Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [полный текст, см. далее] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [toliau žr. visą tekstą] / Disertacijos tyrimo objektas yra teisinis paprotys kaip socialinės ir teisinės realybės reiškinys. Darbo tikslas – įvairiapusis bendrų teorinių teisinio papročio problemų ištyrimas ir permąstymas. Įveikdama teisės moksle nusistovėjusią teisinio papročio kaip mažareikšmio teisinio fenomeno viziją, autorė siekė pasiūlyti naują teisinio papročio problemos sprendimo kelią, pavyzdžiui, jo santykio su įstatymu kontekste, parodyti jo neišsenkamą gyvybingumą. Atliekant tyrimą vadovautasi pliuralistiniu požiūriu, kuris remiasi metodologinių taisyklių, taikomų kartu, įvairove. Išskirtinis šioje eilėje yra dialektinis teisinio papročio kaip reiškinio tyrimo metodas pagal mokslinę G. V. F. Hėgelio interpretaciją. Tyrimo metodai ir noras išeiti už griežto dogmatizmo ribų sąlygojo ne tik teisės mokslo šaltinių, bet ir kitų mokslų (antropologijos, etnologijos, etnografijos, sociologijos) literatūros panaudojimą. Disertacijoje padarytos išvados dėl teisinio papročio dialektinio prieštaringumo, įdedančio į jį potencinę galimybę rastis įstatymui; dėl neigiamos teisinio papročio ir įstatymo vienybės. Tyrimo mokslinis naujumas yra šis: teisinis paprotys nagrinėjamas per esmės, turinio ir sąvokos kategorijų prizmę; teisinio papročio esmė dialektiškai interpretuojama kaip neigiama veiksmų ir įtikinimo jų būtinumu vienybė; teisinio papročio veikimo mechanizmas nagrinėjamas kaip autonominė sistema, sudaryta iš daugybės susijusių elementų; nustatoma, kad valstybėje teisinio papročio ir įstatymo esmė... [to full text]

Darbe buvo tiriamos pagrindinės teisės sampratos. Nagrinėta pačios teisės sampratos problematika, taip pat analizuotas teisinis pozityvizmas, normatyvizmas, prigimtinė teisės teorija, o taip pat ir sociologinė teisės samprata. Išryškintos jų stipriosios ir silpnosios pusės. Analizuota teisės funkcionavimo teorinė dalis, koncentruotasi ties pačiu reiškiniu, aptartos pagrindinės sąvokos ir ribos. Prieita išvados, kad teisės funkcionavimas yra teisės veikimas. Apžvelgiami teoriniai teisės reguliavimo ir teisės taikymo klausimai. Analizuojami norminiai teisės aktai bei teismų praktika. Nagrinėjami norminiai teisės aktai – Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo Statutas, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Nagrinėjami Niurnbergo Tarptautinio Karinio Tribunolo spendimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kitų teismų sprendimai. Apžvalga baigiama vertinimu, t.y. išryškinamos autorių nuomonių stipriosios bei silpnosios pusės ir pateikiamas asmeninis požiūris į nagrinėjamus klausimus. Prieita išvados, kad teisės sampratos problematikos suvokimas gali atnešti nemažai naudos tiek teorinėje, tiek praktinėje veikloje, nes nuo to kaip teisę supranta vienas ar kitas teisėjas – priklausys konkrečios bylos sprendimas. / In magistrate work an author is analyzing the core problems of concept of law. What is the law – the question that takes first place. While analyzing the first part of the work, the main concepts of law have been on main focus: natural law, positive law and legal realism. Investigation invokes the most famous law scientist from Lithuania and all over the world. Investigating and analyzing theory of Law operation. Law regulation and court judgments take the most important role in the work. Analyzing Nurnberg’s Military Tribunal Statue, Civil Code of Lithuanian Republic, Criminal Code of Lithuanian Republic and other laws of Republic of Lithuania. Investigating important Court Rulings: Nurnberg’s Military Tribunal Judgment, decisions of Lithuanian Constitutional Court, Supreme Court and other. In conclusion, the most important thing which we find in this investigation is that the understanding of core problems of concept of law can bring practical benefit for an everyday practical-lawyer.

