Practice firm - it is a virtual company silhoueting a „real“ firm and trading, reflecting other proceses in „real“ company. Pf objective - the shoolpupil and students knowledge in the business area. This is theoretical knowledge with intention to put it into the practical outfit.

Darbe yra nagrinėjamas reikalavimo perleidimo institutas. Apžvelgiama jo istorinė raida nuo pirminės sampratos ir reglamentavimo Romos teisėje iki šiuolaikinės sampratos ir reglamentavimo įvairių valstybių teisės sistemoje. Analizuojama reikalavimo teisių perleidimo instituto raida LR CK nuo 1964 metų iki šiuo metu galiojančio CK. Aptariama, cedento ir cesionieriaus padėtis pasikeitus prievolės šalims. Analizuojama hipotekos reikalavimo perleidimas. Reikalavimo teisių perleidimas vis labiau plinta ekonominiuose santykiuose ir bankų veikloje, todėl aptariamas reikalavimo teisių perleidimo ir pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių santykis. Kadangi reikalavimo teisių perleidimas yra nematerialus turtas- tai perleidimas galimas tarp skirtingų valstybių narių. Kaip rodo teisės aktai, kol kas nėra vieningo teisės akto kuris reglamentuotų reikalavimo teisų perleidimą tarp skirtinų valstybių subjektų. Šiuo metu reikalavimo perleidimas yra reglamentuotas Romos konvencijoje, tai aptariama ir Unidroit išleistuose teisės aktuose ir kt. / Master’s final paper is devoted to assignment of claims theoretical and practical problems. The assignment of rights is becoming more and more popular in economic relations. In Lithuanian law there are three institutes of change of people in an obligation: the assignment of claim, novation and subrogation. The assignment of claims (latin cession) encompasses the transfer of rights held by one party, the assignor-to another party- the assignee. First of all the author puts through the review of the historical development of the institute of cession from Roman law to foreign countries such as England, French, German and others, then researches the institutes of the assignment of claim, points out the main problems arising in the field of conception of this institute and approaches to the pecularities of the legal position of persons in obligation. The assignment of right is intangible property, which are not susceptible to physical loss, damage and deterioration, they can be transferred from one country to another at the press of a button. The development of assignment has not only occurred on a national level, it spread between foreign countries. The assignment of claims institute became very popular in last to decades, in bank activities, and in this paper the author is analyzing the securitization as a legal form of assignment. There is no commom act between European countries which regulates the assignment of right. The assignment of claim is regulated in Roma Convention... [to full text]

Ryšiai su visuomene (RSV) neretai suvokiami kaip strategija įtikinti visuomenę tuo, kas naudinga atstovaujamam klientui. Ši veikla visuomenei gali pasirodyti realia grėsme tapti manipuliacijos auka. Visuomenės, o dėl jos ir kliento požiūris į RSV ilgainiui gali daryti įtaką pačios RSV veiklos efektyvumui. Elgdamasis etiškai RSV praktikas elgtųsi teisingai visuomenės požiūriu. Etikos sritis dažnai paliekama kiekvieno subjektyviam apsisprendimui, nors etika gali suteikti pridėtinę vertę RSV veiklai. Magistro darbo objektas – etikos raiška. Darbo tikslas - išanalizuoti RSV etikos kaip veiklos kokybės priedėtinės vertės raišką RSV. Darbu siekiama patikrinti prielaidą, ar etika gali būti konkurenciniu pranašumu šiandieninėje RSV veikloje. Pagrindiniai darbo uždaviniai – aptarti reikalavimus šiandieninei RSV rinkai; išanalizuoti privalumus, kuriuos etiška RSV veikla gali suteikti klientui bei RSV specialistui; aptarti galimas specialisto etiško elgesio sampratas ir tinkamiausią praktikoje; išanalizuoti etiško elgesio principus; aptarti etikos kodeksų ir kitų etišką elgesį užtikrinančių priemonių reikšmę RSV veiklai; išsiaiškinti RSV specialistų požiūrį į etišką elgesį Lietuvos RSV rinkoje. Naudojantis lyginamuoju, analizės, sisteminiu, loginiu, dedukciniu bei kitais metodais: šaltinių analize, sinteze prieita prie išvados, kad RSV etika teikia pridėtinę vertę kokybiškiems RSV ir gali tapti konkurenciniu pranašumu. Etiškas RSV specialisto elgesys galėtų būti konkurenciniu pranašumu... [toliau žr. visą tekstą] / The Public Relations (PR) more are often recognized as a strategy to convince community with something