Gamtinė aplinka yra esminė žmogaus, kaip biologinės būtybės egzistavimo sąlyga, o specifiniai gamtos ištekliai, gamtiniai kompleksai (miškai, parkai, vandens telkiniai) yra svarbūs visų visuomenės narių gerovei, sveikatai užtikrinti. Po nepriklausomybės atkūrimo iš esmės atkūrus ir privačios nuosavybės institutą, Lietuvos teritorijoje esantys gamtiniai kompleksai buvo (ir yra) privatizuojami, atkuriamos nuosavybės teisės, vis didesnė dalis šių objektų patenka privačion nuosavybėn. Keičiantis gamtos išteklių nuosavybės rūšiai, labai svarbu kokį kelią pasirinks valstybė suderindama privačių savininkų ir likusios visuomenės dalies, t. y. kitų, su savininku nesusijusių asmenų interesus. Nuo senovės Romos laikų žinoma galimybė tam tikrais atvejais naudotis kito asmens turtu savo naudai (servitutai), o Lietuvos Statutuose buvo įtvirtinta paprotinės teisės nuostata, leidžianti kitiems asmenims lankytis ponų miškuose, rinkti gėrybes. Ši teisė, pakitusia apimtimi, yra išlikusi iki dabar. Po nepriklausomybės atkūrimo priimtuose įstatymuose buvo įtvirtinta kitų asmenų teisė lankytis miškuose, naudotis paviršiniais vandens telkiniais, vėliau reglamentavimas buvo keičiamas. Šiame darbe autorius nagrinėja savininko patiriamus ribojimus, pasireiškiančius kaip įstatymais nustatyta kitų asmenų teisė naudotis tam tikrais gamtos ištekliais be savininko žinios. Darbe lyginamas Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės teisinis reglamentavimas, nustatantis nekilnojamojo turto savininkų teisių... [toliau žr. visą tekstą] / Natural environment plays essential role for human being as a biological organism. Now-days using specific environmental objects, such as forests, parks, water fields are very important to ensure for society's health and welfare. In Lithuania, after restoration of independence, private ownership as a field of law was restored also. Since then, more and more real property objects are bought from the state or falls into private ownership by restitution. Under such circumstances crucially important issue arises: how the state will regulate the relationship between owners of real property and other members of society. Since Roman law, it is widely known, that under specific circumstances one can use the property of another man without his permission (by servitudes). There was an old customary law In the Statutes of Lithuania, which let the people use the forests freely, despite the will of owner. This legal norm is still provided in Lithuanian law. After restoration of independence, the right of public access was provided in the new-coming law, but the legislation was significantly changing even during quite short period of independence. In this thesis author analyses the restrictions, suffered by owners because of law-provided right of individuals to use another's real property without permission. Also, author compares Lithuanian and Swedish legal norms, genesis of such restrictions, legal procedures on implementation of such right. According to an author, there is a lack of... [to full text]