Reikalavimo teisių perleidimas- cesija, sparčiai ekonominiuose santykiuose plintantis institutas. Šis institutas yra mišrus institutas turintis tiek prievolinės tiek daiktinės teisės bruožų. Darbo pradžioje nagrinėjama reikalavimo teisių perleidimo vieta prievolinėje ir daiktinėje teisėje, aptariama šio instituto kilmė. Toliau autorė aptaria reikalavimo teisių perleidimo reglamentavimą 1964 m. ir 2000 m. kodekse, atkreipiamas dėmesys, į tai, kad šios instituto reglamentavimas yra ženkliai prasiplėtęs lyginant su senuoju CK. Analizuojant asmenų pasikeitimo prievolėje būdus yra aptariama įstatyminė cesija ir subrogacija, bei cesijos ir novacijos santykis. Nagrinėjama cesijos sandorio sutarties forma, analizuojama teismų praktika, ko pasėkoje daroma išvada, kad t.y. kauzalus sandoris, priklausomas nuo pagrindinio sandorio ir niekada nevykdomas savaime, tik dėl to, kad ankstesnis kreditorius perduotų reikalavimą naujajam kreditoriui neturint jokio tikslo. ES teisėje yra reglamentuojamas reikalavimo teisės perleidimui taikytina teisė, jei šalys nėra pasirinkusios taikomos teisės. Autorė aprašo iki 2009 m. reikalavimo teisių perleidimą tarp skirtingų valstybių narių reglamentavusią Romos konvenciją, bei 2009m. įsigaliojusius reglamentus Romas I ir Roma II. Analizuojamos problemos susijusios su hipotekos, įkeitimo perleidimu. Autorė pritaria nuomonei, kad hipoteka negali būti perleistas atskirai nuo reikalavimo pagal pagrindinę prievolę, nes be pagrindinio reikalavimo, naujajam... [toliau žr. visą tekstą] / Master’s final paper is devoted to assignment of right theoretical and practical problems. The assignment of rights is becoming more and more popular in economic relations. The institute of assignmant of right is rapidly expanding in economic relations. The institute has characteristics of obligation law and law in rem In Lithuanian law there are three institutes of change of people in an obligation: the assignment of claim, novation and subrogation. The assignment of claims (latin cession) encompasses the transfer of rights held by one party, the assignor-to another party- the assignee. First of all the author puts through the review of the historical development of the institute of cession from Roman law to foreign countries such as England, French, German and others, then researches the institutes of the assignment of rights, points out the main problems arising in the field of conception of this institute and approaches to the peculiarities of the legal position of persons in obligation. The assignment of right is intangible property, which is not susceptible to physical loss, damage and deterioration, they can be transferred from one country to another at the press of a button. The development of assignment has not only occurred on a national level, it spread between foreign countries. The assignment of rights institute became very popular in last decades. Also the author analyses the assignment of mortgage claims and is made decision, that mortgage can not be assigned... [to full text]

Darbe yra nagrinėjamas reikalavimo perleidimo institutas. Apžvelgiama jo istorinė raida nuo pirminės sampratos ir reglamentavimo Romos teisėje iki šiuolaikinės sampratos ir reglamentavimo įvairių valstybių teisės sistemoje. Analizuojama reikalavimo teisių perleidimo instituto raida LR CK nuo 1964 metų iki šiuo metu galiojančio CK. Aptariama, cedento ir cesionieriaus padėtis pasikeitus prievolės šalims. Analizuojama hipotekos reikalavimo perleidimas. Reikalavimo teisių perleidimas vis labiau plinta ekonominiuose santykiuose ir bankų veikloje, todėl aptariamas reikalavimo teisių perleidimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių santykis. Kadangi reikalavimo teisių perleidimas yra nematerialus turtas- tai perleidimas galimas tarp skirtingų valstybių narių. Kaip rodo teisės aktai, kol kas nėra vieningo teisės akto kuris reglamentuotų reikalavimo teisų perleidimą tarp skirtinų valstybių subjektų. Šiuo metu reikalavimo perleidimas yra reglamentuotas Romos konvencijoje, tai aptariama ir Unidroit išleistuose teisės aktuose ir kt. / Master’s final paper is devoted to assignment of claims theoretical and practical problems. The assignment of rights is becoming more and more popular in economic relations. In Lithuanian law there are three institutes of change of people in an obligation: the assignment of claim, novation and subrogation. The assignment of claims (latin