Siekdami įtikinti, kad reklamuojama prekė yra pati geriausia, reklamų gamintojai dažnai perdėtai išgiria prekės savybes. Suaugusiam žmogui nėra sunku atsirinkti kuri reklama klaidinanti, nes jis jau turi didelę vartotojo patirtį, bet vaikai labai dažnai tampa „reklamų aukomis“ ir visiškai pasitiki reklamose pateikiama informacija apie prekių savybes. Reklamų gamintojai puikiai supranta, kad pastaruoju metu vaikų balsas įgyja vis didesnę reikšmę renkantis prekes, ypatingai maisto produktus ar žaislus, taip pat dėl laisvalaikio praleidimo, todėl vis daugiau reklamų yra skirtos vaikams. Daugelis vaikų ir reklamų pamato daugiau nei suaugusieji, nes jau nuo pietų būna grįžę iš mokyklos. Iš vaikų auditorijai skirtų reklamų daugiausiai sudaro maisto produktų (ledai, saldainiai, bulvių traškučiai), žaislų ir mobiliojo ryšio reklamos, skatinančios pirkti papildymus ar užsisakyti įvairias mobiliąsias paslaugas reklamos. Maisto produktų reklamos ne tik skatina vaikus leisti tėvų pinigus perkant nelabai jiems reikalingas prekes, bet ir formuoja nesveikos mitybos įpročius ir gali įtakoti vaikų svorį. Darbe atskleidžiamos pagrindinės reklamos savybės. Pradžioje apžvelgiami visi veiksniai, įtakojantys vartotojų elgseną, paskui plačiau nagrinėjama reklama: jos sąvoka, funkcijos, tikslai bei rūšys. Pateikiama neverbalinės reklamos samprata bei apibūdinama psichografijos įtaką reklamai, apibrėžiama auditorijos esmė. Nagrinėjamas reklamos poveikis bei etika reklamoje. Toliau apžvelgiama vaikų... [toliau žr. visą tekstą] / Because younger children do not understand persuasive intent in advertising, they are easy target for commercial persuasion. Children are becoming consumers at younger ages and a variety of influences and experiences shape their consumer habits. Advertisers spent 100s of bilions of dollars a year worldwide encouraging, persuading and manipulating people into a consumer lifestyle. Advertisements today are not so much about the products but rather about the character of the consumers and how they should feel when they use or possess the advertised product. Messages to children are all about the happiness, social status or success which accompany the possession or consumption of a certain toy or type of food. Young children are increasing the target of advertising because of the amount of money they spend themselves, the influence they have on their parents spending and because of the money they will spend in the future when they grow up. Children require special consideration and protection with respect to advertising. Advertising of high calorie, energy-dense, nutrient-poor foods [foods high in fat, sugar and /or salt] should be restricted during television programming commonly viewed by significant numbers of children. Advertising regulations should take account of the age of the likely child audience, with younger children requiring greater protection.

Nuosavybės teisė – viena pagrindinių ir prigimtinių žmogaus teisių, egzistuojančių nuo neatmenamų laikų. Šios teisės analizė svarbi norint atskleisti jos turinį, kuris leidžia suvokti savininko galimybes nuosavybės teisės objekto atžvilgiu. Lietuvos teisnėje literatūroje dažniausiai pateikiama tik labai bendra savininko teisių turinio koncepcija, kurią sudaro savininko teisės valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu nuosavybės teisės objektu, tačiau savininko teisių turinys gali būti suvokiamas ir plačiau. Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas savo praktikoje vadovaujasi ne tik minėtąja „triados“ koncepcija, bet į savininko teisių turinį įtraukia ir tokias teises kaip teisę reikalauti nepažeisti nuosavybės teisės, teisė išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo ir kt, o Europos žmogaus teisių teismas nuosavybės teisės sampratos apskritai nesieja su šios teisės turinį sudarančių teisių išvardijimu, bet nuosavybės teisę suvokia per nuosavybės teisės objektą. Svarbu yra ne tik išanalizuoti, kokios teisės sudaro savininko teisių turinį, bet ir išnagrinėti nuosavybės teisės ribojimus, kuriuos nustatydama valstybė gali pažeisti nuosavybės teisės esmę. Net pačioje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nėra expressis verbis nurodyta savininko teisių turinio ribojimo galimybė, todėl neaiškus šių ribojimų teisinis pagrindas. Nors Konstitucinio Teismo praktikoje yra pateikiamos sąlygos ir pagrindai, kuriems esant galimas savininko teisių turinio apribojimas, tačiau vis vien gali... [toliau žr. visą tekstą] / Das Eigentumrecht ist ein von den Haupt- und Natuerlichrechten des Menschen, das von alten Zeiten egzistiert. Die Analyse von diesem Recht ist wichtig, wenn wir der Inhalt des Eigentumrechtes zeigen wollen, der uns die Gelegenheiten des Eigentuemers verstehen hilft. In die litaushe Rechtsliteratur bietet man oftestens nur sehr allgemeine Konzept des Eigentumrechts. Diese Konzept besteht aus die Rechten des Eigentuemers das Eigentum zu nuetzen, zu besitzen und zu entzoergen. Aber der Inhalt des Eigentums kann man viel breiter verstehen. Zum Beispiel, das Verfassungsgericht fuehrt sich in seiner Praxis nicht nur mit dieser „Dreiklang“, aber in der Konzept des Inhalts des Eigentumrechts solche Rechten wie das Recht erfordern, dass das Eigentumrecht nicht verletzt wird, das Recht, dass das Eigentum von illegalen Besitz erfordert wird und etc., hinzufuegt, und der Europaeische Gerichtshof des Menschenrechten asoziert den Begriff des Eigentums ueberhaupt nicht mit dem „Dreiklang“, sondern das Eigentum durch Eigentumsobjeckt versteht. Es ist wichtig nicht nur analysieren, aus welchen Rechten der Inhalt des Eigentumrechts besteht, sondern auch die Grenzen des Eigentumrechts gesetzen, das die Scaffung eines Staates verletzen kann, wenn sie diese Grenzen gesetzt. Obwohl die Verfassungsgericht in seiner Praxis die Bedingungen und die Grundlagen der Grenzen des Eigentumrechts anfuehrt, aber man auch zwifeln kann, dass das Eigentumrecht ueberhaupt nicht beschraenkt werden kann, ausser im... [to full text]

Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]

An institution of cassation has been known and implemented almost within all European countries. In the Republic of Lithuania the aforesaid institution has been known since the interwar period. However, it has experienced lots of reforms and constant developments until present days. The latest reform was carried out only several years ago, and during this reform rather big changes were introduced. The cassation admissibility system is considered to be one of the aforementioned changes. This system allows selecting the cases that should be tried following the cassation proceedings. Thus it implies that not every case could be analysed following the cassation procedure and that certain limits to cassation exist. Namely the adoption of these limits form the hypothesis of this work and under the means of comparative, historical, document analysis, logical, critical and linguistic-systemic analysis methods, while examining the judicial practice, the laws of the Republic of Lithuania, the international legal acts, publications and legal researches, this works aims at establishing whether the adoption of these limits does not limit the person’s right to protect his/her violated right or interest by means of legal remedies determined by legal acts.

Teisminė gynyba – instrumentas asmens pažeistoms ar ginčijamoms teisėms ir teisėtiems interesams ginti. Ši teisė yra aktuali ir problematiška dėl ginčo ir teisminio proceso ypatumo – priešingų šalių interesų buvimo, be to, savo interesą turi ir valstybė (visuomenė), kadangi teismų sistema reikalauja didelių finansinių, žmogiškųjų, laiko išteklių. Šio mokslinio tyrimo aktualumą lemia ne vien substancinio pobūdžio priežastys. 2011 m. birželio 21 d. priimtas įstatymas, kuriuo pakeista nemažai Lietuvos civilinio proceso kodekso nuostatų (dažnai vadinama civilinio proceso reforma), įskaitant procesą apeliacinės instancijos teisme reguliuojančių teisės normų, be to, principinių, apibūdinančių šį institutą, apeliacijos teisės reikšmę civiliniame procese. Pastarąjį dešimtį ar net pastaraisiais metais kai kuriose valstybėse pasikeitė apeliacijos esmė, tačiau kitose, priešingai, išlaikoma apeliacijos suvokimo ir teisinio reguliavimo tradicija. Visa tai nulėmė poreikį įvertinti savąją apeliacijos esmę bei nustatyti kokios priežastys lemia apeliacijos reformas. Autorė šiame darbe siekė išspręsti apeliacijos esmės problemą ir darė prielaidą, kad problema per se nelaikytina problema, jos išsprendimas turi duoti teigiamą rezultatą ir būti paspirtis tolimesniems tyrimams. Išanalizavusi teisę į teisminę gynybą ir apeliaciją, autorė ieškojo teisės į teisminę gynybą ir apeliacijos santykio išraiškos, analizavo ir persvarstė kai kuriuos civilinio proceso moksle įprastais tapusius argumentus... [toliau žr. visą tekstą] / On the 21st of June 2012 a law has been adopted by which Lithuanian Code of civil procedure was amended significantly (the amendment so–called “the reform of civil procedure”), including regulation of procedures in instance of appeal. This motivates to analyze and make revaluation of essence of appeal in Lithuania. The analysis is also needed because in past decade and even past few years many of European countries have totally reformed their appeal systems. However, legal regulation amendments are not the only matter which causes the relevancy of appeal and its relation to the right to judicial defence. There are some substantial reasons, e. g. dispute and civil procedure in their nature have contrary interests of parties, moreover, the state and society has interests which do not comply with interests of parties. This is caused by consumption of financial, time and human resources. There are various papers and theses on the right to judicial defence and appeal, but, to take note, the object of them differs from the essence of appeal and its relation to the right to judicial defence or, moreover, is fragmental – focused only on the restrictions related to limits of appeal by the value of dispute (which is already abolished) or other fragmental subjects. The result of this work demonstrates that the essence of appeal in Lithuania is to be described as the instrument to control the legality and reasonability of the courts of first instance decisions. Appeal in Lithuania is to... [to full text]

Methods of Contracts Interpretation and the Problems of their Limits. This master thesis analyses methods of contract interpretation and problems of their limits: parol evidence rule, clauses claires et précises, merger clauses, formal requirements of the contract and contract transference. Nowadays, the principle of freedom of contract applies as a general rule in the majority of all legal systems, which is why methods of contract interpretation must comply with this principle. This leads us to the conclusion that the goal of interpretation is to determine the actual intentions of the parties. However, if it fails, the judge may resort to the objective standard – the reasonable man standard. This general rule is recognized in CISG, UNIDROIT Principles of International Commercial Contracts, PECL as well as in the Lithuanian Civil Code. Notwithstanding this, the United Kingdom, the USA and Russia give priority to the objective method of contract interpretation. The first hypothesis of this master thesis is: the precision, particularity and the completeness of contracts are strongly influenced by the methods of contract interpretation and the rules of their application that are established in a particular legal system. We have drawn the conclusion that this hypothesis is affirmative, as if actual intentions of the parties have priority over the literal wording of the contract, the clauses of the contract can deviate from the intentions of the parties’ declarations and the... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]