Darbo problema ir aktualumas. Šiandien konstatuojama, jog moterys ir vyrai vis dar nevienodai dalyvauja moksle siekdami mokslinės karjeros, nepaisant visuomeninių, teisinių bei edukacinių paskatų. Viena svarbiausių priežasčių, ribojančių moterų profesinius pasirinkimus tradiciškai vyriškose mokslų srityse yra profesiniai lyčių stereotipai, kurie sąlygoja būsimos profesijos pasirinkimą sąveikaudami su vidiniais motyvais, taip pat su socialine bei edukacine aplinka, ekonominiais bei kultūriniais veiksniais. Dauguma moterų savo vaidmenį sieja su darbo veikla, neatsižvelgiant į šeimos materialinę padėtį jos pasiryžusios siekti profesinės karjeros. Moterims darbas ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir galimybių realizavimo būdas. Mūsų visuomenė vis dar linkusi šeimos sričiai paskirti moteris, o darbo sričiai – vyrus. Visais laikais mokslas yra asocijuojamas su vyriškuoju pradu, tačiau mokslo raidai reikia daug pagalbininkų, todėl ir į moteris moksle dažniau žiūrima kaip į gerai parengtą pagalbinį personalą, o ne kaip į visavertį kūrėją. Darbo tikslas. Šiame magistro darbe tirsime, koks yra akademinio jaunimo požiūris į moterų ir vyrų dalyvavimą bei pasiekimus akademinėje veikloje (mokslo ir dėstymo srityse). Taip pat bus siekiama išanalizuoti bei palyginti moters mokslininkės ir vyro mokslininko įvaizdžius nacionalinėje akademinėje bendruomenėje. Tirsime, kaip studentai supranta lyčių galimybes moksle, skirsime dėmesio išsiaiškinti nelygybės suvokimo lygmeniui akademinėje veikloje... [toliau žr. visą tekstą] / The problem and topicality of the paper. Today it is stated that men and women are still unequal in pursuing academic career regardless of social, legal and educational incentives. One of the main reasons restricting women's occupational choices in traditionally male fields of science are occupational gender stereotypes that interacting with internal motifs as well as with social and educational environment, economic and cultural factors, influence on future career choices. Most women associate their role with work activity and in spite of family‘s material situation they are determined to pursue a professional career. For women their job is not only the way to earn their livelihood but also the way to fulfil their true potential. Our society still tends to assign the women‘s role to household and the family while work is considered to be men‘s domain. The paper‘s objective. In this master‘s paper it will be investigated the attitude of academic youth towards women‘s and men‘s participation and achievements in academic activities (science and teaching areas). Also, it will be analyzed and compared woman-scientist‘s and man-scientist‘s images in the national academic community, it will be studied student‘s understanding of gender possibilities in science area. The paper will also try to analyze the level of inequality perception regarding academic activity. The research hypothesis: 1. It is likely that the student group is dominated by stereotypical attitude towards academic... [to full text]

Darbo tema: Lietuvos aukštojo mokslo genezė. Šio darbo tikslas - ištirti Lietuvos aukštojo mokslo genezę, siekiant nustatyti esminius aukštųjų mokyklų struktūrinius, vadybinius, finansinius pokyčius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Pirmoje darbo dalyje atlikta mokslinės literatūros analizė. Šioje dalyje analizuojama kokias vietas Lietuvos švietime užima kolegijos ir universitetai, pateikiama aukštojo mokslo raida, apžvelgiamas aukštųjų mokyklų finansavimas ir valdymas. Antroje dalyje pateikiama statistinė informacija. Analizuojami rodiklių pokyčiai. Empirinėje dalyje, anketinės apklausos metodu atliktas tyrimas. Tyrimo tikslas - ištirti respondentų nuomones siekiant nustatyti esminius ir dabartinius aukštųjų mokyklų bruožus. Respondentų nuomonės padeda nustatyti aukštojo mokslo genezė ir pokyčius. Apklausoje dalyvavo 313 respondentai. / Work theme: Higher education genesis in Lithuania. The goal is to explore the genesis of the Lithuanian higher education in order to identify the most critical high-school structural, managerial, financial developments in the restoration of Lithuania's independence. In the first part of the work is the scientific literature analyze. This section analyzes Lithuanian Education, the development of higher education, an overview of higher education financing and management. The second section presents statistical information. Analyzing indicators. The empirical part is the questionnaire survey method. The aim is to explore respondents' opinions in order to identify the most critical and current high school characteristics. Respondents' opinion helps to determine the genesis of higher education and change. The survey involved 313 respondents.

