Šiame darbe apžvelgtos ekonominės sankcijos – jų reglamentavimas mokesčių įstatymuose, taikomi principai bei ištirti šios sankcijos atsiradimo, skyrimo pagrindai, atitinkamo dydžio nustatymas, atleidimo nuo baudų pagrindai ir kiti svarbūs klausimai, turintys reikšmės visapusiškai įstatyminio baudos įtvirtinimo analizei. Pagrindiniai norminiai teisės aktai aptariami ir nagrinėjami darbe – LR mokesčių administravimo įstatymas bei kiti mokesčių įstatymai, poįstatyminiai teisės aktai ir teismų praktika. Taip pat darbe buvo nagrinėjamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development – OECD) atliktas mokesčių administravimo tyrimas („Tax administration survey 2006“), kurį atliekant paaiškėjo, kad įvairių šalių mokesčių sistemos turi daugybę skirtumų, kurie turi tiesioginės įtakos mokesčių sistemų administravimui ir, galimas daiktas, jų veiksmingumui bei efektyvumui, o ypatingai dėmesys buvo atkreipiamas į už mokesčių įstatymų pažeidimus taikomą atsakomybę, t.y. atskirose valstybėse nustatytus ekonominių sankcijų - baudų dydžius. Atlikta lyginamoji analizė su kitose valstybėse įtvirtintomis atsakomybės priemonėmis – baudomis. Taip pat aptartos sankcijų sampratos teorijos, delspinigių kaip ekonominės sankcijos problema. Darbe nagrinėjamas ir mokesčių įstatymų pažeidimo subjektyviosios pusės elementas - kaltė, kadangi teisės teorijoje nėra vieningos nuomonės. Atkreipiamas dėmesys ir į lengvinančias ir sunkinančias... [toliau žr. visą tekstą] / The present Paper deals with economic sanctions – their regulation by tax laws, also with the applicable principles, elaborates on the origin of this sanction, the grounds of its imposition, establishment of the extent of this sanction, the grounds for the exemption from it and other important issues that are relevant to full analysis of the enforcement of the statutory sanction. The principal regulatory legal acts discussed and analysed in this Paper are the Republic of Lithuania Law on Tax Administration and other tax laws, secondary legislation and the case-law. Additionally, the Paper contains the analysis of the “Tax Administration Survey 2006” conducted by the Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD), which has revealed that tax systems of different countries have numerous differences which directly affect the administration of tax systems and, possibly, their effectiveness and efficiency, paying particular attention to the liability for the violation of tax laws, i.e. amounts of economic sanctions – fines established in the individual states. The comparative analysis with liability measures – sanctions established in other states has been carried out. The present Paper also discusses the issue of the sanction conception theory and of late charges used as the economic sanction. Additionally, the element of the subjective side of the violation of tax laws – the fault is dealt with, because the law theory does not provide for the consensus on this... [to full text]

Darbe pateikiamas teorinis modelis, kuris leidžia nagrinėti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį, remiantis tarptautine dimensija. Jeigu politinio režimo tipas turi įtakos šalies tarptautiniams ekonominiams santykiams, jis turi įtakos ir ekonomikos augimui. Tokia situacija susiklosto, kai tarptautiniai veikėjai siekia ginti demokratiją konkrečioje šalyje, taikydami ekonomines sankcijas demokratijos normų pažeidimo atveju. Tam reikia, kad egzistuotų trys sąlygos. Pirma, tarptautiniai veikėjai turi siekti ginti demokratiją šalyje. Antra, demokratijos gynimo nauda turi būti didesnė negu tokio veiksmo kaštai. Trečia, demokratijos gynimas turi būti įgyvendinamas ekonominėmis užsienio politikos priemonėmis. Be to, darbe pateikiami veiksniai, nuo kurių priklauso neigiama sankcijų įtaka ekonomikai. Tai šalies „adresato“ ekonomikos atvirumas, tarpusavio ekonominė priklausomybė su sankcijas „siunčiančiomis“ šalimis, galimybės diversifikuoti tarptautinius ekonominius ryšius, šalies ekonomikos struktūra. Be to, sankcijų poveikis ekonomikai priklauso nuo jų taikymo trukmės. Tarptautinės aplinkos pokyčių, įvykusių Lotynų Amerikoje po Šaltojo karo, analizė atskleidžia, kaip tarptautinė dimensija gali paveikti demokratijos ir ekonomikos augimo ryšį. Šaltojo karo metu demokratijos regione neturėjo ekonominio pranašumo, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos. Lotynų Amerikos Šaltojo karo istorija buvo stipriai veikiama strateginės JAV ir Sovietų Sąjungos kovos. Pagrindinis JAV tikslas buvo... [toliau žr. visą tekstą] / The paper suggests a conceptual framework for analyzing the relationship between democracy and economic growth based on the international dimension. In essence, democracy positively effects economic growth in a given country when international actors seek to promote democracy in that country by punishing violations of democratic norms with economic sanctions. The paper specifies conditions under which violation of democratic norms gets punished with economic sanctions. First, foreign actors must have an interest in defending democracy in a given country. Second, the costs of defending democracy must not outweigh its benefits. Finally, economic sanctions must be employed as a tool for the defense of democracy. Furthermore, factors that affect the negative impact of economic sanctions on economic growth in the ‘target’ country are specified in the paper. They are as follows: economic openness of the ‘target’ country, extent of economic interdependence with sanctioning countries, as well as the structure of the economy and opportunities to diversify economic relations with other foreign actors. Besides, the impact of sanctions on growth depends on the duration of their application. Further, the paper illustrates the logic of the conceptual framework with the empirical example of Latin America. During the Cold War, democracies in the region did not face any economic advantages with regard to international factors. Latin America’s Cold War history was highly influenced by the... [to full text]