Rusų knygotyros mokyklą, priskiriama kontinentinei Europos bibliologijos mokyklai, šiuo metu yra viena stipriausių, kadangi turi gilias šio mokslo tradicijas, ilgą laiką įtakojusias (ir įtakojačias) kaimyninių šalių, buvusios Tarybų sąjungos respublikų ir kitų, knygos mokslo raidą. Šis tyrimas yra knygos mokslo istorijos darbas, kurio objektas ¬– savarankiškas knygos mokslas, susiformavęs Rusijoje XX a. 2–3 dešimtmetyje, kuomet iš esmės pasikeitė jo santykis su iki tol apibendrinančio knygos mokslo vaidmenį atlikusia bibliografija. Tyrimo objektas yra naujas, viena vertus, dėl netradicinio, mokslo organizacinio, jo tyrimo aspekto, kita vertus, chronologinės aprėpties prasme, mat iki šiol nėra pateikta tokio knygotyros istorijos darbo, kuris apimtų visą savarankiško rusų knygos mokslo egzistavimo laikotarpį, t. y. XX amžių. Taigi, šis darbas yra pirmasis toks bandymas sistemingai atskleisti rusų knygotyros mokslo raidą XX amžiuje, pasitelkus mokslo organizacinės sistemos raidos analizę – toks ir buvo šio tyrimo tikslas. Rusų knygotyros mokslo organizacinė sistema buvo tiriama pagal tris lygmenis: knygotyrinės institucijos, knygotyrinės konferencijos ir knygotyros spauda. Nepaisant darbe taikyto analizės metodo, nesistengta mechaniškai atskirti tyrimo dalyko elementus, kadangi, dėl glaudžios jų visų sąveikos, visiškai izoliuotas (nors ir pirmoje tyrimo stadijoje) tyrinėjimas nebūtų buvęs nei efektyvus, nei, ko gero, apskritai įmanomas. Dėl ribotos darbo apimties ir temos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian school of book science attributed to the Continental European bibliography school is at present one of the strongest since it has deep traditions of this science which have for a long time been influencing (and are still influencing) the development of the book science in the neighboring countries, the republics of the former Soviet Union and other countries. This research is a work on the book science history the object of which is an independent book science which has formed in the 2nd – 3rd decade of the 20th century in Russia when its relation with bibliography playing the generalizing role of the book science radically changed. The object of research is new on the one part due to its non-traditional scholarly organizational aspect and on the other part it’s new in chronological sense because no other research of the history of the book science has been carried out which included all period of independent existence of the Russian book science, i.e. the 20th century. Thus this paper is the first attempt to discover systematically the development of the Russian book science in the 20th century with the help of scholarly organizational system analysis – such was the aim of this research. Organizational system of the Russian book science was analyzed in three levels: book science institutions, book science conferences and book science press. Despite the method of analysis used, there was no attempt to separate mechanically the elements of the research since due to... [to full text]

Period of the Independence of the Republic of Lithuania in 1918–1940 is associated with the beginning of the process of institutionalization of national Lithuanian historical science. The object of this dissertation is the community of historians of the independent Lithuania during 1918–1940 and the beginning of its professionalization. The main problem analyzed in this dissertation is the group of people who composed the community of historians. The main aim is to reveal the composition of the community of historians of 1918−1940 Lithuania and the features of its professionalization. The author sets the following tasks to be explored: education of historians, conditions for the obtaining of qualification, social aspects of collective biography (territorial and social origin, ethnical and confessional dependence, factor of gender) and its influence on the professionalization of historians, age groups and the problems of intercourse between the generations of historians, ideological creeds and competition inside the historical field, professional structure – work, activity and membership of historians in the scientific organizations and means of their subsistence. According to the following criterions of selection − how many historians had lived and worked in 1918–1940 Lithuania, gained the education as historians and published their works on the subject of history, the community of historians consists of 52 persons.12 (23 %) of them had the lectureship in Vytautas Magnus... [to full text] / 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos nepriklausomybės laikotarpis sietinas su nacionalinio Lietuvos istorijos mokslo institucionalizacijos proceso pradžia. Šios disertacijos tyrimo objektas − nepriklausomos Lietuvos istorikų bendrija ir istorijos mokslo profesionalizacijos pradžia. Pagrindinė nagrinėjama problema – žmonės sudarę aptariamojo laikotarpio istorikų bendriją, kurie modernios nacionalinės istoriografijos formavimosi pradžioje ėmėsi istorijos tyrimų. Keliamas klausimas kas juos siejo ar skyrė. Disertacijos tikslas - išanalizuoti 1918–1940 m. Lietuvos istorikų bendrijos sudėtį ir profesionalizacijos ypatybes. Keliami uždaviniai ištirti istorikų: specialybės išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimo aplinkybes, atskleisti socialinių kolektyvinės biografijos aspektų (teritorinės ir socialinės kilmės, etninės ir konfesinės priklausomybės, lyties ir šeimos faktoriaus) poveikį istorikų profesionalizacijai, amžiaus grupes ir kartų santykių problemas, ideologines pažiūras ir konkurencinę kovą ,,istorikų lauke‘‘, profesinę struktūrą – darbą, veiklą ir narystę istorijos mokslo institucijose ir istorikų pragyvenimo šaltinius. Tyrime nepriklausomos Lietuvos istorikų bendriją sudaro 52 asmenys. Šio darbo naujumas ryškiausiai matosi mėginant pasirinkus atrankos kriterijų, nustatyti profesionalių nepriklausomos Lietuvos istorikų skaičių, socialinę bendrijos struktūrą išskiriant jų grupes bei apibrėžiant šios bendrijos ,,ribas“. Istorikų ,,bendrijų” studijos praplečia istoriografijos... [toliau žr. visą tekstą]