Dissertation offers a methodological contribution to empirical studies on employer branding in higher education, exploring a framework for employer brand development. The Organizational Attractiveness Extraction Scale (OAES) was developed and a national study of organizational attractiveness as an employer in 19 Lithuanian higher education institutions (N = 1105) was carried out allowing: to identify the prevailing model of human resource management systems in HEIs; to extract unique employment experience attributes, or an organizational attractiveness mix; to unfold employee expectations of benefits provided by work at a particular HEI; to diagnose the health of HEI’s unintentional employer brand; to discover the gaps of factual and desirable employment experience, indicating the perceived employment experience quality and possible areas for improvement; to differentiate types of attitudinal employee segments; to determine the type of institution’s employment-based identity; to predict affective commitment based on employment experience inputs; to gain generational competence to apply market segmentation approach to employer branding. Based on the synthesis of empirical results, an analytical and typological framework for employer brand development was designed employing OAES methodology, enabling the organizations to strategically build their employer brands, facilitate organizational attractiveness and to differentiate from their competitors in the labor market. / Ši disertacija siūlo metodologinį pagrindimą empirinėms darbdavio ženklodaros aukštajame moksle studijoms, taikant kompleksišką požiūrį į darbdavio ženklo formavimą. Disertacijoje sukurta Organizacinio patrauklumo vertinimo skalė (OPVS) ir atliktas nacionalinis organizacijos, kaip darbdavio, patrauklumo tyrimas 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų (N = 1105) leido: identifikuoti vyraujantį darbo santykių modelį aukštojo mokslo institucijose (AMI); išgryninti unikalias AMI darbinės jausenos charakteristikas, sudarančias jų organizacinio patrauklumo kompleksą; atskleisti darbuotojų lūkesčius konkrečios AMI atžvilgiu; diagnozuoti nesąmoningai kuriamo darbdavio ženklo įvaizdį; nustatyti neatitikimus tarp suvoktos esamos ir suvoktos laukiamos darbinės jausenos, įvertinant darbinės jausenos kokybę ir tobulintinas sritis; nustatyti darbuotojų darbinių jausenų segmentus; nustatyti AMI organizacinio patrauklumo tipus; remiantis darbinės jausenos vertinimu prognozuoti emocinį darbuotojų įsitraukimą; įvertinti kartų lūkesčius ir taikyti rinkos segmentavimo požiūrį kartų kontekste darbdavio ženklodaroje. Gautų empirinių tyrimo rezultatų sintezės pagrindu disertacijoje sukurta tipologinė darbdavio ženklo formavimo sistema naudojant parengtą OPVS metodiką, kuri įgalina organizacijas atskleisti ir strategiškai valdyti darbdavio ženklą, didinti organizacinį patrauklumą ir išskirtinumą bei sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje.

