Lietuvos geografijos mokslui Lietuvoje beveik 250metų, tačiau ant tvirtų mokslinių - metodologinių pagrindų jis atsistojo tik XX a. pradžioje. Atsiradus pirminėms geografijos mokslo pradmenims (XVI a.), iš pradžių žinios apie ją buvo paviršutiniškos, perteikiamos per kitas disciplinas – filosofiją, istoriją, fiziką, taikomąją matematiką ir kitas disciplinas. Geografija kaip atskira mokslo disciplina vis labiau tobulėjo – iš pradžių geografija buvo suprantama teoriškai, o vėliau vis svarbesnę reikšmę įgavo praktinė veikla. Iki XX a. geografinius tyrimus vykdė ne geografai, bet integruotų mokslo sričių specialistai, nes tuomet dar nebuvo dabartinės mokslo diferenciacijos. XX a. II pusėje jau ryškiai susiformavo atskiros geografijos mokslo šakų kryptys. XX a. II pusė geografijos moksle vadinama atgimimo laikotarpiu – atkurtos aukštosios mokyklos, įkurtas mokslų akademijos Geologijos ir geografijos institutas, VVU GMF 2 geografijos katedros, ir VPI geografijos katedra – tai yra pagrindiniai Lietuvos geografijos mokslo gimimo židiniai. Susiformavus geografijos mokslo kryptims ir mokslo vystymo įstaigoms, atsirado poreikis ruošti geografijos specialistus kurie, atliktų mokslinį ir pedagoginį darbus. Universitetai pradėjo ruošti profesionalius specialistus pedagoginiam ir moksliniam darbui. Susiformavus sudėtingai geografijos mokslo raidai, žinių apie ją surinkta labai daug – yra parašytos knygos apie žymiausius Lietuvos geografus, disertacijos ir straipsniai apie atskiras... [toliau žr. visą tekstą] / The stages of science history may be distinguished with regard either to development conditions or its content. There may be no chronological limits between these stages. In the present article the stages are distinguished taking into consideration the phases of state history which determined specific conditions for the development of science: • The Soviet years; • The present stage (beginning with 1990). An analysis of the content of these stages is the task of further studies of the history of geography. Two trends were established in school geography in the Soviet period: natural and social-economic was geography. Natural aspects of geography were the least ideological and equaled the standard in democratic countries in the academic sense. It is necessary to remember that students who studied geography in Lithuania enriched their knowledge only from text books in Russian. Now, when we can compare Soviet and western textbooks, we see that the Russians had wrong notions about some aspects. Moreover, it was much more ideological. The world was clearly divided into two parts: the socialist world and the capitalistic one. The elevation of achievements of the socialist system encouraged pseudo-patriotism and hostility to the rest of the world. Capitalistic (market economy, democratic) countries were not analyzed objectively. The year 1990 was a breaking year for many European countries and opened many opportunities for Lithuania. A huge wave of change flooded the educational... [to full text]

Rusų knygotyros mokyklą, priskiriama kontinentinei Europos bibliologijos mokyklai, šiuo metu yra viena stipriausių, kadangi turi gilias šio mokslo tradicijas, ilgą laiką įtakojusias (ir įtakojačias) kaimyninių šalių, buvusios Tarybų sąjungos respublikų ir kitų, knygos mokslo raidą. Šis tyrimas yra knygos mokslo istorijos darbas, kurio objektas ¬– savarankiškas knygos mokslas, susiformavęs Rusijoje XX a. 2–3 dešimtmetyje, kuomet iš esmės pasikeitė jo santykis su iki tol apibendrinančio knygos mokslo vaidmenį atlikusia bibliografija. Tyrimo objektas yra naujas, viena vertus, dėl netradicinio, mokslo organizacinio, jo tyrimo aspekto, kita vertus, chronologinės aprėpties prasme, mat iki šiol nėra pateikta tokio knygotyros istorijos darbo, kuris apimtų visą savarankiško rusų knygos mokslo egzistavimo laikotarpį, t. y. XX amžių. Taigi, šis darbas yra pirmasis toks bandymas sistemingai atskleisti rusų knygotyros mokslo raidą XX amžiuje, pasitelkus mokslo organizacinės sistemos raidos analizę – toks ir buvo šio tyrimo tikslas. Rusų knygotyros mokslo organizacinė