai pateikia visą pagal įstatymus būtiną informaciją, ar informacija atitinka jai keliamus įstatyminius reikalavimus. Darbo struktūra. Pirmajame skyriuje, žvelgiant iš istorinių perspektyvų, analizuojamas vartotojų informacinių teisių kontekstas, atskleidžiamas istorinis teisės į informaciją vystymasis, kismas, prisitaikymas prie tendencijų ir socialinių santykių pokyčių. Šiame skyriuje taip pat atskleidžiama teisės į informaciją samprata. Antrajame skyriuje analizuojamas informacinių vartotojų teisių turinys – kokias informacines teises turi vartotojai ir į kokio tipo informaciją, atskleidžiami iškylantys probleminiai ir etiniai informacinių teisių klausimai. Trečiajame skyriuje analizuojama vartotojų teisės į informaciją situacija Lietuvoje – apžvelgiami pagrindiniai įstatymai, kurie savo aprėptimi apima... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the right to information is wide-ranging, closely linked with various human rights, associated with many spheres of living. The basic notion of human informational rights is the rights to know about activities of the government. However, the content of the right to information is fast changing, affected by the vicissitude of its environment. Thus it means that the right to information had to find its place in the legal basis as well and was determined by the natural need for relationship regulations. In other words, the development of consumers’ rights was evolution and adaptation to the fast changing environment, consumerism movements, development of information society, technological progress. Even from the times of the French Revolution, the most important aspect of informational rights was knowing, what was being done, and how it was being done by the elected society members – the right to the information about activities of the government (as well as the right to participate in the ruling of the country). It was one of the fundamental bearers of democracy. Time went by and the notion of the bigger picture began to appear – it was understood that the citizen had more informational rights ant the content of his rights was expanding. The right to obtain information about oneself, collected by the institutions of the government, emerged. It is hard to say, whether the movements of the consumerism were the main influences, that stimulated the appearance of... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas - ištirti maisto produktų ženklinimo ir vartotojų teisių apsaugos teisino reglamentavimo ypatumus. Tam, kad būtų pasiektas numatytas tikslas, darbe buvo iškelti šie pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti maisto produktų ženklinimo teisinio reglamentavimo ypatumus Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose; išnagrinėti reikalavimų ženklinant ekologiškus ir maisto priedų turinčius maisto produktus teisinį reguliavimą; išnagrinėti vartotojo galimybes neteisminiu keliu realizuoti savo teises maisto produktų ženklinimo srityje. Vienas iš Europos Sąjungos maisto saugos politikos tikslų – užtikrinti, kad maisto produktai būtų ženklinami. Todėl pirmame darbo skyriuje išanalizavus maisto produktų ženklinimo teisinį reglamentavimą galima teigti, jog šios srities ženklinimas Europos Sąjungoje yra reglamentuojamas horizontaliais ir vertikaliais teisės aktais. Naujuoju Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. spalio 25 d. reglamentu Nr. 1169/2011 siekiama sujungti šiuo metu galiojančius teisės aktus dėl maisto produktų ženklinimo, juos konsoliduoti bei supaprastinti. Pagrindiniu teisiniu dokumentu, reglamentuojančiu maisto produktų ženklinimą Lietuvos Respublikoje, yra laikoma Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“. Plečiantis tiek ekologiškų, tiek maisto priedų turinčių maisto produktų rinkai, antrame darbo skyriuje nagrinėjami teisės aktų keliami reikalavimai šių produktų ženklinimui. Teisės aktų, reglamentuojančių ekologiškų... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this master thesis is to complete a research on the legal regulation peculiarities of food labelling and consumer protection. In order to achieve the set goal, following tasks were formed in this thesis: to analyze the legal regulation peculiarities of food labelling in legislation of European Union and Lithuania; to analyze legal regulation of requirements for labelling organic food and products that contain food additives; to provide insights regarding possibilities for consumers to implement their rights in the sphere of food labelling. One of the goals of the European Union food safety policy is to ensure the labelling of food. Therefore, after analysing the legal regulation of food labelling in the first section of the thesis, a proposition can be made that, the labelling of this sphere in the European Union is regulated by horizontal and vertical legislation. The new regulation No. 1169/2011, issued by the European Parliament and Council on the 25th of October, seeks to join, consolidate and simplify currently valid legislation regarding food labelling. The main legal document which regulates food labelling in the Republic of Lithuania is Lithuanian Hygiene Norm HN 119:2002 “Food Labelling”. While the market of both organic food and products that contain additives continues to develop, the second section of the thesis analyzes the requirements set by legislation for labelling such products. The analysis of legislation that regulates the labelling of... [to full text]