Ši disertacija siūlo metodologinį pagrindimą empirinėms darbdavio ženklodaros aukštajame moksle studijoms, taikant kompleksišką požiūrį į darbdavio ženklo formavimą. Disertacijoje sukurta Organizacinio patrauklumo vertinimo skalė (OPVS) ir atliktas nacionalinis organizacijos, kaip darbdavio, patrauklumo tyrimas 19 Lietuvos aukštųjų mokyklų (N = 1105) leido: identifikuoti vyraujantį darbo santykių modelį aukštojo mokslo institucijose (AMI); išgryninti unikalias AMI darbinės jausenos charakteristikas, sudarančias jų organizacinio patrauklumo kompleksą; atskleisti darbuotojų lūkesčius konkrečios AMI atžvilgiu; diagnozuoti nesąmoningai kuriamo darbdavio ženklo įvaizdį; nustatyti neatitikimus tarp suvoktos esamos ir suvoktos laukiamos darbinės jausenos, įvertinant darbinės jausenos kokybę ir tobulintinas sritis; nustatyti darbuotojų darbinių jausenų segmentus; nustatyti AMI organizacinio patrauklumo tipus; remiantis darbinės jausenos vertinimu prognozuoti emocinį darbuotojų įsitraukimą; įvertinti kartų lūkesčius ir taikyti rinkos segmentavimo požiūrį kartų kontekste darbdavio ženklodaroje. Gautų empirinių tyrimo rezultatų sintezės pagrindu disertacijoje sukurta tipologinė darbdavio ženklo formavimo sistema naudojant parengtą OPVS metodiką, kuri įgalina organizacijas atskleisti ir strategiškai valdyti darbdavio ženklą, didinti organizacinį patrauklumą ir išskirtinumą bei sėkmingiau konkuruoti darbo rinkoje. / Dissertation offers a methodological contribution to empirical studies on employer branding in higher education, exploring a framework for employer brand development. The Organizational Attractiveness Extraction Scale (OAES) was developed and a national study of organizational attractiveness as an employer in 19 Lithuanian higher education institutions (N = 1105) was carried out allowing: to identify the prevailing model of human resource management systems in HEIs; to extract unique employment experience attributes, or an organizational attractiveness mix; to unfold employee expectations of benefits provided by work at a particular HEI; to diagnose the health of HEI’s unintentional employer brand; to discover the gaps of factual and desirable employment experience, indicating the perceived employment experience quality and possible areas for improvement; to differentiate types of attitudinal employee segments; to determine the type of institution’s employment-based identity; to predict affective commitment based on employment experience inputs; to gain generational competence to apply market segmentation approach to employer branding. Based on the synthesis of empirical results, an analytical and typological framework for employer brand development was designed employing OAES methodology, enabling the organizations to strategically build their employer brands, facilitate organizational attractiveness and to differentiate from their competitors in the labor market.

Darbą atliko Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros studentas Pavelas Voicechovskis. Darbo tema: Studijų mainų ir tarptautiškumo vertinimas (VPU atvejis). Darbo tikslas: išsiaiškinti studijų nuostatas ir dalyvavimo studijų mainuose motyvaciją bei dėstytojų požiūrį į studijų mainų svarbą eurointegracijos kontekste (VPU atveju). Darbo uždaviniai: 1. Aptarti eurointegracijos poveikį aukštajam mokslui, jo plėtrai ir studentų mobilumui; 2. Pateikti studijų tarptautiškumo sampratą; 3. Aptarti studijų mainų vaidmenį skatinant studijų tarptautiškumą; 4. Remiantis VPU atlikto tyrimo duomenimis išsiaiškinti studijų nuostatas ir dalyvavimo studijų mainuose motyvaciją, studijų mainų svarbą eurointegracijos kontekste. Darbo metodai: • Teorinės medžiagos, atliktų tyrimų ir švietimo dokumentų turinio analizė; • Statistinių duomenų analizė; • Anketinė studentų (lietuvių ir užsieniečių), dėstytojų apklausa. Tyrimo metu paaiškėjo, kad: 1. Lietuvių studentai daugiau suinteresuoti dalyvauti studijų mainuose nei užsienio studentai; 2. Užsienio studentai Lietuvoje, svarbiausiu studijų sunkumu įvardina sunkiai įsisavinamą mokslo literatūrą bei netobulą mokslo sistemą; 3. Dėstytojai svarbiausiu motyvu, skatinančiu studijų mainus, įvardina galimybę studijuoti pas puikius studijuojamos srities specialistus. / The work was made by Pavelas Voicechovskis, student of Sociology and polithology