Šiame magistro darbe pateikiamas išsamus subrogacijos instituto reglamentavimo bei taikymo Lietuvos teismų praktikoje problematikos vertinimas. Siekiant išvengti subjektyvumo, nemažas dėmesys darbe teikiamas subrogacijos instituto sampratai įvairiose jurisdikcijose, atsižvelgiant į subrogacijos istorinę perspektyvą romėnų teisėje bei į šio instituto susiformavimui turėjusių įtakos valstybių doktriną bei jurisprudenciją. Subrogacijos instituto samprata taip pat analizuojama atsižvelgiant į subrogacijos tikslus bei principus, kurie pripažįstami ne tik Lietuvos bei užsienio materialinėje teisėje, bet ir teismų praktikoje. Atsižvelgiant į Lietuvos pozityviojoje teisėje egzistuojantį painų subrogacijos instituto reglamentavimą, darbe didelis dėmesys teikiamas teorinei subrogacijos instituto analizei, gretinant teorijoje ir praktikoje kylančią problematiką. Darbe, visų pirma, išsiaiškinami subrogacijos atskyrimo nuo cesijos bei regreso kriterijai bei požymiai, taip pat pateikiamas subrogacijos instituto vertinimas priklausomai nuo šalis siejančių teisinių santykių bei lyginamuoju aspektu pateikiamas subrogacijos instituto reglamentavimas tose jurisdikcijose, kurių civilinės teisės nuostatos turėjo didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatų turiniui. Darbe aiškiai atskleidžiamos ydingo subrogacijos instituto reglamentavimo priežastys, pateikiami pasiūlymai, kaip pašalinti reglamentavimo trūkumus bei išvengti teisės taikymo klaidų. Atsižvelgiant į tai, kad... [toliau žr. visą tekstą] / This Master Thesis provides with a thorough evaluation of problematic topics existing in subrogation regulation and application in the case law of Lithuania. In order to evade subjectivity, a fair attention herein is being paid to the concept of subrogation in various jurisdictions considering the historical outlook of subrogation in Roman law as well as the doctrine and case law of countries which had influence in formation of subrogation. The concept of subrogation is also being analyzed with regard to goals and principles of subrogation which are acknowledged in Lithuania’s and foreign substantive law and case law. Considering a complex regulation of subrogation in the substantive law of Lithuania, a considerable attention herein is being paid to a theoretical analysis of subrogation by confronting the issues pointed out in doctrine and case law. Primarily, the differences between subrogation, assignment and recourse are ascertained, secondly, a concept of subrogation depending on legal relations between the parties and comparative subrogation regulation in jurisdictions the civil law of which had the most influence to the content of the Civil Code of the Republic of Lithuania are provided. The Master Thesis reveals the reasons of perverse regulation of subrogation and provides with proposals on how the demerits should be eliminated in order to evade improper application of the law. With regard to the fact that most commonly subrogation in case law of Lithuania was applied... [to full text]

Reikalavimo teisių perleidimas- cesija, sparčiai ekonominiuose santykiuose plintantis institutas. Šis institutas yra mišrus institutas turintis tiek prievolinės tiek daiktinės teisės bruožų. Darbo pradžioje nagrinėjama reikalavimo teisių perleidimo vieta prievolinėje ir daiktinėje teisėje, aptariama šio instituto kilmė. Toliau autorė aptaria reikalavimo teisių perleidimo reglamentavimą 1964 m. ir 2000 m. kodekse, atkreipiamas dėmesys, į tai, kad šios instituto reglamentavimas yra ženkliai prasiplėtęs lyginant su senuoju CK. Analizuojant asmenų pasikeitimo prievolėje būdus yra aptariama įstatyminė cesija ir subrogacija, bei cesijos ir novacijos santykis. Nagrinėjama cesijos sandorio sutarties forma, analizuojama teismų praktika, ko pasėkoje daroma išvada, kad t.y. kauzalus sandoris, priklausomas nuo pagrindinio sandorio ir niekada nevykdomas savaime, tik dėl to, kad ankstesnis kreditorius perduotų reikalavimą naujajam kreditoriui neturint jokio tikslo. ES teisėje yra reglamentuojamas reikalavimo teisės perleidimui taikytina teisė, jei šalys nėra pasirinkusios taikomos teisės. Autorė aprašo iki 2009 m. reikalavimo teisių perleidimą tarp skirtingų valstybių narių reglamentavusią Romos konvenciją, bei 2009m. įsigaliojusius reglamentus Romas I ir Roma II. Analizuojamos problemos susijusios su hipotekos, įkeitimo perleidimu. Autorė pritaria nuomonei, kad hipoteka negali būti perleistas atskirai nuo reikalavimo pagal pagrindinę prievolę, nes be pagrindinio reikalavimo, naujajam... [toliau žr. visą tekstą] / Master’s final paper is devoted to assignment of right theoretical and practical problems. The assignment of rights is becoming more and more popular in economic relations. The institute of assignmant of right is rapidly expanding in economic relations. The institute has characteristics of obligation law and law in rem In Lithuanian law there are three institutes of change of people in an obligation: the assignment of claim, novation and subrogation. The assignment of claims (latin cession) encompasses the transfer of rights held by one party, the assignor-to another party- the assignee. First of all the author puts through the review of the historical development of the institute of cession from Roman law to foreign countries such as England, French, German and others, then researches the institutes of the assignment of rights, points out the main problems arising in the field of conception of this institute and approaches to the peculiarities of the legal position of persons in obligation. The assignment of right is intangible property, which is not susceptible to physical loss, damage and deterioration, they can be transferred from one country to another at the press of a button. The development of assignment has not only occurred on a national level, it spread between foreign countries. The assignment of rights institute became very popular in last decades. Also the author analyses the assignment of mortgage claims and is made decision, that mortgage can not be assigned... [to full text]