cession) encompasses the transfer of rights held by one party, the assignor-to another party- the assignee. First of all the author puts through the review of the historical development of the institute of cession from Roman law to foreign countries such as England, French, German and others, then researches the institutes of the assignment of claim, points out the main problems arising in the field of conception of this institute and approaches to the pecularities of the legal position of persons in obligation. The assignment of right is intangible property, which are not susceptible to physical loss, damage and deterioration, they can be transferred from one country to another at the press of a button. The development of assignment has not only occurred on a national level, it spread between foreign countries. The assignment of claims institute became very popular in last to decades, in bank activities, and in this paper the author is analyzing the securitization as a legal form of assignment. There is no commom act between European countries which regulates the assignment of right. The assignment of claim is regulated in Roma Convention... [to full text]

Civilinės teisinės apyvartos dalyviai neretai savo teises ir pareigas realizuoja, taikydami asmenų pasikeitimo prievolėje institutą, tačiau netinkamas minėtą institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas gali tapti kliūtimi įgyvendinant ir vykdant asmenų teises bei pareigas. Todėl darbe keliama problema: kaip turi būti aiškinami kai kurie asmenų pasikeitimo prievolėje aspektai ir kokių reikalavimų turi būti laikomasi, siekiant tinkamai realizuoti kreditoriaus ir skolininko pasikeitimo sutartinėje prievolėje institutus. Siekiant išspręsti iškeltą problemą šiame darbe atskleidžiama asmenų pasikeitimo sutartinėje prievolėje samprata, apžvelgiami reikalavimo perleidimo, faktoringo, subrogacijos skolos perkėlimo reglamentavimo ypatumai pagal romėnų teisę, kai kurių užsienio valstybių teisę, būsimąjį Europos civilinį kodeksą, reikalavimo perleidimas ir skolos perkėlimas atskiriami nuo į juos panašių institutų. Darbe taip pat atskleidžiami esminiai reikalavimo perleidimo ir faktoringo teoriniai ir praktiniai aspektai: atvejai, kai draudžiama ar ribojama perleisti reikalavimo teisę, skolininko padėtis perleidžiant reikalavimą, cesijos ir faktoringo sutarties samprata, forma, turinys, pradinio kreditoriaus atsakomybės ypatumai. Parodant kai kuriuos skolininko pasikeitimo sutartinėje prievolėje aspektus, atkreipiamas dėmesys į draudimus perkelti skolą, skolos perkėlimo būdus, skolos perkėlimo sutarties sampratą, formą bei turinį, analizuojama kreditoriaus sutikimo reikšmė, skolos... [to full text] / The participants of civil legal turnover often use the institute of a change of persons to implement their rights and obligations. However, inaccurate interpretation of legal norms regulating this institute may hamper the realization of the rights and obligations. Therefore, the problem arises - how some aspects of a change of persons in an obligation should be interpreted and what particular requirements should be followed in pursuance of appropriate realization of institutes of a change of creditor or debtor in a contractual obligation. In order to solve the problem pointed out this work reveals the concept of a change of persons in a contractual obligation, analyses peculiarities of regulation of the assignment of claims, factoring, subrogation and delegation of debts upon Roman law, law of some of the foreign countries and the future European Civil Code, as well as distinguishes the assignment of claims and delegation of debts from similar institutes. The work also covers the essential theoretical and practical aspects of the assignment of claims and factoring: the injunctions and restrictions to assign a claim, the status of the debtor of the assignment of the claim, the conception of the cessio and factoring agreements, its form, content, and undertakings of an assignor. While analysing some aspects of the change of a debtor in a contractual obligation the analysis of restrictions to delegate a debt, the ways of delegation, the conception of the agreement to delegate a... [to full text]