cathedral of Social sciences faculty of Vilnius pedagogical university. Theme of the Work is “The evaluation of studies’ interchange and internationality (VPU case)”. The purpose of the work is to ascertain the regulations of studies and motivation of the participation in the interchanges of studies as well as the attitude of the lecturers towards the importance of the studies interchanges in the context of Eurointegration (VPU case) Tasks of the Work: 1. To discuss the effect of the eurointegration to the high education, its development and the mobility of students; 2. To present the main peculiarities of internationality’s concept; 3. To analyse the role of studies interchange while stimulating the internationality of studies; 4. On the basis of VPU investigation data to find out the regulations of studies and motivation in the participation of studies interchange, importance of studies interchange in the contxt of eurointegration. Methods of the Work: • The analysis of theoretical material, fulfilled investigations’ and education documents’ • Analysis of statistic data; • The analysis of students’ and academics’ questionnaire interview During the investigation it emerged that: 1. Lithuanian students are more interested to take part in studies’ interchange than foreign students; 2. Aliens that study in Lithuania, name as studies’ difficulties (topic) the hardly understandable scientific... [to full text]

Teisės ir pareigos yra neatskiriama kiekvieno visuomenės nario gyvenimo sociume dalis. Aukštojo mokslo institucijos užima reikšmingą vietą, formuojant asmenų teisinį suvokimą, todėl teisinis ugdymas ir jo dėstymas yra aktuali tema. Aktyvaus mokymo metodai yra plačiai tirti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo lygmenyse. Tačiau aktyviųjų mokymo metodų naudojimas aukštojo mokslo institucijose yra mažai tirtas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas studijų organizavimui, metodų naudojimui teisinio ugdymo paskaitose. Aktyviųjų mokymo metodų naudojimas yra būdas pagerinti teisinio ugdymo dėstymą aukštojoje mokykloje. Darbo tema – aktyviųjų mokymo metodų taikymas teisinio ugdymo paskaitose. Darbo objektas yra aktyviųjų mokymo metodų taikymas. Todėl iškeliamas darbo tikslas - nustatyti aktyviųjų mokymo metodų taikymo poveikį teisinio ugdymo paskaitoms. Atsižvelgiant į darbo tikslą, formuluojama hipotezė - aktyviųjų mokymo metodų naudojimas teisinio ugdymo paskaitose formuoja studentų kritinį mąstymą. Siekiant užsibrėžto tikslo, iškeliami tokie uždaviniai: Apibūdinti aktyviuosius mokymo metodus; išryškinti teisinio ugdymo ypatumus; Ištirti aktyviųjų mokymo metodų panaudojimą teisinio ugdymo paskaitose. Darbo teorinė dalis susideda iš teisinio ugdymo sampratos analizės bei aktyviųjų mokymo metodų aptarimo. Teisinis ugdymas nagrinėjamas aiškinant teisės ir ugdymo sąvokas. Antroje darbo dalyje yra aptariama aktyviųjų mokymo metodų samprata, įvairovė bei jų taikymo aukštojoje mokymo... [toliau žr. visą tekstą] / Rights and duties have a huge impact on everyday life of each member of our society. Higher education institutions play an important role in forming the understanding of law. Therefore the teaching of law in higher education institutions is an urgent issue of nowadays life. Active teaching methods are widely researched in kindergarten and school environment. Usage of active teaching strategies in higher education is less explored; therefore it should be examined for the improvement of such programs as law education. The subject of this work is the implementation of active teaching methods in higher education law studies. The objective of the work is to find out the impact which active methods have on law education lectures. According to the aim, the hypothesis is pointed out – the usage of active methods in law education lectures forms critical thinking. Therefore, according to the objective mentioned before, three main goals are pointed out: description of active teaching methods; emphasis of law education features; research of active teaching methods usage in higher education law studies. The first part of the work is composed of law education research through the law and the education concept analysis. The second part of the written work consists of the active method concept, variety and application possibility in higher education research. The last part describes the survey, which is constructed for the approval or rejection of the hypothesis and for the achievement of... [to full text]

