Turto prievartavimas ir plėšimas – vieni pavojingiausių nusikaltimų turtinių nusikalstamų veikų sistemoje, kadangi jais kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir tokias svarbias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes kaip žmogaus sveikata, laisvė, garbė ir orumas. Kadangi turto prievartavimą ir plėšimą vienija turto ir prievartos elementai, itin svarbu nustatyti šių nusikaltimų tarpusavio santykį bei jų atribojimo galimybes. Tuo tikslu pirmoje darbo dalyje apžvelgiama Lietuvos įstatymų, reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą ir plėšimą, istorinė raida, analizuojama turto prievartavimo ir plėšimo samprata bei jų vieta nusikalstamų veikų sistemoje. Antroje darbo dalyje, remiantis baudžiamosios teisės doktrina, teismų praktika, Lietuvos ir užsienio šalių baudžiamaisiais įstatymais, nagrinėjamos pagrindinės turto prievartavimo ir plėšimo sudėtys, nustatomi jų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių panašumai bei skirtumai. Taip pat aptariama minėtų nusikaltimų kvalifikavimo problematika. Galiausiai, trečioje darbo dalyje analizuojami turto prievartavimą ir plėšimą kvalifikuojantys požymiai. Išvadose formuluojami kriterijai, leidžiantys vieną nusikaltimą atriboti nuo kito. Tokiais kriterijais darbe pripažinti turto prievartavimo ir plėšimo objektas ir dalykas, naudojamos psichinės prievartos pobūdis bei laikas, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą. / Extortion of property and robbery are one of the most dangerous crimes against property, as they do harm not only to property, but also to health, freedom and honour. The elements of property and violence make these crimes similar, so it is very important to find out the correlation and the possibilities of dissociation of these crimes. Therefore, in the first chapter of the work the development of Lithuanian legal acts, regulating extortion of property and robbery, is reviewed, also the conception of these crimes and relations with the other criminal offences are analysed. In the second chapter of the work, applying the literature on criminal law, materials from criminal cases and legal acts of Republic of Lithuania and foreign countries, the elements of extortion of property and robbery are researched in order to find out the similarities and differences between these crimes. Also the problems of qualification of the crimes are reviewed. Eventually, in the third chapter of the work the qualified features of extortion of property and robbery are examined. In findings the criteria that allow to distinguish extortion of property from robbery are formulated. As such criteria were recognized the object of the crime, nature of threat and time, when criminal is going to take the property and realize his threat.

SANTRAUKA Darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos teisiniai santykiai, jų panašumai ir skirtumai. Lyginamas įstatyminis reguliavimas, numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, analizuojamos praktinės problemos, teisinė literatūra. Valstybės tarnyba yra kompleksinis teisės institutas, kuriam priklauso konstitucinės, administracinės, darbo teisės normos. Tačiau plačiuoju požiūriu šie teisiniai santykiai suprantami kaip darbo santykiai ir kiek nereikalauja valstybės tarnybos specifiškumas, valstybės tarnautojų, kaip ir kitų darbuotojų, darbo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami analogiškai. Lietuvoje darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinis reguliavimas nėra vieningas. Darbo santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis - DK, o valstybės tarnybos santykiai reguliuojami viešosios teisės normoms - VTĮ ir kitais specialiaisiais įstatymais. Tačiau valstybės tarnybos teisiniams santykiams irgi gali būti taikomos darbo teisės normos, - darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai taikomi tiek, kiek nereglamentuoja VTĮ. Skiriamasis darbuotojo ir valstybės tarnautojo kriterijus pagal VTĮ – atliekamo darbo funkcija. Valstybės tarnautojais laikomi asmenys, kurie vykdo viešojo administravimo veiklą. Tiek darbuotojai, tiek valstybės tarnautojai, vykdydami savo darbo funkcijas, atlieka darbinę (profesinę) veiklą. Šiuo požiūriu teisiniai santykiai yra labai panašūs, taigi darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Legal Regulation of Labour Relations and Civil Service: Similarities and Differences SUMMARY Legal regulation of private and public sectors, it‘s similarities and differences are analysed in the article. The Lithuanian Labour Code is compared with the Lithuanian Civil Service Decree. Practical problems and legal literature are also analysed. Civil service is a complex juridical institute, which includes constitutional, administrative and labour rules of law. However, in a broad sense, these legal relations are also implied as labour relations. As it is not required because of public sector‘s specific regulation, civil services labour legal relations should be regulated as same as workers labour legal relations. Lithuanian private and public sectors legal regulation is not united. Private sector is regulated by private rules of law (the Lithuanian Labour Code), whereas public sector is regulated by administrative rules of law (the Lithuanian Civil Service decree and other specific decrees). However, for public sector private rules of law can also be applied – labour relations and social guarantees regulating legal decrees are applied as much, as it is not regulated of the Lithuanian Civil Service Decree. The main difference between workers and civil service is that civil service dispense a function of public administration. On the other hand, all of them perform their work (professional) functions. In this point of view these legal relations are very similar, so workers and... [to full text]