which is useful to the client. Society may find itself being manipulated by such activity. The attitude of society (and client, as a result), towards PR in length of time can influence effectiveness of PR service itself. Ethics is conceived as every individual’s subjective judgement, although ethics can give some additional objective value to PR activity. The object of this master thesis is the manifestation of ethics. The aim of this work is to analyse the manifestation of PR ethics as an additional value of the quality of activity. By this work we have sought to check the hypothesis whether ethics can be a competitive advantage in modern PR service. The main tasks of this work are the following: to discuss requirements to modern PR market; to analyse advantages which ethics can give to a client and PR professional; to discuss existing different specialists’ understanding of ethical conduct as well as to determine the most appropriate one; to analyse principles of ethical conduct as regulated by various codes of ethics; to discuss the importance of codes of ethics and other means ensuring ethical conduct; and finally, to identify the attitude of PR specialists towards ethical conduct in Lithuanian PR market. The use of the selected methods (comparative, analytical, systemical, logical, deductive, the method of synthesys, mathematical - statystical, quantitative survey... [to full text]

Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text] / Mokslinė problema LR Sveikatos sistemos įstatyme (1994) apibrėžta prigimtinė žmogaus teisė turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą. Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Viena iš pagrindinių sveikatos sistemos plėtotės krypčių - tai sveikatos priežiūros specialistų - slaugytojų - profesinio rengimo pertvarka pagal ES standartus, ypač dirbančių slaugytojų profesinės raiškos galimybių užtikrinimas. Sveikatos priežiūros sistemos reforma iškėlė ir daugiau uždavinių, t.y. slaugos personalo poreikio planavimas, specialistų licencijavimas, jų motyvavimas ir kt. Slaugos mokslo reforma, bendrosios praktikos slaugytojų rengimas, teisinės bazės, reglamentuojančios specialistų teises, pareigas, atsakomybę, sukūrimas liudija, kad sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių vystymui skiriamas pakankamas dėmesys, tačiau menkas sveikatos sektoriaus finansavimas, netolygus žmogiškųjų išteklių pasiskirstymas, mažėjantis slaugytojų skaičius, didėjanti emigracijos tendencija išlieka aktualūs Lietuvos sveikatos politikos formuotojų darbotvarkės klausimai. Slaugos specialistai - skaitlingiausia sveikatos priežiūros specialistų grupė. Tai savarankiški specialistai, lygiaverčiai asmens sveikatos priežiūros specialistų komandos nariai, gebantys vykdyti... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo aktualumas Gyvenimo kokybės siekiančiai visuomenei sveikatos priežiūra yra pamatinė vertybė. Tai sritis, kur paslaugų kokybę dažniausiai vertina ekspertai, o ne paslaugų gavėjai, taigi, rezultatai gali būti matomi gana po ilgo laiko, kuriuos koreguoti būna per vėlu (Lane, 2001). Prigimtinė žmogaus teisė yra turėti kuo geresnę sveikatą, sveiką aplinką, priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą (LR Sveikatos sistemos įstatymas, 1994). Visos sveikatos priežiūros sistemos pagrindinis tikslas – užtikrinti šią žmogaus prigimtinę teisę. 1990 m. Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, pradėta formuoti sveikatos politika - pamažu atsisakyta finansavimo pagal griežtus sąmatos straipsnius, ekstensyvaus stacionarių paslaugų, sveikatos priežiūros specialistų skaičiaus augimo, pasyvios politikos, orientuotos tik į ligų gydymą, biomedicininio požiūrio į sveikatą. Dėmesys koncentruojamas į aktyvios politikos kūrimą. Į šį procesą aktyviai įtraukiamas pacientas/klientas, formuojamas holistinis, visa apimantis požiūris į sveikatą, jos tausojimą, išsaugojimą, užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teisumas, saugumas, kokybė, prieinamumas ir kt. (Sveikatos priežiūros reformos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo strategija, 2004). Šios nuostatos priimtos 1991 m. patvirtintoje Nacionalinėje sveikatos koncepcijoje, kurioje taip pat numatytos sveikatos sistemos plėtojimo kryptys bei išskirti prioritetai: Lietuvos žmonių sveikatos tausojimas bei stiprinimas, ligų profilaktika, valdymo... [toliau žr. visą tekstą] / Scientific Problem Health care is the underlying value for a society aspiring after