Pridėtinės vertės mokestis (toliau PVM) – mokestis imamas nuo papildomai sukurtos pridėtinės vertės, juo apmokestinant prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Pirmą kartą PVM įvestas Prancūzijoje 1957 m., tačiau galutinis šio mokesčio teisinis sureguliavimas siejamas su 1977 m. gegužės 17 d. priimta Šeštąja Tarybos direktyva. Lietuvoje nagrinėjamą mokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris yra visiškai suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais PVM srityje. PVM yra bendro pobūdžio, vartojimo, netiesioginis, daugiapakopis mokestis, renkamas atsižvelgiant į sukurtą pridėtinę vertę. Į valstybės biudžetą PVM turi pervesti mokesčio mokėtojai – prekybos ir tiekimų grandinės dalyviai, tačiau faktiškai šį mokestį sumoka galutinis vartotojas, įsigydamas prekę ar paslaugą. Teisė į PVM atskaitą yra fundamentalus PVM principas, kuriuo grindžiamas visas PVM veikimo mechanizmas. PVM, sumokėtas visuose civilinės apyvartos etapuose, iki galutinio prekės ar paslaugos pardavimo turi būti atskaitomas. Apmokestinant prekių ar paslaugų teikimą kiekvienoje civilinės apyvartos stadijoje ir uždraudus atskaitą, sukurta pridėtinė vertė būtų apmokestinama ne vieną, o gal ir daugiau kartų. Teisės į PVM atskaitą insituto pagalba mokestinė našta iš ekonominę veiklą vykdančių asmenų sektoriaus yra perkeliama į vartojimo sektorių, taip įgyvendinant fiskalinio neutralumo principą ir užtikrinant gamybos ir tiekimų grandinėje dalyvaujančių subjektų lygybę ir sąžiningą... [toliau žr. visą tekstą] / Value-Added Tax (VAT) is a tax on the supply of goods and services. VAT was introduced in France on 1957. When the Sixth VAT Directive was adopted in 1977, the final adjustment and harmonization of VAT was reached. In the Republic of Lithuania there is a Value-Added Tax law, which is harmonized with the European Union acts. VAT is an indirect, common, multi-stage, consumption tax. The taxable person have to pay VAT in the national budget for the value, which was created in the production and distribution process. VAT is levied upon the articles of trade before they reach the customer, who eventually pays the tax-inclusive market price. Actually the VAT is pied by the final customer. The right to deduct VAT is the fundamental principle of VAT. All VAT working mechanism is based on this right to deduct. VAT, pied at all stages of production and distribution, have to be deducted by the business participants of the supply-chain. This institute – right to deduct VAT – helps to reach the situation that the payer of the VAT does not suffer a tax, because the final consumer, who is unable to deduct this tax, bears the total VAT. Consequently the fiscal neutrality and fair competition of business participants in the supply-chain is assured. The taxable person, who wants to implement his right to deduct VAT, has to meet the requirements: to do real acts of purchase and sale, formalize it in the invoice or any other accounting document, to be honest and not to abuse the tax laws. The... [to full text]

Šiame magistro darbe buvo nagrinėta įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme problematika. Pirmojoje darbo dalyje stengtasi labiau atskleisti apeliacijos, įrodymų, įrodymų tyrimo sampratas tiek Lietuvos baudžiamojo proceso teisės sistemoje, tiek užsienio šalių teisėje. Pateikiant šias sampratas analizuojami dabar galiojantys ir anksčiau galioję baudžiamojo proceso kodeksai, jų normos. Pateikiama istorinė šių terminų raida. Antrojoje darbo dalyje per praktinę analizę stengiamasi pateikti aktualiausias įrodymų tyrimo apeliacinėjeinstancijoje problemas, su kuriomis susiduria apeliacinės instancijos teismai nagrinėdami baudžiamąsias bylas apeliacine instancija. Atkreipiamas dėmesys į tokias problemas kaip: neišsamus įrodymų tyrimas; sprendimo priėmimas remiantis pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais; įrodymų tyrimo ribos apeliacijoje, problemos susijusios su Europos arešto orderiu bei kiti aktualūs klausimai, su kuriais pastaraisiais metais susiduria apeliacinės instancijos teismai. Tam įrodymų tyrimo klausimais stengiamasi pateikti pasiūlymų. / The subject matter of the article is to reveal the investigation of evidence in courts of appeal in Lithuanian criminal procedure system. In the first half of this work it‘s tryed to reveal the conception of appeal, the conception of evidence and evidence research both in Lithuanian and foreign criminal procedure systems. The main goal of first two topics is to show how the conception of appeal, and conception of evidence varied over a past few decades. To reveal the diferences between these conceptions it is tryead to analize the Codes of Lithuanian criminal procedure. Second part of this work is basicaly dedicated to analize the main practiacl problems of evidence investigation that Lithuanian appeal courts faces during it‘s practical work. The main problems that are faced are about the pure investigation of evidence; problems conected with European arrest warrant; problems about false decisions that are made in lower courts of Lithuanian criminal procedure system. After presenting main problems it‘s tryed to give some suggestions of improoving some criminal procedure rules and conceptions according to the rules and conceptions that exists in other countries of the world.