Šiame darbe autorė nagrinėja reikalavimo perleidimo ir faktoringo institutų teisinio reglamentavimo ypatumus, jų santykį, bei siekia nustatyti juos siejančius ir skiriančius požymius. Analizuojamos cesijos ir faktoringo sąvokos bei šių institutų teisinė prigimtis Lietuvos bei užsienio civilinės teisės sistemoje, apžvelgiama susiklosčiusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Cesijos ir faktoringo teisiniais santykiais yra siekiama tų pačių tikslų – perleisti reikalavimo teisę. Cesijos ir faktoringo teisinis reglamentavimas, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, suponuoja išvadą, kad cesija neabejotinai sudaro pagrindinį faktoringo sutarties elementą. Darbe siekiama ne tik atskleisti reikalavimo perleidimo ir faktoringo prigimtį, bet ir išanalizuoti kokiais būdais reikalavimas gali būti perleistas, kokios teisės ir pareigos yra suteiktos cesijos ir faktoringo sandorio šalims. Daug dėmesio skiriama reikalavimo perleidimo bei faktoringo sąlygų nustatymui ir analizavimui. Taip pat aptariamos minėtų institutų pasekmės. Tyrimas remiasi Lietuvos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės teisinio reglamentavimo ir mokslinės lietartūros analize. Yra pateikiama minėtų valstybių teisės doktrinų atstovų teiginiais nagrinėjamais aspektais, lyginamas šalių teisinis reglamantavimas taikant cesijos ir faktoringo institutus. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje autorė pateikia tyrimą apibendrinančias išvadas. / In this final master thesis author is analyzing regulatory features of an assignment of claim and factoring institutes and also seeks to determine the main differences and the similarities of them. The conception of an assignment of claim and factoring, the legal nature of these institutes in Lithuania and foreign civil law systems are analyzed, additionally the emerged court practice of the Supreme Court of Lithuania are being discussed in the work. The purpose that the creditor seeks using an assignment of claim or factoring is the same – to transfer the valid claim. The legal regulation of an assignment of claim and factoring, provided in the Civil Code of the Republic of Lithuania, supposes the conclusion that an assignment of claim certainly is the main element of the factoring agreement. In this work author seeks nor only to reveal the nature of an assignment of claim and factoring, but also to analyze the ways a valid claim can be transferred. He also uncovers the rights and obligations of the parties of an assignment of claim and factoring agreement. This thesis at large scale approaches to detection and analyzation of conditions of an assignment of claim and factoring. Also the consequences of these institutes are being discussed. Research is based on Lithuanian, Russian, French, German and United Kingdom‘s deep analysis of legal regulation and existing academical literature. Author compares and discusses various affirmations of spokesmen representing... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami du asmenų pasikeitimo prievolėje būdai – reikalavimo perleidimas (cesija) ir subrogacija. Pateikiama reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutų istorinio atsiradimo Senovės Romoje apžvalga, analizuojamos reikalavimo perleidimo ir subrogacijos sąvokos bei šių institutų teisinė prigimtis Lietuvos bei užsienio civilinės teisės sistemose. Autorė detaliai nagrinėja reikalavimo perleidimo (cesijos) bei subrogacijos institutus, atskleidžia esmines šių institutų sampratos problemas bei prievolės šalių teisinės padėties reglamentavimo ypatumus. Darbe taip pat skiriama nemažai dėmesio santykio tarp reikalavimo perleidimo (cesijos) ir subrogacijos nustatymui. 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas subrogacijos teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog subrogacija yra atskira reikalavimo perleidimo rūšis. Darbe autorė suformuluoja kriterijus, kurie padeda atskirti reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutus ir laikyti juos dviem savarankiškais asmenų pasikeitimo prievolėje būdais. Atsižvelgiant į tai, kad subrogacija 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra reglamentuota kaip ypatinga regreso teisės rūšis, tačiau tuo pačiu tai yra atskiras asmenų pasikeitimo prievolėje būdas, todėl autorė pateikia kriterijus, kurių pagrindu yra atskiriama subrogacija bei regreso teisė. Darbe taip pat pateikiami praktiniai autorės pasiūlymai, skirti galiojančių teisės aktų tobulinimui, atsižvelgiant į darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final thesis is devoted to the analysis of two different ways of change of persons in an obligation – assignment of