sistema buvo tiriama pagal tris lygmenis: knygotyrinės institucijos, knygotyrinės konferencijos ir knygotyros spauda. Nepaisant darbe taikyto analizės metodo, nesistengta mechaniškai atskirti tyrimo dalyko elementus, kadangi, dėl glaudžios jų visų sąveikos, visiškai izoliuotas (nors ir pirmoje tyrimo stadijoje) tyrinėjimas nebūtų buvęs nei efektyvus, nei, ko gero, apskritai įmanomas. Dėl ribotos darbo apimties ir temos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian school of book science attributed to the Continental European bibliography school is at present one of the strongest since it has deep traditions of this science which have for a long time been influencing (and are still influencing) the development of the book science in the neighboring countries, the republics of the former Soviet Union and other countries. This research is a work on the book science history the object of which is an independent book science which has formed in the 2nd – 3rd decade of the 20th century in Russia when its relation with bibliography playing the generalizing role of the book science radically changed. The object of research is new on the one part due to its non-traditional scholarly organizational aspect and on the other part it’s new in chronological sense because no other research of the history of the book science has been carried out which included all period of independent existence of the Russian book science, i.e. the 20th century. Thus this paper is the first attempt to discover systematically the development of the Russian book science in the 20th century with the help of scholarly organizational system analysis – such was the aim of this research. Organizational system of the Russian book science was analyzed in three levels: book science institutions, book science conferences and book science press. Despite the method of analysis used, there was no attempt to separate mechanically the elements of the research since due to... [to full text]

Tyrimo aktualumas. Šiuolaikiniai mokslai mums teikia vis daugiau duomenų apie tai, jog kiekvienos gyvos būtybės egzistencija priklauso ne tik nuo jos prigimtinių veiksnių, bet ir nuo aplinkos: gamtinės, socialinės, kultūrinės. Šeima ir mokykla yra dvi institucijos, kurios susijungia bendram tikslui – ugdyti pozityvią, norinčią mokytis asmenybę. Vaiko teisę į mokslą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymas, Vaiko Teisių apsaugos pagrindų ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas, kiekvienas jų turi teisę į nemokamą mokymą. Tačiau aplinkos veiksniai sąlygojantys mokinių nenorą mokytis yra skaudi mūsų dienų problema. Paauglystėje atsiranda naujų interesų; jie pasidaro pastovesni ir tvirtesni. Paaugliui kyla noras nuodugniau pažinti pasaulio reiškinius ir tas gyvenimo sritis, kurių neaprėpia mokyklos programa, todėl jų interesai ima nebesutapti su mokykla.Tyrimo objektas - mokinių nenorą mokytis sąlygojantys veiksniai.Tyrimo tikslas – teoriškai pagrįsti ir empiriškai ištirti mokinių nenoro mokytis veiksnius, trukdančius įgyvendinti teisę į mokslą.Tyrimo metodika. Tyrimas atliktas anketinės apklausos metodu. Parengtos dvi pusiau uždaro tipo anketos, mokiniams ir pedagogams. Jas sudaro: 1) demografinis klausimų blokas; 2) klausimų blokas skirtas tirti aplinkos veiksnius sąlygojančius mokinių norą/nenorą mokytis; 3) blokas skirtas tirti mokinių savęs vertinimą ir ateities perspektyvas; 4) blokas apie mokinių pamokų... [toliau žr. visą tekstą] / The relevance of the research: Modern science provides us more and more data about the fact that each living beings existence depends not only on the inherent factors, but also from the environment: natural, social, cultural. Family and school are the two institutions, which form the common purpose – to foster a positive, willing to learn person. The Constitution of the Republic of Lithuania, the Education Act, and the Protection of the Rights of the Child and other laws and legislation guarantee the child’s right to education. Education for children under 16 years old is compulsory; each of them is with their rights