quality of life. This is a field where the quality of services is assessed by experts, not by service receivers. For this reason, results can be visible after quite a long time when it is too late to correct them. The inherent human right to have better health, a healthy environment and acceptable, accessible and appropriate health care is defined in the Health System Legislation of the Lithuanian Republic (1994). The main goal of the entire health care system is to assure this inherent human right. Health policy began to take shape in 1990, at the restoration of independence in Lithuania. Financing according to the rigid articles of financial estimates, extensive increase in the number of stationary services and health care specialists, passive policy, oriented only to the treatment of diseases, and a biomedical attitude towards health were all gradually replaced. Attention has been focussed on the creation of active policy. One of the main orientations of health system development has been the reorganization of training for health care specialists – nurses – in accordance with EU standards, especially to ensure that practising nurses have the opportunity for professional expression. The reform of the health care system has also created more tasks – planning of nursing staff demand, licensing of specialists, their motivation, etc. The reform of nursing science, training of general care... [to full text]

Moralės normatyvumo problema yra klausimas, kas pagrindžia moralės mums keliamus reikalavimus ir iš kur jie kyla. Šiame darbe teigiama, jog Christinos Korsgaard neokantiškas atsakas į normatyvumo klausimą yra sėkmingas: kantiškos prielaidos leido Korsgaard produktyviai suformuluoti normatyvumo klausimą, o šių prielaidų sintezė su psichologine praktinės tapatybės koncepcija leidžia vertinti Korsgaard normatyvumo problemos sprendimą kaip novatorišką ir bene sėkmingiausią neokantišką atsaką. Pirma, Korsgaard koncepcija sėkminga būtent dėl neokantiškų prielaidų – tai išryškėja internalizmo / eksternalizmo kontroversijos kontekste. Eksternalistai padalija pagrindimo bei motyvavimo funkcijas atitinkamai įsitikinimui ir troškimui, todėl teorinio reikalavimų pagrindimo sėkmė nelemia motyvacinės sėkmės: ryšys tarp jų atsitiktinis. Didžioji dalis internalistų (intuityvistai, ekspresyvistai, neohiumininkai) moralinių sprendinių pagrindimą laiko neįmanomu iš principo. Neokantiškos pozicijos pamatinė orientacija į pagrindimo užduotį ir proto funkcijų samprata, įgalinanti būtiną ryšį tarp diskursyvaus pagrindimo bei motyvacijos veiksmui, leidžia jiems bene vieninteliams iš kontroversijos dalyvių matyti normatyvumo klausimą kaip prasmingą ir į jį atsakyti. Antra, Korsgaard neokantiškas atsakas sėkmingas dėl to, kad susidoroja su Kanto etikos trūkumais: neredukuoja normatyvumo į formalųjį jo aspektą. Kantiškoje tradicijoje pamatinis veikėjo autonomijos normatyvumas perkeliamas tam tikriems... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of moral normativity is a question of what justifies the claims that morality makes on us and of their source. In this thesis we claim that the answer to this problem proposed by Ch. Korsgaard is a success as a Kantian account. First, the analysis of the internalism / externalism controversy lets us to conclude, that the success of Korsgaard’s conception of normativity was granted, first of all, by its Neo-Kantian premisses. Externalists split justificatory and motivational functions between resp. belief and desire therefore, theoretical success of justifying moral claims does not by itself lead to motivational success: the relation between the two is purely contingent. The majority on the internalist side though (intuitionists, expressivists, the neo-Humeans) consider moral judgements impossible to justify in principle. Therefore, only the Neo-Kantians are able to treat the problem of normativity as a meaningful question and to give an adequate account of it. What enables them is the Neo-Kantian orientation to the task of justification and their conception of the functions of reason, which assures the necessary relation between the discursive justification and the motivation to act. Second, the Neo-Kantian reply by Korsgaard is successful as a solution to the difficulties which the Kantian ethics meets: she does not reduce normativity to its formal aspect only. In the Neo-Kantian tradition the essential autonomy of the agent is transferred to certain fundamental... [to full text]