Remiantis Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisiniais aktais, magistro darbe analizuojamos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, teorinės ir praktinės problemos. Atlikus darbo analizę, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos Darbo Kodekse darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, poinstitutis atitinka tarptautinės darbo teisės numatytus reikalavimus. Pirma, nagrinėjama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sąvoka bei priežastys. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo Kodekse nėra įtvirtinto baigtinio šių priežasčių sąrašo, todėl neliko kazuistinio darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, atvejų reglamentavimo. Antra, apibūdinami darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, apribojimai bei garantijų nuo galimo atleidimo iš darbo tam tikrų kategorijų darbuotojams taikymo galimybės. Trečia, analizuojama darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, tvarka. Akcentuojamas įspėjamojo termino apie darbo sutarties nutraukimą tinkamo laikymosi bei darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą klausimai. / The auther examines theoretical and practical problems of employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault in accordance with the Labour Code of the Republic of Lithuania, which came into force on January 1st 2003. In general, in order to perform a comprehensive analyzes of the issues, civil cases are provided in the presented paper. First, master’s thesis compromises the meaning of employment contract termination and the reasons of this termination. Those reasons are analyzed using comparisons with the acts and cases of Lithuanian and international labour law acts. Second, the auther examines employment contract termination restrictions and special protections for employees that exist in the Labour Code of the Republic of Lithuania. Third, the work deals about the requirements of employmet contract termination, especially the notice period of termination and also considerations of alternative jobs. In addition, regulation of labour law concerning employment contract termination under employer’s initiative without the employee’s fault under labour law of the Republic of Lithuania is coordinated with legal acts of the EU and ILO.

Master’s theses “Application Physics Practical Tasks and Reasoning Schemes in Teaching Mechanic Concepts“ consists of an introduction, 3 sections, conclusions, references to literature and 3 annexes. 8 tables and 18 pictures are presented in the work. The work comprises 72 pages (83 with annexes). Application physics practical task and reasoning schemes, teaching mechanic concept is examined in the theses. The problem of pedagogical and psychological concepts’ formation is examined in section I. In section II all the methodological material (the reasoning of the tasks system, structure and content is presented). The results of the pedagogical experiment are presented in section III. The pedagogical experiment showed, that practical tasks and their conceptional schemes help pupils to improve knowledge in physics as well as an effective way to raise the motivation.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų paplitimą lemia ne tik faktinė darbo sąlygų būklė, bet ir pačių sąvokų nelaimingas astitikimas darbe ir profesinė liga apibrėžtumas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūrų teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje, taip pat lyginamas šios srities teisinis reglamentavimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, siekiant nustatyti skirtingų jurisdikcijų pranašumus bei trūkumus. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinės ligos sąvokos, atskleidžiamos šių sąvokų taikymo praktinės problemos. Antroji darbo dalis skirta nelaimingų astitikimų darbe tyrimui – aptariami nelaimingus atsitikimus darbe tiriantys subjektai, detaliai analizuojama tyrimo eiga, pagrindinį dėmesį skiriant teisinio reglamentavimo problemoms. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas profesinių ligų tyrimo teisinis reglamentavimas ir organizaciniai klausimai, svarstomas tyrimo procedūros reglamentavimo supaprastinimas. Kiekvienoje darbo dalyje svarbiausiais klausimais pateikiamas palyginimas su Vokietijos Federacinės Respublikos bei Rusijos Federacijos teisiniu reglamentavimu ir pateikiami pasiūlymai, kokia kitose valstybėse taikoma praktika galėtų būti naudinga Lietuvos Respublikoje. / The prevalence of accidents at work and professional diseases is determined not only by actual state of working conditions, but also by explicitness of concepts accident at work and professional disease and by legal regulation of accidents at work and professional diseases investigation, determination and compensation. Considering that, the main purpose of this paper is to analyse legal regulation of accidents at work and professional diseases in the Republic of Lithuania. Also to compare legal regulation in the Republic of Lithuania with legal regulation in the Federal Republic of Germany and in the Russian Federation and to determine advantages and disadvantages of different jurisdictions. In the first part of the paper definitions of accident at work, accident on the way to or from work and professional disease are being analysed, also problems, concerning practical use of these definitions, are being revealed. The second part of the paper is up for investigation of accidents at work. In this part subjects responsible for investigation of accidents at work are discussed, also the process of investigation is being analysed, particularly concentrating on problems of legal regulation. In the third part of the paper legal regulation of professional diseases investigation and organizational questions are under consideration. The simplification of investigation procedure is being considered. In each part of the paper a comparison is made on most important questions with Federal... [to full text]