to a free education. However, environmental factors which determine students’ reluctance to learn are a sharp problem of our days. New interests appear in teenage years, and they become more stable and stronger. A desire arises to a teenager to know depth of world events, and those areas of life, which is not included in a school program, so their interests do not become coincide with the school.The object of the research is determined factors of students’ reluctance to study.The aim of the research is to substantiate in theory and empirically investigate the factors of students’ reluctance to study, whose disturb realize the right to education.The methodology of the research: the research was performed by questionnaire survey method. Two semi-closed-type questionnaires were prepared for students and schoolteachers. They include: 1) the demographic cluster, 2) a... [to full text]

Apibendrinant teorinę dalį, galima teigti, jog ugdymas yra asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, veikiant šeimai ir mokyklai – svarbiausioms ugdymo institucijoms. Ugdydami socializuojame, t.y. perduodame kultūros, dorovines bei tautines vertybes. Kaip minėjome, šeima yra pirmoji ir svarbiausioji ugdymo institucija, nes joje vaikas perima pažiūras, įpročius, kultūrines, dvasines vertybes, gauna pirmuosius socializacijos pagrindus. Ugdymo sėkmė šeimoje priklauso nuo tėvų gebėjimo organizuoti ugdymo procesą, palaikant teigiamą psichologinį mikroklimatą šeimoje. Taip pat nuolatinis tėvų pavyzdys, rūpinimasis vaiko mokykline ir nemokykline veikla, interesais ir pomėgiais, vaiko ateities planais, padeda moksleiviui tvirčiau siekti mokslo pasiekimų, geresnių santykių su mokykla. Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas būtina sąlyga užtikrinti visapusiškos kryptingos moksleivio asmenybės ugdymą bei augina mokinio pažangumą. Atlikę tyrimo duomenų analizę galima teigti, kad: • Hipotezė „Problematiški tarpusavio santykiai moksleivių šeimose neužtikrina sėkmingo mokymosi“ pasitvirtino. 42 proc. respondentų, gaunantys gerus (7 – 8) pažymius, šeimoje yra išklausomi ir paguodžiami, 41 proc. teigia, jog šeimoje parodoma meilė, 39 proc. – jų idėjos ar sumanymai yra palaikomi tėvų. Apžvelgus respondentų duomenis, kurie gauna labai gerus pažymius (9 – 10), matome, kad jie savo šeimose jaučiasi mylimi. Galima teigti, kad tik šiltais tarpusavio santykiais paremtas bendravimas šeimose suartina šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The research was made by Elvinas Jankevičius, Political sociology master’s degree student of VPU Social sciences faculty, Sociology and political sciences department. The subject of the research is schoolchildren’s upbringing problems in the family and their influence on learners’ achievements. The supervisor of the research is Dr. E. Kocai. The work size is 63 pages. The purpose of the research: to reveal schoolchildren’s upbringing problems in the family and their influence on learners’ achievements. Research tasks: • To explain education as a societal phenomenon and the personality’s development process. • To explore the relationship between the family effects on children’s education in the family. • To examine the influence of social and psychological determinants on learners’ achievements. • To discuss the factors influencing schoolchildren’s motivation to study. • To assess how learners’ (pupils from 14 until 19 years) achievements are influenced by education in family and school environment. Hypotheses of the research: 1. Problematic relationship in the learners’ families do not ensure success at school – was proved. 2. It is likely that a successful schoolchildren‘s learning is impeded by a weak collaboration between school and family – was proved. 3. Poor schoolchildren’s excellence is determined by a weak parental controls – was proved. 4. It is likely that friends’ influence to the success of the learners’ education is higher than the influence of their parents... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Iki momento, kurį šiame darbe linkstama vadinti episteminiu lūžiu, Vakarų metafizinio mąstymo įsteigtas bei puoselėtas hierarchinis dualizmas buvo fundamentalus epistemologinis konstruktas, grindęs visas mentalinės veiklos sritis. Meno teksto atveju šis dualizmas pasireiškia kaip skirtis tarp vidujybės ir išorybės, giluminės kūrinio idėjos, jo turinio, logoso, subjekto, bei to, kas įvardintina kaip paviršinė kūrinio išraiška, signifikantas, jusliškumas, raštas, objektas. Išorybė pavaizduoja, pamėgdžioja, įkūnija „originalą“ – dvasinę substanciją arba vidujybę. Šia dualistine hierarchija grindžiama tradicinio literatūros mokslo bei kritikos ideologija besiremiantis literatūros kritikas juda nuo išorinio pavidalo (kūrinio) prie vidujybę įkūnijančio autoriaus, nuo rezultato prie šaltinio, nuo signifikantinio lygmens prie signifikato. Kanono steigimas suteikia galimybę apriboti piktybinį ir pavojingą reikšmių dauginimąsi; o būti įrašytam į kanoną reiškia paklusti tradicijos tęstinumo bei apriorinių schemų imperatyvui. Autorius įspraudžiamas į moralumo rėmus; tad humanistinių vertybių plotmės at(si)vėrimas tekste funkcionuoja kaip teksto kokybinio (į)vertinimo kriterijus. Transcendentalumo lygmuo laikomas svarbiausiu kūrinio atverties momentu. Tai yra lūkesčių literatūros atžvilgiu projekcija. Bandoma autoritetingai paneigti kultūrinių procesų diversifikacijos steigiamą vertybinį daugybingumą. Klasikinio kritiko (s)teigiamas vertingumas yra monoteistinės prigimties, meniškumas –... [toliau žr. visą tekstą] / This study (The Focuses of Attention in Lithuanian Literary Criticism (1991 – 2005), Marginalia, Canon of Analysis and Taboo) demonstrates the critical connection to Lithuanian science of literature and Lithuanian literary criticism. The attention is concentrated on traditional strategies of literary discursivity, which functioning is very intensive in our surroundings. Critic is directed over the „high literature canon“, which is hegemonisated, absoluted, mistificated. Author is regarded as the important institute, which produces meanings – sytems of signification. These meanings are connected with the author as a transcendental subject. So traditional literary criticism lay a stress on the interflow of ethics and aesthetics. That is why value politics do not tolerate popculture, as if was felt longing for the former „general strategies“, reasoning about historical monolithic, general limitings and meanings. The new (post)modern aesthetic experience surpasses the limits of aesthetics, established by the traditional Western metaphysics; so the limits of the contemporary aesthetics were considerably expanded and deprived of distinct determinations. But despite that traditional critics unflaggingly persist in the analysis of literature, predicated on hierarchical dualism. It‘s maintained, that there is ability to resist against such „uniting“ position just creating self-critical discourses, modernly determinating the role of Lithuanian literature and culture. It‘s important to... [to full text]

Aptariamas mokslo ir pramonės bendradarbiavimo portalo modelis. Remiamasi trišalio bendradarbiavimo koncepcija, kuomet procese dalyvauja universitetas, pramonės atstovai bei studentai. Išnagrinėti sistemoje vykstantys procesai bei jų realizavimo būdai. Apžvelgiamos veikiančios panašios bendradarbiavimo sistemos Lietuvoje ir užsienyje, aptariamos pagrindinės jų kūrimo problemos. Identifikuojami būsimosios sistemos vartotojai, jų rolės bei informaciniai srautai. Pateikiamas eksperimentinis tyrimas - sistemos prototipas. Taip pat atlikta vertinamoji analizė. / The article presents the site model of industry and science collaboration. It is built on three-sided collaboration conception when university, industry and students are participating in the process. Article analyses the running processes and the ways of implementing. There are described other similar collaboration systems in Lithuania and abroad also their main development problems. All the users, their roles and the flows of information are described in the research. There is a experimental research - the prototype of system. Also evaluation analysis is provided.