Tyrimo objektas: Straipsniai, kurie analizuojami besiremiant atsirinktais raktiniais žodžiais, siekiant pateikti pagrindinius mokymosi neuromokslo aspektus. Tyrimo problema: Mokymosi neuromokslas, ugdymo įtaka smegenų struktūroms ir funkcijoms, ir smegenų plastiškumo ypatumai yra plačiai nagrinėjamos temos tarp užsienio mokslininkų, tačiau Lietuvoje mažai tyrinėjamos. Vis dar pastebima, kad mokymosi įstaigose per dažnai naudojamas tradicinis mokymo modelis, besimokantieji stengiasi įsiminti teikiamą informaciją ir pritaikyti įgytas žinias. Tačiau mūsų smegenys nėra pritaikytos mintinam arba tradiciniam mokymosi modeliui, į mokymosi procesą turi būti įtraukti regėjimo, klausos ir kinesteziniai pojūčiai, tam, kad smegenys būtų aktyvinamos. Tyrimo tikslas: Apžvelgti šiuolaikinę mokslinę literatūrą, apimančią neuromokslo požiūrį į žmogaus mokymosi gebėjimus. Tyrimo uždaviniai: 1. Išnagrinėti galvos smegenų plastiškumo ypatumus. 2. Išnagrinėti kaip ugdymas gali įtakoti galvos smegenų struktūras, funkcijas ir elgseną. 3. Išnagrinėti dabartinę situaciją, kas tai yra neurougdymo mokslas. 4. Panagrinėti mokymosi neuromokslo raidą ir pokyčius. 5. Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą apimančią įvairių sričių neurougdymą. Tyrimo rezultatai: 1. Galvos smegenys yra labai plastiškos ir kuo jos labiau aktyvinamos, tuo labiau kinta jų struktūra. Smegenų plastiškumui įtaką daro šie veiksniai: sensorinė ir motorinė patirtis, mokymasis, natūralus atpildas, socialiniai žaidimai, senėjimas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research: Articles which are analysed with reference to the selected keywords, on purpose of presenting the main aspects of studying neuroeducation. The problem of the research: Studying neuroeducation, the influence of education on brain structures and functions, and the peculiarities of brain plasticity are widely analysed topics among the foreign scientists, but in Lithuania they are little analysed. It can still be noticed that in educational institutions a traditional teaching model is used too often, the learners try remembering the given information and to apply the gained knowledge. But our brain is not adapted for the said or traditional studying model; the studying process should include the visual, auditory and kinaesthetic senses for the brain to be activated. The aim of the research: To review the modern nonfiction covering the human neuroeducation of various abilities. The tasks of the research: 1. To analyse the peculiarities of the plasticity of the brain. 2. To analyse how education can influence the structures, functions and behaviour of the brain. 3. To analyse the recent situation, what is neuroeducational science. 4. To analyse the development and changes of studying neuroscience. 5. To analyse the newest nonfiction covering human studying abilities. The results of the research: 1. After analysing the nonfiction, it is possible to define the main factors which have influence on the plasticity of the brain: sensory and motor experience... [to full text]

Magistrinio darbo objektas – viešasis diskursas apie aukštąjį mokslą Lietuvoje. Darbo tikslas – atlikti Lietuvos aukštojo mokslo viešą diskursą, išanalizuojant aukštojo mokslo įvaizdžio kūrimą tradicinėje ir internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti bendras aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje ir Lietuvos aukštojo mokslo būklę; surinkti ir išanalizuoti Lietuvos aukštojo mokslo tema straipsnius tradicinėje ir internetinėjes žiniasklaidoje (2005 rugsėjo mėn. - 2006 kovo mėn.); išanalizuoti įvairią diskursyvinę medžiagą susijusia su nagrinėjama tema: statistinius duomenis, Europos Sąjungos dokumentus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos dokumentus, mokslininkų konferencijų stenogramas ir t.t.; išsiaiškinti koks ir kaip Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdis yra formuojamas internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje; išsiaiškinti į kurią iš suinteresuotų aukštuoju mokslu šalių yra nukreipta kritika žiniasklaidoje. Aukštojo mokslo tema straipsnių internetinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje analizė buvo atlikta diskurso ir turinio analizės metodais. Prieita prie išvadų, kad didžioji 2005 m. rugsėjo mėn. – 2006 m. kovo mėn. tyrinėtų straipsnių dalis yra kritinio