Mokslo darbo temos aktualumas ir problematika. Žmogaus teisių varžymas baudžiamajame procese vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų prievartos priemonių forma ir nulemtas aplinkybės, kad baudžiamojo proceso dalyviai ne visuomet tinkamai vykdo baudžiamąjį procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas pareigas. Tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose deklaruojami teisinės, demokratinės valstybės, žmogaus teisių apsaugos principai bei tarptautinių teisminių institucijų (Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Teisingumo Teismo) formuojama praktika riboja prievartos taikymą nustatant proporcingumo principą, reikalaujantį įvertinti ir nustatyti tinkamą balansą tarp žmogaus teises varžančių priemonių ir šiomis priemonėmis siekiamų tikslų. Disertacijos temos aktualumą lemia prievartos priemonių taikymo procese egzistuojantys probleminiai klausimai, susiję su žmogaus teisių apsaugos užtikrinimu, į kuriuos atsakymų ieškoma šioje disertacijoje. Disertaciniame darbe tiriama problema susijusi su baudžiamajame procese vykdomu žmogaus teisių ir laisvių varžymu taikant prievartos priemones. Darbe siekiama nustatyti valstybės galių ribas baudžiamajame procese taikyti prievartos priemones, ištirti ir pasiūlyti mažiau žmogaus teises ir laisves varžančius būdus. Disertacinio darbo problematika apima tris aspektus: pirma, – prievartos priemonių sampratos, funkcijos baudžiamajame procese suvokimą, antra, – proporcingumo principo, jo turinio, kriterijų ir... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the theme of the scientific work and the problems. Constriction of human rights in the criminal proceedings is exercised via the coercive measures, which are fixed in the Criminal Process Code (CPC), and is determined by the circumstance, i.e. that the participants of the criminal proceedings do not always appropriately fulfill their duties, which are fixed in the legal acts, regulating the criminal proceedings. The principles of protection of human rights, which are declared in the international and national legal acts of the lawful, democratic state, and the practice, which is being formed by the international justiciary institutions (the European Court of Human Rights, European Court of Justice) constrict application of coercion by setting the principle of proportionality, according to which the fair balance between the measures, which constrict human rights, and the goals, which are being pursued by these measures, must be considered and fixed. Topicality of the theme of the doctorial dissertation is conditioned by the problematic items, existing in the proceedings of application of the coercive measures, which are related with securing protection of human rights; the solutions of the latter are being searched for in the present dissertation. The problem, which is being investigated in the dissertation work, is related with constriction of human rights and freedoms, which is being exercised in the criminal proceedings via application of coercive measures... [to full text]

The dissertation explores the principle of proportionality as an instrument deriving from the notion of "democratic society" and applied by the European Court of Human Rights (ECtHR) in order to establish whether national institutions succeeded in striking a fair balance between the conflicting Convention rights or between competing individual and public interests. In the first chapter, after presenting the origins of the principle, the development of a three-tiered proportionality test and its dissemination, the main parameters relevant for the analysis of this principle are identified and the main issues of academic discussion concerning the application of proportionality by the ECtHR are revealed. The second chapter explores the evolution of the application of the proportionality principle in the case law of ECtHR and reveals the main features of proportionality test as applied in the early practice of Convention institutions. The third chapter deals with the interaction of the principles of proportionality and subsidiarity, in particular examining the impact of margin of appreciation doctrine upon the proportionality assessment conducted by the ECtHR and analysing the contents and interplay of the factors determining the width of the margin of appreciation. The forth chapter explores both commonalities and peculiarities of the application of proportionality principle in the context of different Convention rights and exposes the main criteria relevant to the balancing... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama proporcingumo principo, kaip iš demokratinės visuomenės idėjos kylančio instrumento, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pasitelkiamo siekiant nustatyti, ar nacionalinės institucijos išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp konkuruojančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (Konvencijos) ginamų teisių ar tarp Konvencijos teisių ir viešų interesų, sampratos ir taikymo praktikos problematika. Pirmoje disertacijos dalyje, aptarus proporcingumo principo kilmę, trinario proporcingumo tyrimo modelio susiformavimą ir sklaidą, apsibrėžiami svarbiausi proporcingumo tyrimui reikšmingi parametrai ir atskleidžiama EŽTT taikomo proporcingumo principo sampratos problematika mokslinėje literatūroje. Antroje dalyje nagrinėjama proporcingumo principo taikymo EŽTT praktikoje raida ir plėtra, identifikuojami pagrindiniai ankstyvojoje Komisijos ir Teismo praktikoje taikyto proporcingumo testo bruožai. Trečioje dalyje tiriama proporcingumo principo sąveika su subsidiarumo principu, atskleidžiamas vertinimo laisvės doktrinos poveikis EŽTT atliekamam proporcingumo vertinimui, tiriami vertinimo laisvės apimtį lemiantys kriterijai ir jų sąveika. Ketvirtoje dalyje analizuojama proporcingumo principo taikymo praktika skirtingų Konvencijos ginamų teisių kontekste, atskleidžiant tiek bendruosius principo taikymo bruožus, tiek ir Teismo taikomos priežiūros intensyvumo nulemtus proporcingumo testo ypatumus. Paskutinėje dalyje EŽTT taikomas balansavimu grindžiamas... [toliau žr. visą tekstą]