Aukštojo mokslo ir studijų sistemos pertvarka Lietuvoje vyksta jau nuo 1991 metų. 2000 metais priimtas Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas bei 2006 - 2007 metų atitinkami dokumentai leidžia aukštojo mokslo ir studijų sistemoje vykdytas pertvarkas grupuoti į kelis sąlyginius etapus. 2006 metais LR Vyriausybės patvirtintas Lietuvos aukštojo mokslo sistemos 2006 – 2010 metų plėtros planas bei 2007 metų birželio 14 dieną Lietuvos parlamentinių politinių partijų susitarimas Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų – įvardijami dokumentais, sąlygojusiais naujos, giluminės bei kryptingos aukštojo mokslo ir studijų sistemos reformos pradžią. Darbo objektas – aukštojo mokslo reformos politikos formavimas Lietuvoje, koncentruojantis į pastarąjį pertvarkos etapą. Darbe nagrinėjami trys prioritetiniai klausimai, įtraukti į aukštojo mokslo ir studijų reformos politikos formuotojų darbotvarkes: 1) studijų finansavimo pertvarka; 2) universitetų institucinės autonomijos klausimas; 3) universitetų vidinio valdymo modelio pertvarka. Remiantis viešosios politikos ciklo teorija, dabartiniame aukštojo mokslo reformos politikos formavimo procese stebimos darbotvarkės nustatymo, politikos formulavimo fazės; konkrečių pasirinktų alternatyvų įgyvendinimą numatoma pradėti 2008 – 2009 metais. Todėl darbe siekiama sistemingai apžvelgti pagrindinių aukštojo mokslo reformos politikos formuotojų pozicijas dėl jau trijų minėtų klausimų tinkamiausių pertvarkos alternatyvų... [toliau žr. visą tekstą] / Reforms in Lithuania‘s higher education and study system have started in 1991. A Law of Higher Education adopted in 2000 and respective documents from 2006-2007 allow grouping of reforms carried out within the system of higher education and studies into few conditional phases. Lithuanian higher education system development plan for 2006 – 2010 approved in 2006 by Lithuanian Government and convention regarding the principles of reforms in education and study signed by Lithuanian parliamentary political parties on 14th of June 2007 have been endorsed by documents, which stipulated the initiation of modern, deep and focussed reform in higher education and study. Research object is a formation of higher education reform policy in Lithuania, with a focus on a latter phase of the reforms. Research analyses three priority questions included into the agenda of persons, responsible for formation of higher education and study reform policy: 1) reform for higher education funding; 2) institutional autonomy of universities; 3) reform of internal management model of universities. According to the theory of public policy cycle, in nowadays process of higher education reform policy formation there are observed phases of setting an agenda and formation of policy. The implementation of chosen specific alternatives is foreseen to be initiated in 2008 – 2009. Therefore the research aims to review in systematic way positions of the leading higher education reform policy makers... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti aukštųjų mokyklų studentų pasiekimų vertinimo pokyčius aukštojoje mokykloje, išryškinant edukacinius ir vadybinius šio proceso aspektus. Literatūros analizė parodė, kad vertinimas šiuolaikinių ugdymo paradigmų kontekste suprantamas kaip pagalba besimokančiajam, kuomet ugdytiniai aktyviai dalyvauja savęs vertinimo procese, kaip besimokančiųjų skatinimas, ugdymas suprasti save, būti aktyviais, mokėti susivokti pasaulyje, kuriame jie gyvena ir kolektyviai spręsti problemas. Empirinis tyrimas parodė, kad dėl didelio studentų skaičiaus grupėje dėstytojams sunku atsižvelgti į asmeninę kiekvieno besimokančiojo daromą pažangą, sudėtinga taikyti idiografinį vertinimą. Įsivertinimą skatintų šiuolaikiškų vertinimo metodų taikymas, pavyzdžiui, portfolio. Dėstytojai studento vaidmenį vertinimo ir įsivertinimo procese apibūdina teiginiais, būdingais poveikio ir sąveikos paradigmai. Koreliacinės studentų apklausos analizės duomenys rodo, jog aukščiausias koreliacijos koeficientas nustatytas vertinant studentų vertinimo ir įsivertinimo gebėjimus ir sprendimų priėmimo gebėjimus. Dėstytojų apklausos koreliacinės analizės duomenys rodo statistiškai reikšmingą koreliaciją tarp sprendimų priėmimo ir analitinės veiklos gebėjimų. Tarp vertinimo ir kitų gebėjimų statistiškai reikšmingos koreliacijos nenustatytos. / The aim of the work is to reveal the changes in the assessment of students achievements in higher