pobūdžio. Visuomenės grupių, tiesiogiai susijusių su aukštuoju mokslu, pasisakymais žiniasklaidoje yra sudaromas įspūdis, kad aukštuoju mokslu yra nepatenkinti studentai, jauni mokslininkai, darbdaviai. Temų paminėjimo dažnis parodo, kad žiniasklaidoje... [toliau žr. visą tekstą] / The research paper "Public Discourse on Lithuanian Higher Education" discloses that despite the achievements and international recognition, society is critical of the higher education system and university activities. The discrepancy between the assessment results by the Lithuanian society and international, might be possible due to the biased information provided by the media. The public discourse on higher education concentrates on the higher education image building process and aims to provide the answers to the questions: what, how and why the media builds that type of image and what the consequences are. The purpose of the research was to analyze the data from the articles on higher education in the traditional and internet media during the period September 2005 to March 2006. The findings prove that the majority of the articles on higher education are critical. The number and the content of the articles disclosed a tendency to build a negative image of the higher education institutions in the media. Opinion leaders put forward a message that the following stakeholders are not satisfied with the quality of higher education: students, young scientists and employers. Critique of the higher education management ranked as the most frequent among other topics on higher education. This closely relates to other internal problems of higher education institution which provoke critical reaction from the public. The author states that corruption, protectionism, stagnation in the... [to full text]

1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą] / Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text]

Aukštasis mokslas yra neatsiejama visuomenės kultūros dalis. Poreikis įgyti aukštąjį išsilavinimą, skatina kalbėti apie jo kokybę. Neatsiejamas dalykas nuo aukštojo mokslo kokybės yra dėstytojų – studentų santykiai. Taigi šio darbo objektas yra Lietuvos švietimo sistemos atstovų (studentų ir dėstytojų) santykiai ir jų įtaka aukštojo mokslo kokybei. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti studentų - dėstytojų santykiu ypatumus ir jų įtaką aukštojo mokslo kokybei Lietuvos kultūriniame kontekste. Reikėtų tikėtis, jog po nepriklausomybės ir 2003-ųjų gegužės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Vakaru Europos įtakos sandūroje formuojasi nauja akademinė kultūra, turint omeny dėstytojų ir studentų elgesį, normas, etiketą, ir jų sąveikos formas. Be to, sovietmečiu vyravusi monologinė paskaitos vedimo forma perauga į intensyvesnį dialogą su studentais paskaitų metu. Todėl įdomu pažiūrėti, ar santykiai tarp dėstytojų ir studentų turi įtakos kokybiškesniam mokymuisi. Todėl, pagrinde remiantis edukologijos atstovo Barnett‘o teorinėmis knygomis, šiame darbe bandoma apibrėžti „aukštojo mokslo kokybės“ sąvoką, bei empirinėje dalyje išryškinti studentų - dėstytojų santykių bendravimo ypatumus Lietuvoje, remiantis studentų ir dėstytojų požiūriais. Antropologija, kaip mokslas, ugdymo mokslų atžvilgiu, gali padėti suprasti žmogaus elgesį edukacinėse situacijose. Antropologai, studijuojantys skirtingas kultūras, bei matantys edukacinius procesus labiau negu formalus mokslas, gali padaryti ypač aktualių ir... [toliau žr. visą tekstą] / Higher education is an integral part of public culture. The widespread demand for higher education raises questions about its quality. Of direct consequence to the quality of higher education is the relationship between students and their professors. Thus, the purpose of this research project is to investigate particulars of the student-professor relations and their impact on the quality of education in the Lithuanian cultural context. It is to be expected that after independence and subsequently, after joining the EU in May, 2003, a significantly new classroom culture has emerged - in terms of expectations, teaching styles, and relationships between student and professor, the norms and etiquette, that shapes their interaction. In addition, the prevailing lecture by monologue in the time of Soviet union, took the form of guidance to intensify dialogue with the students during lecture. It is therefore interesting to see whether the relationships between teachers and students have an affect to better quality learning. On the theoretical side, this paper mainly utilizes the work of R. Barnett to define the concept of "quality of higher education", and the empirical part is meant to explore the relationship between students and professors as they manifest themselves in Lithuania, based on the opinions revealed by students and professors. The discipline of anthropology can aid us in understanding human behavior in the educational sphere. Anthropologists, who study different... [to full text]