Civilinės atsakomybės draudimo instituto apimami klausimai iki šiol buvo nevienareikšmiai interpretuojami tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje, tiek civilinės teisės doktrinoje. Nepaisant to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuotos principinės teisės aiškinimo taisyklės draudėjo ir draudiko atsakomybės rūšies ir ribų, neturtinės žalos atlyginimo, regresinio reikalavimo bei draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo ir išmokėjimo klausimais. Konkretizuotomis ir pakankamai išsamiai teisiškai argumentuotomis laikytinos ir vežėjų bei notarų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sritys. LAT praktikos pokyčiai yra glaudžiai įtakojami, o kartu ir pateisinami materialinių teisinių civilinės atsakomybės draudimo santykių raidos momentais, progresyviomis mokslinėmis tendencijomis bei europine analogiško instituto teisinio reglamentavimo mintimi. Civilinės atsakomybės draudimo socialinė paskirtis, jo aktualumas civiliniuose santykiuose bei efektyvaus teisinio reguliavimo svarba suponuoja teismų bei įstatymų leidėjo pareigą šiuos santykius grįsti ir aiškini, atsižvelgiant į visų suinteresuotų santykio dalyvių interesus. / The questions involved in the institute of civil liability insurance have been construed ambiguous since our days in the practise of the courts of the Republic of Lithuania as well as the doctrine of the civil law. Despite it, the principled regulations of elucidation the law in the questions like the type and limits of responsibility of insurer and the insured, recovering non-pecuniary damage, the right of recourse, calculating and the pay off insurance premium were formed in the practise of the Supreme Court of Lithuania. The areas of the civil liability of the carrier and notary can also be considered as concretized and explained de jure enough. Some of the variations of the practise of the Supreme Court of Lithuania are closely influenced and justified by the development of the factual relations of civil liability insurance, progressive tendencies of the science and the sense of the European legal regulation of analogue institute. The social purpose of civil liability insurance, the relevance of this institute in the social relations and the importance of legal regulations presuppose an obligation to the courts and legislative bodies to base and annotate these relations in the view of all concerned parties.

Magistro baigiamajame darbe yra nagrinėjami du asmenų pasikeitimo prievolėje būdai – reikalavimo perleidimas (cesija) ir subrogacija. Pateikiama reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutų istorinio atsiradimo Senovės Romoje apžvalga, analizuojamos reikalavimo perleidimo ir subrogacijos sąvokos bei šių institutų teisinė prigimtis Lietuvos bei užsienio civilinės teisės sistemose. Autorė detaliai nagrinėja reikalavimo perleidimo (cesijos) bei subrogacijos institutus, atskleidžia esmines šių institutų sampratos problemas bei prievolės šalių teisinės padėties reglamentavimo ypatumus. Darbe taip pat skiriama nemažai dėmesio santykio tarp reikalavimo perleidimo (cesijos) ir subrogacijos nustatymui. 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintas subrogacijos teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog subrogacija yra atskira reikalavimo perleidimo rūšis. Darbe autorė suformuluoja kriterijus, kurie padeda atskirti reikalavimo perleidimo ir subrogacijos institutus ir laikyti juos dviem savarankiškais asmenų pasikeitimo prievolėje būdais. Atsižvelgiant į tai, kad subrogacija 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra reglamentuota kaip ypatinga regreso teisės rūšis, tačiau tuo pačiu tai yra atskiras asmenų pasikeitimo prievolėje būdas, todėl autorė pateikia kriterijus, kurių pagrindu yra atskiriama subrogacija bei regreso teisė. Darbe taip pat pateikiami praktiniai autorės pasiūlymai, skirti galiojančių teisės aktų tobulinimui, atsižvelgiant į darbe... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s final thesis is devoted to the analysis of two different ways of change of persons in an obligation – assignment of claim (cession) and subrogation. The author puts through the review of the historical development of the institutes of cession and subrogation since the times of Roman law, analyses the conceptions of assignment of claim and subrogation and legal nature of these institutes in the legal system of Lithuania and other foreign countries. The author thoroughly researches the institutes of assignment of claim (cession) and subrogation, points out the main problems arising in the field of conception of these institutes and approaches to the pecularities of the legal position of persons in an obligation. This Thesis at large scale approaches to detection of the relation between assignment of claim (cession) and subrogation. The legal regulation of subrogation, provided in the Civil code of the Republic of Lithuania, supposes the conclusion that subrogation is a particular kind of assignment of claim. The Author formulates criteria which help to separate the institutes of assignment of claim and subrogation and allows to treat them as two separate ways of change of persons in an obligation. The legal regulation, provided in the Civil Code of the Republic of Lithuania, treats subrogation as a particular kind of the right of regress but subrogation at the same time is a seperate way of change of persons in an obligation and due to this situation the author... [to full text]