school, while emphasizing educational and managerial aspects of the process. The analysis of the literature revealed that in the context of modern educational paradigms assessment is understood as helping the learners when they actively participate in their self- assessment, as stimulating learners, teaching them to understand themselves, be active, able to realize themselves in the world they live in and to solve problems together. The empirical research showed that due to a large number of students inside groups teachers find it difficult to pay attention to personal advance made by individual students, and to apply idiographical assessment. Self- assessment would be stimulated by modern assessment methods, such as portfolio. Teachers describe students' role in the process of assessment and self-assessment through statements typical to the paradigm of influence and interface.The analysis of the data of correlative students questioning revealed that the highest corelation coefficient was established when evaluating students assessment and self-assessment abilities and abilities of reaching decisions. The analysis of the data of teachers correlative questioning revealed a statistically significant correlation between making decisions and abilities of analytical activity. There were no statistically significant correlations made between assessment and other abilities.

Magistro darbo objektas – universaliosios kalbos komunikacijoje. Darbo tikslas – išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, natūraliųjų kalbų komunikacijoje vietą, ir remiantis esamais natūraliųjų kalbų komunikacijos tyrimų pasiekimais panaudoti juos universaliųjų kalbų komunikacijoje tyrimui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išanalizuoti universaliųjų kalbų istorinę raidą, išsiaiškinti natūraliųjų kalbų komunikacijoje veikimą, bei komunikacijos procesų daromą įtaką natūraliosioms kalboms, išsiaiškinti jų funkcijas komunikacijoje ir jų įvairovės poreikį, pritaikyti natūraliųjų kalbų veikimo komunikacijoje principus universaliosioms kalboms, tai yra jais remiantis išsiaiškinti universaliųjų kalbų veikimui komunikacijoje keliamus kriterijus, komunikacijos procesų įtaką universaliosioms kalboms, universaliųjų kalbų atitikimą natūraliųjų kalbų funkcijoms komunikacijoje bei jų įvairovės priežastis. Išanalizavus universaliųjų kalbų istorinę raidą, pastebėta tendencija, kad universalios kalbos poreikis ir pobūdis priklausė nuo mokslininkų komunikacijos intensyvumo. Komunikaciniai sunkumai vertė mažiau dėmesio skirti kalbos struktūroms, kai tuo tarpu mokslo lygis determinavo naujų dirbtinių kalbų kūrimą. Be to, istorinių sąlygų buvo nulemta tokia komunikacija, kuri galėjo apimti tik tam tikras mokslo bei gyvenimo sritis. Ištirta komunikacijos proceso daroma įtaka natūralioms ir universalioms kalboms, kalbos atliekamos funkcijos ir kalbų įvairovės poreikis, ir nustatyta, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The need and the search for the universal language, which would be understandable and useful for international and intercultural communication from the ancient times, still proceed today. Universal language research is important theme not only in the fields of communication, linguistics, history, genetics but also in computational technologies, intercultural management and other sciences. Despite of many theories and practical experiments in language origin, its learning, gene, artificial language in literature, artificial intelligence, or computational interpreters, one universal language for communication still do not exist. There is a paradox – seeking for one universal language appears more and more its creation projects and none of them are being used in communication, and what is more – it troubles the communication process. The aim of this paper is to analyze the historical process of universal languages, and by analyzing natural languages for communication adopt their features to research universal languages for communication. The aims of the paper: to analyze the historical process of universal languages, to research the natural languages functioning in communication, the influence of communication processes to natural languages, to discover their functions in communication and the reason of natural languages variety and to adapt this to universal languages – to set the criteria for universal languages for communication, to discover the influence of communication... [to full text]