Europos žmogaus teisių konvencija įtvirtina fundamentalias teises ir laisves, kurios vadovaujantis klasikine teorija negali būti taikomos santykiuose, susiklosčiusiuose tarp privačių individų. Magistro darbas ginčija šią prezumpciją ir pateikia alternatyvų požiūrį – koncepciją, kuri teorijoje žinoma kaip Drittwirkung arba horizontalusis veikimas. Drittwirkung – tai individų galimybė Konvencijos garantuojamas žmogaus teises vykdyti tiek prieš kitus individus, tiek prieš valstybės valdžios institucijas. Magistro darbas analizuoja, kokių Konvencijos teisių atžvilgiu ir kokia apimtimi egzistuoja horizontalusis efektas. Be to, ypatingas dėmesys skiriamas valstybės atsakomybės, kai tiesioginis teisės pažeidėjas yra privatus subjektas, klausimui, nepaliekant nuošaly Europos priežiūros valstybėms ribų nustatymo problemos. Išsami Strasbūro Teismo praktikos analizė atskleidžia, kad pagarba žmogaus teisėms reikalauja apsaugoti individą nuo privačių pažeidimų, o kai valstybė nesugeba imtis adekvačių prevencinių ir baudžiamųjų veiksmų dėl atitinkamo piktnaudžiavimo, tuomet ji gali būti laikoma pažeidusi tarptautinius įsipareigojimus. Horizontalaus efekto taikymo atskirų Konvencijos teisių atžvilgiu analizė leidžia pateikti išsamesnį Konvencijos pareigų valstybėms ir privatiems subjektams supratimą, o tai tiesiogiai padeda gerinti individo teisių apsaugą. / The European Convention on Human Rights sets forth a number of fundamental rights and freedoms which by traditional conception are irrelevant for cases that concern the sphere of relations between individuals. The thesis challenges this presumption and presents an approach to human rights which suggests that Convention is applicable to the behaviour of private parties – the concept known by German word Drittwirkung (effect on third party or horizontal effect). The study seeks to provide a critical examination which Convention rights can be affected by Drittwirkung and to what extent. Furthermore, it discusses the framework of holding the state responsible where the direct source of the infringement is a non-state actor rather than a public authority and attempts to define the limits of increasing burdens on state. Thorough review of the Strasbourg case-law relating to the question of violations of human rights by private bodies leads the author to the conclusion that states are obliged to protect individuals from private acts and where a state has failed to take preventive or punitive action with regard to the abuse, then a state could be in violation of its international obligations. Systematic analysis of the scope of horizontal effect on Convention articles separately enables a fuller understanding of the Convention duties to member states and non-state actors which directly helps to improve the protection of human rights.

This master’s final thesis is purposive to analyze the doctrine of direct effect of Community law, which is enlarged in the practice of the European Court of Justice. There are discussed the stages of the formation of the current doctrine identifying the concrete premises, which have been determined the enlargement of the principle of direct effect on the various sorts of forms of Community law. The main attention goes to the question of the direct effect of directives verifying the correctness of the position of the European Court of Justice not to recognize the horizontal direct effect of directives.In other hand, it is strived to verify the whole doctrine of direct effect in order to check the ability to use even the principle of supremacy of the Community law discussing the question of the collision between national and Community law.

Pastarasis magistro darbas buvo skirtas Pasauliečių pranciškonų ordino, kaip organizuoto pasauliečių katalikų susivienijimo Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje, veiklos analizei. Teorinėje dalyje pristatyta ordino įkūrėjo Šv. Pranciškaus Asyžiečio įtaka, ordino ir jo regulų raida istorijos bėgyje, ordino veikla Lietuvoje. Toliau pagal Bažnyčios dokumentus nagrinėjamas šiuolaikinių katalikiškų pasauliečių susivienijimų veikimas bei kaip tai atliepia OFS Bernardinų parapijoje. Ketvirtoje darbo dalyje pateikiamos rekomendacijos OFS veiklos Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijoje tobulinimui. Baigiamoje darbo dalyje buvo pateiktos rekomendacijos ir išvados, kurių pagrindinės buvo: 1. Šv. Pranciškaus Asyžiečio įkurto atgailos brolių ir sesių ordino skiriamasis bruožas buvo brolių ir seserų pasaulietiškumas. Pranciškonų pasauliečių ordino veikimas Lietuvoje tyrinėtas yra labai nedaug. Suvokiant šiuolaikinį visuomenės gyvenimo kontekstą „veikimas“ šiandien nebėra pagrindinis dėmuo OFS gyvenime. 2. Šiuo metu Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje pasauliečių veikimas organizuojamas gana neblogai: maldos ir giedojimo grupėmis, brolijomis. Tiek Jaupra pažadas tiek OFS įžadai sudaro galimybę tikinčiajam konkrečiai įsipareigoti Kristui vietos – Bernardinų – parapijoje. 3. Vis dėlto Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijoje nedaug kas žino apie pranciškonus pasauliečius. Norint tobulinti veiklą patartinas glaudus OFS ir OFM bendradarbiavimas bei geresnė ordino idėjų bei... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this Master‘s thesis is to analyze the activity of the layman Franciscan Order as organized community of laymen Catholics in the parish of St. Francis of Assisi (Bernadines). Theoretical part presents the impact of the founder of the order – St. Francis of Assisi, the development of the order and it’s regula throughout the history, the activity of the order in Lithuania. Further the activity of the contemporary Catholic laymen communities is analized according to the documents of the Church and how the OFS responds to that int the parish of Bernardines. In the Fourth part of the thesis the recomendations are given for the improvement of the activity of the OFS in the parish of St. Francis of Assisi (Bernadines). The main recommendations and conclusions of the final part of the thesis are: 1. The distinguishing feature of the order of the brothers and sisters of penance established by St Francis of Assisi is that the brothers and sisters are lay. The activity of the layman Franciscan Order in the Lithuania was analyzed very little. Considering the context of the contemporary society life, the “activity” nowadays is no more the main component in the life of the OFS. 2. Currently the activity of the laymen in the parish of St. Francis of Assisi is being organized well enough: in prayer and singing groups, in fraternities. Both the pledge of Jaupra and the pledge of the OFS give the opportunity for the believer to commit himself concretely for Christ in the local... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]