Lietuvos kurčiųjų krepšininkų varžybų rezultatai rodo, kad šios socialinės grupės žmonės gali pasiekti ženklius sportinius laimėjimus. Vadinasi, reikšminga krepšinio treniruotės teorijai ir praktikai bei varžybinei veiklai ištirti ir susisteminti Lietuvos kurčiųjų krepšininkų fizinio išsivystymo, parengtumo, jų varžybinės veiklos ypatumus ir palyginti juos su sveikųjų komanda. Darbo tikslas – nustatyti bei palyginti Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio komandos ir sveikųjų komandos žaidėjų fizinį išsivystymą ir parengtumą, atlikti šių komandų varžybinės veiklos analizę. Tyrimų uždaviniai: 1. Nustatyti Lietuvos rinktinės kurčiųjų krepšininkų fizinį išsivystymą ir parengtumą, bei palyginti jį su sveikųjų komandos žaidėjų fiziniu išsivystymu ir parengtumu. 2. Atlikti abiejų komandų žaidyminės veiklos analizę. 3. Palyginti komandų fizinį išsivystymą ir parengtumą bei žaidyminės veiklos rodiklius. Tyrimo subjektas – Lietuvos kurčiųjų vyrų krepšinio rinktinės krepšininkai (n=12) ir Vilniaus "KM-SSK - Perlas" krepšinio klubo krepšininkai (n=12). Tyrimo objektas – kurčiųjų ir sveikųjų krepšininkų fizinis išsivystymas ir parengtumas, bei žaidyminė veikla. Lietuvos kurčiųjų rinktinės krepšininkų rengimas yra panašus kai ir sveikųjų krepšininkų. Abiejų komandų aukščiausi žaidėjai buvo vidurio puolėjai (jie taip pat buvo ir sunkiausi), tada sekė krašto puolėjai ir gynėjai, toks komandų komplektavimas atitinka šiuolaikines komandų sudarymo tendencijas. Aukšti žaidėjai... [toliau žr. visą tekstą] / Results of Lithuanian deaf basketball players in various competitions indicate that people belonging to this social group can achieve significant victories. Thus, it is essential to investigate and systemize Lithuanian deaf basketball players’ physical development, preparedness, peculiarities of their competitive activity and compare with those of the team with healthy players. It is important for the theory and practice of basketball trainings. The objective of the paper is to identify and compare physical development and preparedness of Lithuanian national deaf basketball team with those who are healthy. It also aims at analyzing competitive activities of these teams. Tasks of analyses are as follows: 1. to identify the development and preparedness of Lithuanian deaf basketball team with the development and preparedness of Lithuanian healthy basketball team. 2. to prepare the analysis of the competitive activity of both teams. 3. to compare the development, preparedness and game indicators of both teams. The subject of the research is Lithuanian national death men basketball team (n=12) and players from Vilnius KM-SSK – Perlas basketball team. The object of the research is physical development, preparedness and competitive activity of deaf and healthy players. The preparation of Lithuanian national deaf basketball team is similar to that of healthy basketball players. In both teams the tallest players are centers (they are also the heaviest ones), then go forwards and... [to full text]

Lietuvoje aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Studentai, po kolegijos norintys tęsti studijas universitete, susiduria su begale problemų, tokių kaip programų nesuderinimas abiejose aukštosiose mokyklose, kas sąlygoja dalykų pasikartojimą ir neleidžia studentams efektyviai išnaudoti studijoms skirto laiko. Norint pagrįsti šias problemas, buvo atlikti teorinis ir empirinis tyrimai. Teoriniame tyrime apibrėžta aukštojo mokslo samprata, misija ir pagrindiniai tikslai, išskirti skirtumai tarp kolegijų bei universitetų, apibūdintos subjektyviosios ir objektyviosios studijų prieinamumo sąlygos. Kaip vieną iš pagrindinių skirtumų universitetinėse ir