Šis darbas – tai galimybė išsamiau susipažinti su vaikų globos namų auklėtinių patiriamais mokykloje mokymosi, profesijos pasirinkimo ir įgijimo sunkumais, jų priežastimis. Vaiko teisė į mokslą remiasi pagrindine prielaida, kiekvienas vaikas privalo nuolat lankyti mokyklą, įgyti vidurinį išsilavinimą, o profesinį ir aukštąjį išsilavinimą įgyti pagal gabumų lygį. Mokslo siekimas yra glaudžiai susijęs su motyvacija. Kur yra teisė, ten yra ir pareiga. Jei vaikas turi teisę į mokslą (neatsižvelgiant į jo socialinę padėtį visuomenėje), jo pareiga yra mokytis. Šis darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis – teorinė, kurioje buvo analizuojami dokumentai, kurie reglamentuoja vaiko teisę į mokslą. Aiškinamasi, kokie santykiai mokykloje vyrauja tarp šeimų ir vaikų globos namų auklėtinių, kokie vaikų globos namuose gyvenančių auklėtinių psichologiniai ir motyvaciniai ypatumai. Antroji dalis praktinė. Šioje dalyje buvo aktualu išsiaiškinti, kaip motyvuojami vaikų globos namų auklėtiniai siekti mokslų. Ar vaikai supažindinami su lengvatomis, kokia parama suteikiama, kol jie mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, profesinėje ar aukštojoje mokykloje ir pirmą kartą įgyja profesinę kvalifikaciją. Kokios mokymosi sąlygos sudaromos globos namuose, ar pedagogai bendradarbiauja su globos namų darbuotojais. Koks vaikų globos namų auklėtinių požiūris į mokslą, ką mano apie ateitį ir specialybės pasirinkimą. Šio darbo metu paaiškėjo, kad našlaičių akademiniai laimėjimai yra žemi, žada įgijus... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis – it’s a possibility to get acquainted with learning, profession selection and gaining difficulties, their reasons experienced by pupils of children’s foster home, in more detailed way. The right of a child to education is referred to the main presumption that each child must attend school constantly; to gain a secondary education, occupational and higher education can be gained according to the level of abilities. Seeking for education is closely related to motivation. Where is a right, where is a duty as well. If a child has a right to education (not referring to his social status in society), its duty is to learn. This thesis consists of two parts. The first part – is theoretical in which documents regulating the right of a child to education were analyzed. It is explained what relationships are prevailing at school between pupils from families and from children’s foster home, what are psychological and motivational peculiarities of pupils living in children’s foster home. The second part is a practical one. In this part it was relevant to find out how pupils from children’s foster home are motivated to seek for education. Are the children got acquainted with privileges, what support is provided while they are learning at school of general education, at occupational school or is acquiring professional qualification for the first time. What learning conditions are made up in foster home, whether pedagogues collaborate with employees from foster home. What is... [to full text]

Vienas teisės mokslo uždavinių yra teisės sisteminimas. Lietuvos darbo teisės mokslo sistemą sudaro sistema tarp savęs susijusių teisės normų, kurios sudaro bendrąją dalį, savarankiškas kolektyvinių ir individualių darbo santykių dalis, taip pat darbo teisės reguliuojami teisiniai santykiai, teisinės pažiūros ir teorijos, susijusios su darbo teise, darbo teisės šakos istorija ir kt. Darbo teisės mokslas Lietuvoje atsirado palyginti neseniai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1918 m., pasirodė pirmieji mokslininkų (Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto profesoriaus S. Beliackino, ekonomistų J. Bučo, J. Grabausko ir kt.) darbai, kuriuose šalia civilinės teisės, ekonomikos mokslų, dėmesys buvo skirtas ir darbo teisės klausimams nagrinėti. Darbo santykių reguliavimo teisinės minties raidą Lietuvoje pristabdė okupacija bei hitlerinės Vokietijos pradėtas pasaulinis karas. Pokario metais darbo santykių reguliavimas Lietuvoje prarado savarankiškumą – juos reguliavo Maskva, todėl galima teigti, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos darbo teisės mokslas buvo identiškas visai tarybinei sistemai, nes kelti naujas idėjas buvo mažai galimybių. Žymiausi to laikotarpio darbo teisės mokslininkai – I. Nekrošius, V. Nekrašas, I. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus, J. Maculevičius. Darbo teisės mokslininkų veiklos rezultatas – 1972 m. parengtas LTSR darbo įstatymų kodeksas, 1978 ir 1988 m. – šio kodekso komentarai, išleisti... [toliau žr. visą tekstą] / One of the tasks of jurisprudence is the systematisation of law. The system of the Lithuanian labour jurisprudence institutes a system of interrelated legal norms which institute the common part, separate parts of collective and individual labour relations as well as legal relations regulated by labour law, legal opinions and theories related to labour law, history of the labour law branch etc. Labour jurisprudence originated in Lithuania rather recently. When Lithuania restored the independence in 1918, the first works of scientists (Vytautas the Great University Department of Law Prof. S. Beliackinas, economists J. Bučas, J. Grabauskas etc.) appeared where the attention was paid to study of labour law issues beside the science of civil law and economics. The development of the legal thought for regulation of labour relations was suspended in Lithuania by occupation and the world war levied by the Hitlerian Germany. In the post-war period regulation of labour relations lost its independence in Lithuania- they were regulated by Moscow, so we may state that the Lithuanian labour jurisprudence was identical to the full soviet system that time as there were not much possibilities to rise some new ideas. The top legal scientists of that time are I. Nekrošius, V. Nekrašas, J. Moreinas, A. Dambrauskas, A. Sarpalius, G. Dambrauskienė, K. Keina, S. Černiauskas, V. Tiažkijus and J. Maculevičius. The result of the legal scientists’ activities is the Labour Code of... [to full text]

Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą] / Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text]

Equal opportunities to study in higher education institutions for disabled people are guaranteed by national legislation. However, in practice students with disabilities face various kind of problems while pursuing for education. The goal of this dissertation is to create a grounded theory about disabled students participation in Lithuanian higher education institutions. The research questions were formulated: how are disabled students implementing their agency while participating in the study process in higher education institutions? How does the creation of studying conditions take place in higher education institutions regarding the interaction between disabled students and the members of the academic community? How does the disabled student’s identity change during participation in higher education? The Grounded Theory was chosen here as the methodology of qualitative research. There have been conducted 32 semi-structured interviews with students having different kind of disabilities. Grounded theory about disabled students’ participation in Lithuanian higher education institutions was created. This theory does reveal that the reasons of disabled students‘ individual acts are the restrictions of participation in institutions as well as their aspiration of equality. Disabled students are starting to eliminate the restrictions of participation according to their capacities. Empirical data is analyzed in the light of A. Giddens‘ theory of structuration, models of disability... [to full text] / Lietuvoje įstatymais garantuojamas lygių galimybių užtikrinimas bei sąlygų studijuoti sudarymas aukštosiose mokyklose, tačiau realybėje neįgalieji susiduria su įvairaus pobūdžio kliūtimis, siekdami lygiaverčių studijų ir išsilavinimo. Šios disertacijos tikslas – sukurti grindžiamąją teoriją apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Siekta atsakyti į klausimus, kaip neįgalieji studentai įgyvendina veiksnumą, dalyvaudami studijų procese aukštosiose mokyklose? Kaip vyksta studijų sąlygų kūrimas institucijoje, sąveikaujant neįgaliajam ir akademinės bendruomenės nariams? Kaip keičiasi neįgaliųjų studentų tapatumas dalyvaujant aukštojoje mokykloje? Kokybinio tyrimo strategija pasirinkta Grindžiamoji