Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų paplitimą lemia ne tik faktinė darbo sąlygų būklė, bet ir pačių sąvokų nelaimingas astitikimas darbe ir profesinė liga apibrėžtumas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūrų teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje, taip pat lyginamas šios srities teisinis reglamentavimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, siekiant nustatyti skirtingų jurisdikcijų pranašumus bei trūkumus. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinės ligos sąvokos, atskleidžiamos šių sąvokų taikymo praktinės problemos. Antroji darbo dalis skirta nelaimingų astitikimų darbe tyrimui – aptariami nelaimingus atsitikimus darbe tiriantys subjektai, detaliai analizuojama tyrimo eiga, pagrindinį dėmesį skiriant teisinio reglamentavimo problemoms. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas profesinių ligų tyrimo teisinis reglamentavimas ir organizaciniai klausimai, svarstomas tyrimo procedūros reglamentavimo supaprastinimas. Kiekvienoje darbo dalyje svarbiausiais klausimais pateikiamas palyginimas su Vokietijos Federacinės Respublikos bei Rusijos Federacijos teisiniu reglamentavimu ir pateikiami pasiūlymai, kokia kitose valstybėse taikoma praktika galėtų būti naudinga Lietuvos Respublikoje. / The prevalence of accidents at work and professional diseases is determined not only by actual state of working conditions, but also by explicitness of concepts accident at work and professional disease and by legal regulation of accidents at work and professional diseases investigation, determination and compensation. Considering that, the main purpose of this paper is to analyse legal regulation of accidents at work and professional diseases in the Republic of Lithuania. Also to compare legal regulation in the Republic of Lithuania with legal regulation in the Federal Republic of Germany and in the Russian Federation and to determine advantages and disadvantages of different jurisdictions. In the first part of the paper definitions of accident at work, accident on the way to or from work and professional disease are being analysed, also problems, concerning practical use of these definitions, are being revealed. The second part of the paper is up for investigation of accidents at work. In this part subjects responsible for investigation of accidents at work are discussed, also the process of investigation is being analysed, particularly concentrating on problems of legal regulation. In the third part of the paper legal regulation of professional diseases investigation and organizational questions are under consideration. The simplification of investigation procedure is being considered. In each part of the paper a comparison is made on most important questions with Federal... [to full text]

Darbo tikslas Aprašyti profesinių ligų tendencijas Lietuvoje 1973-1978 m. Uždaviniai 1. Nustatyti profesinių ligų skaičiaus ir sergamumo rodiklio pokyčius 1973-1978 m. Lietuvoje. 2. Nustatyti profesinių ligų pasiskirstymą Lietuvoje 1973-1978 m. pagal rizikos veiksnius, ligų grupes, ekonominės veiklos rūšis bei apskritis. 3. Nustatyti profesinių ligų pasiskirstymą Lietuvoje 1973-1978 m. pagal lytį ir darbo stažą. Metodika Duomenys apie 1303 profesinių ligų atvejus buvo surinkti iš 6 LCVA bylų, kuriose yra surinktos 1973-1978 m. tuometinės LTSR SAM ketvirtinės profesinių ligų ataskaitos bei teritorinių SES pranešimai apie profesines ligas. Aprašomoji statistika atlikta Microsoft Excel 2003, Microsoft Excel 2003, WinPepi 11.18, SPSS 17.0 programomis, naudojant χ2 ir tikslųjį Fišerio kriterijų. Išvados apie santykinio požymių skirtumo statistinį reikšmingumą buvo daromos, kai p ≤ 0,05. Rezultatai ir išvados Vidutinis sergamumo profesinėmis ligomis Lietuvoje 1973-1978 m. rodiklis buvo 16,3 / 100 tūkst. dirbančiųjų. Daugiausiai profesinių ligų buvo įtakotos fizikinių veiksnių (51,04 proc.). Daugiausiai registruota ausies (35,5 proc.) ir jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos (17,2 proc.) ligų. Daugiausiai profesinių ligų registruota Kauno (31,2 proc.) apskrityje bei apdirbamosios gamybos darbuotojams (64,1 proc.). Vyrams daugiau buvo registruota ūmių profesinių ligų, o moterims – lėtinių. Moterys daugiau sirgo ausies bei nervų sistemos ligomis, o vyrai jungiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Study Describe tendencies of occupational diseases in Lithuania in 1973-1978. Objectives 1. Set the number of occupational diseases and the incidence rate of change in Lithuania in 1973-1978. 2. Determine the distribution of occupational diseases according to risk factors, disease groups, industry and region in Lithuania in 1973-1978. 3. Determine the distribution of occupational diseases by sex and total experience of working in Lithuania in 1973-1978. Methodology Data on occupational diseases about 1303 cases were collected from LCVA of 6 files, in which Lithuanian SSR Ministry of Health quarterly reports and territorial Sanitary Epidemiological Station reports about occupational diseases are archived. Descriptive statistics performed in Microsoft Excel 2003, Microsoft Excel 2007, WinPepi 11.18, SPSS 17.0 programs using χ2 and Fisher's exact test. Conclusions about the relative signs of the difference between statistical significance were made at p ≤ 0.05. Conclusions and Results The average incidence rate of occupational diseases in Lithuania in 1973-1978 was 16.3 / 100 000 workers. Most occupational diseases have been influenced by physical factors (51.04%). Majority of them was ear (35.5%) and connective tissue and musculoskeletal system (17.2%) diseases. Most occupational diseases registered in Kaunas (31.2%) and for manufacturing workers (64.1%). There have been registered more acute occupational disease for men, and chronic for women. Women had... [to full text]