neuniversitetinėse studijose galima būtų išskirti tai, jog universitetuose pabrėžiamas gilesnis teorinis išsimokslinimas, o kolegijose daugiau dėmesio skiriama praktinei veiklai. Skiriasi ir universitetinės bei neuniversitetinės studijų programos studijų trukme, apimtimi, studijuojamų dalykų blokų pasiskirstymu. Prieinamumas aukštojo mokslo sistemoje (ir ne tik) pasireiškia per objektyviąsias ir subjektyviąsias sąlygas. Išskiriamos dvi pagrindinės subjektyviosios prieinamumo sąlygos: psichologinė-edukologinė, kuri apima asmens motyvaciją mokytis ir socialinė-edukologinė – pradinių įgūdžių svarbą, kad besimokantieji galėtų prisiimti naujas mokymosi vertybes, ir mokymo turinio pritaikymą individualiems besimokančiojo poreikiams. Objektyvioji švietimo prieinamumo pusė pasireiškia teisiniu, geografiniu... [toliau žr. visą tekstą] / The high education schools there are two types in Lithuania: university and college. When the student’s graduate college and want continue studies in university, they conform to a lot of difficulties, such as program incompatible in both high schools. These incompatibles determinate same educational skills repeat in this way student can use this designed time effectively, so there are no continuity between these type high education schools. On purpose to validate this problem, ware made theoretical and empirical research. In theoretical research defined high education conception, mission and the main aim, were discern different between universities and college and described subjective and objective studies continuity circumstance. Like one of the main different between universities and college may distinguish, that in universities prevailing deeper theoretical education, or in college prevailing practical skills. The academic and non-academic studies different such a subject likes studies duration, extent, distribution of study object block. Continuity in high education system (and in others) display through objective and subjective circumstance. Two main subjective continuity circumstances were distinguished: psychological – educational continuity circumstance includes personal motivation to learn and sociological – educational continuity circumstance include involve basic skills importance, that students could get new learning value. The objective education continuity... [to full text]

Šio magistrinio darbo tikslas - nustatyti, kokias įgyvendinimo problemas akademinė bendruomenė įžvelgia. Valstybinė švietimo strategija priimta 2003 m. liepos 4 d. Seime, kurioje numatyta įgyvendinimo krypčių sistema. Atkreipiamas dėmesys į kokybišką išsilavinimą, valdymo kultūrą ir galimybes mokytis visą gyvenimą. Išskiriamos penkios Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo kryptys: valdymas, infrastruktūra, parama, turinys ir personalas. Empirinis tyrimas parodo, kad svarbiausi Valstybinėje švietimo strategijos siekių kontekste yra aukštojo mokslo finansavimas, mokymo modernizavimas, dabartinis studentų krūvis, priklausantis nuo informacinių technologijų diegimo, kurios palengvintų studentų mokymosi kokybę. Nuo 2009 m. įvedamas studentų krepšelis ( valstybės lėšos), kuris visiškai padengs studentų studijų išlaidų didesniąją dalį. Švietimo įstaigos turi padėti asmenims įgyti tokią kvalifikaciiją, kuri tenkintų šių dienų poreikius, atitiktų šiuolaikines technologijas. / The main aim of this work is to determine what problems of realization the academic community perceives. The system of realization trends was projected in the state education strategy enacted on the 4th of July in 2003 by Parliament. It is paid attention to the calibre, the management culture and the opportunity to learn all the life. There are five the realization trends of state education strategy: the management, the infrastructure, the support, the content and the personnel. The analysis of the research shows that the finance of higher education, the modernization of teaching, the present learning load of students which belongs to the implementation of information technology are the main trends of state education strategy. The finances of a state will be introduced in 2009 which will offset the best part expenses of students learning. The educational institution should have to help persons to gain the qualification which should meet the requirements of these days and satisfy modern technology.