SANTRAUKA Turto prievartavimo ir savavaldžiavimo sudėčių panašumai ir skirtumai Šis magistrinis darbas skirtas turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų sudėčių panašumų bei skirtumų lyginamajai analizei. Darbas susideda iš įvado, dėstomosios dalies ir išvadų. Pirmame darbo skyriuje nagrinėjama turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų sampratų raida, bei reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose. Antrajame darbo skyriuje esminis dėmesys skirtas turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų sudėčių objektyviųjų (objektas, objektyvioji pusė) ir subjektyviųjų (subjektas, subjektyvioji pusė) požymių lyginamajai analizei. Nors šios veikos turi skirtingus objektus, dažnai susiduriama su šių veikų kvalifikavimo ir atribojimo problemomis. Šiame skyriuje, turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų sudėčių atribojimui naudojamasi tokiais metodais: sisteminiu, gramatiniu, loginiu, lyginamuoju. Trečiajame darbo skyriuje nagrinėjami turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų sudėčių kvalifikuojančių požymių panašumai ir skirtumai. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateikiami apibendrinimai, kuo šios analizuojamos nusikalstamos veikos sutampa ir kuo skiriasi. Magistrinio darbo pabaigoje pateikiamos pagrindinės išvados, padarytos aptarus pagrindinius minėtų nusikalstamų veikų panašumus ir jų skirtumus. / SUMMARY Elements of property extortion and arbitrary use of power, thier similarities and differences The present paper of a master of arts is aimed at a comparative analysis of similarities and differences between the elements of property extortion and arbitrary use of power. The paper consists of an introductory part, a narrative and conclusions. Chapter one the paper is devoted to analysing the development of the interpretation and understanding of the elements of property extortion and arbitrary use of power crimes and relevant regulation by the Lithuanian criminal law. Chapter two of the paper is focused on a comparative analysis of the objective (i. e. the object, the objective side) and subjective (i. e. the subject, the subjective side) characteristics of the elements of property extortion and arbitrary use of power. The objects of said acts are elements of property extortion and arbitrary use of power. The objects of said acts are different, nevertheless, one often encounters with problems related to the qualification and delimitation of the two criminal acts. In this chapter, for the purpose of delimitation of the elements of property extortion and arbitrary use of power, the following methods have been used: a systematic, grammatical, logical and a comparative method. Chapter three contains analysis of similarities and differences between the elements of crime of property extortion and arbitrary use of power. Each chapter is concluded whit a generalisation as to... [to full text]