teorija ir atlikti 32 pusiau struktūruoti interviu su skirtingą negalią turinčiais studentais. Pritaikant metodologines procedūras sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose. Ši teorija atskleidžia, jog neįgaliųjų studentų dalyvavimas prasideda dėl dalyvavimo apribojimų institucijoje ir neįgaliųjų lygiavertiškumo siekio – dėl šių priežasčių neįgalieji pagal savo pajėgumus pradeda šalinti dalyvavimo apribojimus. Sukurta grindžiamoji teorija apie neįgaliųjų studentų dalyvavimą Lietuvos aukštosiose mokyklose nagrinėjama per A. Giddenso struktūracijos teorijos prizmę, neįgalumo modelius bei tapatumo kitimą. Sukurtoji teorija patvirtina A. Giddenso struktūracijos pagrindinę idėją, jog neįgalieji studentai... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe nagrinėjama universiteto dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbų dimensija kaip internacionalizacijos asmenio lygmens aspektas. Darbo tikslas - teoriškai pagrįsti tarpkultūrinės kompetencijos užsienio kalbos dimensijos svarbą ir empiriškai ištirti Šiaulių universiteto dėstytojų užsienio kalbos kompetencijos, kaip vieno iš sėkmingos internacionalizacijos faktorių, raišką. Išanalizavus mokslinę literatūrą bei sudarius specialų klausimyną kalbinei kompetencijai nustatyti buvo apklausti Šiaulių universiteto dėstytojai. Identifikuojant viso universiteto internacionalizacijos problemas, papildomai atlikta antrinių duomenų apie dėstytojų mokslinę ir pedagoginę veiklą analizė. Gauti tyrimų rezultatai, patvirtina hipotezę, kad nepakankamas dėstytojų užsienio kalbos mokėjimas trukdo sėkmingai integruoti tarpkultūrinį aspektą į pedagoginę ir mokslinę veiklą. / Foreign language dimension of university teachers intercultural competence in the context of higher education. / In der Masterarbeit wird die fremdsprachliche Dimension der interkulturellen Kompetenz als persönliches Bereich der Internationalisierung untersucht. Das Ziel der Arbeit ist die theoretische Begründung der fremdsprachlichen Dimension der interkulturellen Kompetenz und die empirische Erforschung des Fremdsprachenkompetenzausdrucks der Lektoren von Universität Siauliai. Diese Kompetenzen gelten hier als Faktoren der erfolgreichen Internationalisierung. Nachdem die wissenschaftliche Literatur analysiert und Fragebogen für die Feststellung der Sprachkompetenz entwickelt worden waren, wurden die Lektoren der Universität Siauliai befragt. Zwecks der Identifizierung der Internationalisierungsprobleme für die ganze Universität, wurde daneben die Analyse der Sekundärdateien über die wissenchaftliche und pädagogische Tätigkeit durchgeführt. Die Ergebnisse der Forschung bestätigen die Hypothese, dass die ungenügende Fremsprachenbeherrschung der Universitätslektoren bei der Einbeziehung des interkulturellen Aspekts in die wissenschaftliche und pädagogische Tätigkeit hindern.

Modern methods of speech synthesis are not suitable for restoration of song signals due to lack of vitality and intonation in the resulted sounds. The aim of presented work is to synthesize melismas met in Lithuanian folk songs, by applying Artificial Neural Networks. An analytical survey of rather a widespread literature is presented. First classification and comprehensive discussion of melismas are given. The theory of dynamic systems which will make the basis for studying melismas is presented and finally the relationship for modeling a melisma with nonlinear and dynamic systems is outlined. Investigation of the most widely used Linear Prediction Coding method and possibilities of its improvement. The modification of original Linear Prediction method based on dynamic LPC frame positioning is proposed. On its basis, the new melisma synthesis technique is presented.Developed flexible generalized melisma model, based on two Artificial Neural Networks – a Multilayer Perceptron and Adaline – as well as on two network training algorithms – Levenberg- Marquardt and the Least Squares error minimization – is presented. Moreover, original mathematical models of Fortis, Gruppett, Mordent and Trill are created, fit for synthesizing melismas, and their minimal sizes are proposed. The last chapter concerns experimental investigation, using over 500 melisma records, and corroborates application of the new mathematical models to melisma synthesis of one [ ...].