The dissertation substantiates reflective learning as the conception and continuous education process. The application of the conception of mixed methods created possibilities to diagnose, to reflect and to point out models of reflection applied by future special education teachers during theoretical and practical studies as well as the factors influencing students’ self-reflection and their reflection on their activity and studies. The qualitative research was carried out by analysing unstructured written reflections presented by students, by applying the method of phenomenological hermeneutics to process the data. It was identified what internal and external as well as of what level factors make the strongest and the weakest impact upon the efficiency of reflective learning of students – special education teachers. The quantitative research disclosed general tendencies of students’ reflective learning at theoretical and practical studies by supplementing it with the results of the quantitative research. The significance of theoretical preparation was substantiated by the decrease of the fragmentation and inconsistence of applied methods of reflective learning. The latent structure of reflective learning was revealed, the model of reflective learning at university studies, based on theoretical and empirical data, was designed. The dimensions of the model should be treated in trends when improving the training and development process of special education teachers, modelling... [to full text] / Disertacijoje pagrindžiamas reflektyvus mokymasis kaip koncepcija ir tęstinis edukacinis procesas, transformatyvus ir įgalinantis studentus integruoti teoriją ir praktiką universitetinėse studijose. Mišrių metodų koncepcijos taikymas sudarė galimybes diagnozuoti, reflektuoti ir išryškinti būsimų specialiųjų pedagogų naudojamus reflektavimo modelius teorinių ir praktinių studijų metu bei veiksnius, darančius poveikį studentų savirefleksijai ir refleksijai apie veiklą bei studijas. Atliktas kokybinės edukacinės diagnostikos tyrimas, analizuojant studentų pateiktas nestruktūruotas refleksijas raštu, taikant fenomenologinės hermeneutikos duomenų apdorojimo metodą. Nustatyta, kokie išoriniai ir vidiniai bei kokio lygmens veiksniai daro stipriausią ir menkiausią įtaką studentų specialiųjų pedagogų reflektyvaus mokymosi veiksmingumui. Kiekybiniu tyrimu (apklausa raštu, naudojant uždaro tipo klausimyną), išryškintos bendrosios studentų reflektyvaus mokymosi tendencijos teorinėse ir praktinėse studijose, papildant kokybinio tyrimo rezultatus. Pagrįstas teorinio pasirengimo prasmingumas, mažinant taikomų reflektyvaus mokymosi metodų fragmentaciją ir nenuoseklumą. Atskleista reflektyvaus mokymosi latentinė struktūra, parengtas teoriniais ir empiriniais duomenimis grįstas universitetinių studijų reflektyvaus mokymosi modelis. Modelio dimensijos, traktuotinos kryptimis tobulinant specialiųjų pedagogų rengimo ir ugdymo procesą, modeliuojant profesinio ugdymo curriculum aukštojoje mokykloje... [toliau žr. visą tekstą]