Magistro darbe analizuojami darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo panašumai ir skirtumai, apibrėžiama jų atribojimo problematika. Keliama tyrimo hipotezė, jog nepaisant tam tikrų panašumų, valstybės tarnybos teisė, kaip ir darbo teisė, yra atskira teisės šaka Lietuvos teisės sistemoje, turinti savarankišką teisinio reguliavimo dalyką ir metodą. Darbas susideda iš trijų dalių. Pirmoje dalyje apibūdinama teisės teorijoje ir praktikoje formuluojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių specifika, nurodant šių santykių požymius, jų struktūrinius elementus (subjektus, objektą ir turinį). Antroje dalyje pripažįstant valstybės tarnybą specifine darbine veikla atliekama darbo ir valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo atskirų sričių lyginamoji analizė, nurodant panašumus ir skirtumus. Tyrimas struktūrizuojamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pagrindu išskirtose kompleksinio teisinio reguliavimo srityse: 1) darbo sutarties sudarymas ir priėmimas į valstybės tarnybą; 2) darbo sutarties vykdymas ir valstybės tarnautojų karjera; 3) darbo užmokestis; 4) atsakomybė; 5) darbo sutarties pasibaigimas ir valstybės tarnautojų atleidimas; 6) socialinės ir kitos garantijos; 7) ginčų nagrinėjimas. Trečioje dalyje identifikuojama teisinių darbo ir valstybės tarnybos santykių atskyrimo problematika: apibrėžiamas teisinių valstybės tarnybos santykių kompleksinis reguliavimas, pateikiami darbo ir valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / This scholarly paper for master degree deals with analysis of similarities and differences in legal regulation of labour relations and civil service and defines problematic of their dissociation. The research hypothesis is made that regardless of certain advantages the Civil Service Law like Labour Law is a separate branch of Lithuanian law system with detached subject and method of legal regulation. This scholarly paper consists of three sections. The first section describes specifics of legal labour and civil service relations formulated in theory and practice of law while indicating features of these relations and their structural elements (subjects, the object and content). In the second section in recognition of civil service as being specific working activity the comparative analysis of different fields of legal regulation of labour relations and civil service is accomplished pointing to their similarities and differences. The research is structured according to the fields of complex legal regulation that were distinguished on the basis of Labour Code of Lithuania Republic and Law on Civil Service of Lithuania Republic: 1) conclusion of an employment contract and admission to civil service; 2) implementation of an employment contract and career of civil servants; 3) wages; 4) responsibility; 5) expiration of an employment contract and firing of civil servants; 6) social and other guarantees; 7) dealing with arguing. The third section of the paper identifies the... [to full text]

ES valstybėmis narėmis šiuo metu yra 27 šalys, tačiau visos valstybės, nepaisant jų skirtumų, turi atskirą teisminę, vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią. ES yra unikali sąjunga: jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs bendro intereso klausimai galėtų būti naudingai sprendžiami Europos lygmeniu, taip pat egzistuoja atskira teismų sistema. ES teisės sistema nėra visiškai savarankiška, formaliai ES ir jos teisės sistema išlieka pagrįsta nacionalinėmis konstitucijomis ir yra priklausoma nuo nacionalinių institucijų tiek ES teisės kūrimo, tiek jau priimtos ES teisės įgyvendinimo ir taikymo aspektu. Valstybių narių teisinių sistemų grupavimas (iš pradžių į bendrosios teisės ir kontinentinės (civilinės) teisės) padeda pastebėti jų tarpusavio panašumus ir skirtumus bei daromą įtaką ES teisinei sistemai. Kontinentinė teisė dar skirstoma į: prancūzų, germanų, Skandinavijos šalių šeimos grupes. Pagrindiniai skirtumai tarp bendrosios teisės ir kontinentinės yra: sprendimų priėmimas, teisės aktų kalba, civilinių procesų, įstatymo aiškinimo metodai. Panašumai: kontinentinės teisės nei vienoje valstybėje nėra formaliai įteisinto teisinio principo, kuris įpareigotų teismą laikytis aukštesnio teismo sprendimo, tačiau praktikoje tokio principo daugelyje šalių visgi laikomasi, o štai bendrojoje teisėje vis ryškesnis siekis unifikuoti teisę. Kalbant apie Skandinavijos šalių teisę, tai jos vieningumui buvo... [toliau žr. visą tekstą] / There are 27 Member States in European Union (EU), and all of them are based on separate legislative, executive and judiciary power. EU is a unique union, which Member States established common institutions, for which they transfer a part of their sovereignty, for the purpose that common questions would be usefully solved at European level. Moreover, there are also separate judiciary system. Actually, EU legal system is not independent, formally EU and its legal system is based on national constitutions and depends on national institutions in creation of EU law, and also depends on realizing of already legislated EU law. Assorting legal systems of Member States is useful, because it helps to see their differences and similarities and also the impact of them to EU legal system. Firstly, dividing legal systems to common law and continental law groups. Latter is divided into French, German and Scandinavian law groups. Basic differences between common law and continental law are: making the decisions, the language of laws, civil process, methods of interpreting law. Similarity is that, nevertheless there are not in continental Europe states officially established principle for lower courts to follow the decision of higher court, but in practice this principle is acknowledged. Another similarity is that in common law there are obvious purpose to unify law with the help of legislator. As to the Scandinavian law, so for this unity of law there were favourable circumstances: common... [to full text]

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]