claim (cession) and subrogation. The author puts through the review of the historical development of the institutes of cession and subrogation since the times of Roman law, analyses the conceptions of assignment of claim and subrogation and legal nature of these institutes in the legal system of Lithuania and other foreign countries. The author thoroughly researches the institutes of assignment of claim (cession) and subrogation, points out the main problems arising in the field of conception of these institutes and approaches to the pecularities of the legal position of persons in an obligation. This Thesis at large scale approaches to detection of the relation between assignment of claim (cession) and subrogation. The legal regulation of subrogation, provided in the Civil code of the Republic of Lithuania, supposes the conclusion that subrogation is a particular kind of assignment of claim. The Author formulates criteria which help to separate the institutes of assignment of claim and subrogation and allows to treat them as two separate ways of change of persons in an obligation. The legal regulation, provided in the Civil Code of the Republic of Lithuania, treats subrogation as a particular kind of the right of regress but subrogation at the same time is a seperate way of change of persons in an obligation and due to this situation the author... [to full text]

Magistriniame darbe išsamiai analizuojamas LR CK įtvirtintas faktoringo sutarties teisinis reglamentavimas, nustatoma šių santykių teisinio reguliavimo problematika, bei pateikiami pasiūlymai dėl jų sprendimo, akcentuojant faktoringo sutartimi atliekamo finansavimo, pagrįsto piniginių reikalavimų perleidimu, liberalizavimą ir šiuose santykiuose dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyros užtikrinimą. Pirmoje darbo dalyje, remiantis užsienio valstybių faktoringo santykių plėtojimo praktikos ir teisės doktrinos analize, pateikiama faktoringo santykių kilmė, ekonominė faktoringo sutarties samprata, išskiriamos faktoringo sutarčių rūšys. Antroje darbo dalyje išsamiai analizuojama faktoringo sutarties teisinė prigimtis pagal LR CK teisinį reguliavimą, nurodant faktoringo sutarties ir jos pagrindu vykstančios cesijos instituto santykį, bei išnagrinėjami faktoringo teisinių formų skirtumai. Išsami faktoringo sutarties dalyko, kaip esminės šios sutarties sąlygos, analizė pateikiama trečioje darbo dalyje, o taip pat joje išnagrinėjami faktoringo teisinių santykių subjektams keliami tiek teisiniai, tiek praktiniai reikalavimai. Ketvirtoje dalyje trišalių faktoringo teisinių santykių turinio analizė atskleidžiama per rizikų dėl piniginio reikalavimo negaliojimo ir jo netinkamo įvykdymo tarp sutarties šalių pasidalijimo specifiką, skolininko informavimo apie piniginio reikalavimo perleidimą reikšmę, pirminės sutarties sudarytos tarp skolininko ir kliento santykį su faktoringo sutartimi... [toliau žr. visą tekstą] / In master thesis the legal regulation of the factoring agreement implemented in Lithuanian Civil Code is scrutinized, the issues of these relations’ legal regulation is determined, as well proposals on its solutions are provided while emphasizing the liberalization of the financing by the factoring agreement based on the assignment of receivables and safeguarding the balance of interests of persons participating in these relations. In accordance with the analysis of the foreign states practices of the factoring relations development and legal doctrine, the first section of the thesis provides the origins of the factoring relations, the economical concept of the factoring agreement and distinguishes the types of the factoring agreements. In the second section of the thesis the legal nature of the factoring agreement under Lithuanian Civil Code is scrutinized while indicating the relationship between the factoring agreement and cession institution occurring on its basis, also the differences of the factoring legal forms are explored. The deep analysis of the factoring agreement’s subject-matter, as an essential condition of this agreement, is provided in the third part of the thesis, as well both legal and practical requirements for the subjects of the factoring legal relations are analyzed. In the fourth part of the thesis the analysis of the trilateral factoring legal relations content is developed through the particularities of the risks on the invalidity and inappropriate... [to full text]