The Master's Paper analyses the scope of the right to self-defence under international law. The Author seeks to present a thorough evaluation of the provisions of the United Nations Charter, the rules formed in the customary international law, the jurisprudence of the International Court of Justice as well as the state practice in respect of the implementation conditions of the right to self-defence.The Paper also focuses on the analysis of the theory of preventive self-defence undergoing the formation process as well as on the disclosure of the predicted negative entailments attached to its legalisation.

Darbas skirtas EB teisės nuostatų, įtvirtinančių laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės veikimo sąlygas, bei Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir EB teisės doktrinos, padedančios atskleisti minėtų laisvių teisinio turinio panašumus ir skirtumus, lyginamajai analizei. Pirmame darbo skyriuje aprašomi laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo laisvės prigimtis, tikslas ir turinys, išskiriami pagrindiniai prekės ir paslaugos požymiai, pateikiama Teisingumo Teismo praktikos, iliustruojančios nagrinėjamų laisvių atskyrimo problematiką, pavyzdžiai. Antrame skyriuje analizuojami pagrindiniai Sutarties nuostatų, susijusių su laisvu prekių judėjimu (28 straipsnis) ir paslaugų teikimo laisve (49 straipsnis), taikymo asmenų ir erdvės atžvilgiu principai ir sąlygos. Trečiame darbo skyriuje atskleidžiama minėtų laisvių ribojimo problematika, ES valstybių narių sukurtų kliūčių pobūdis ir apimtis bei su tuo susijusi Teismo jurisprudencijos apžvalga, išskiriant nagrinėjamoms laisvėms bendrus požymius. Ketvirtame skyriuje aptariami EB Sutartyje įtvirtinti bei Teisingumo Teismo suformuluoti ribojimus pateisinantys pagrindai, proporcingumo principas ir jų taikymo mechanizmas. Penktame skyriuje trumpai apibūdinamos vidaus rinkos harmonizavimo priemonės tiek, kiek jos susijusios prekių ir paslaugų judėjimo laisvių įgyvendinimu, konkrečiai Techninių standartų ir reglamentų direktyva (1998 m.) ir Paslaugų direktyva (2006 m.). Šiuo darbu patvirtinama, kad laisvas prekių... [toliau žr. visą tekstą] / This text provides comparative analysis of the EC provisions, establishing the terms of the free movement of goods and freedom to provide services, as well as of jurisprudence of the European Court of Justice and doctrine of EC law, revealing the differences and similarities of the legal content of the relevant freedoms. The first chapter of the text describes the nature, aim and legal content of the free movement of goods and freedom to provide services followed by the examples from the case-law, which illustrate the distinction of the freedoms considered. The second chapter introduces the comparative analysis concerning the conditions of the territorial scope of the EC Treaty provisions on the free movement of goods (Article 28) and freedom to provide services (Article 49) as well as persons bound by the latter rules. The third chapter deals with the topical issues in respect of the restrictions of the relevant freedoms, in particular the nature and scope of the barriers, adopted by the Member States. The fourth chapter of the text focuses on the justification of the freedoms, in particular on the EC Treaty exceptions, judicially created exceptions as well as the principle of proportionality and the application mechanism of the latter in the comparative manner of the freedoms. Finally, the fifth chapter provides the brief introduction of the harmonisation measures as much as they concern with the implementation of the relevant freedoms, particularly Directive on technical... [to full text]