SANTRAUKA Tarptautiniai įsipareigojimai, kylantys iš tarptautinės humanitarinės teisės, yra svarbi kiekvienos valstybės, taip pat ir Lietuvos Respublikos, tarptautinių įsipareigojimų dalis. Tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimas laikomas vienu pagrindinių tarptautinės humanitarinės teisės išbandymų, kadangi yra svarbu sukurti ne tik taisykles, bet ir mechanizmą, kuris užtikrintų, kad šių taisyklių būtų laikomasi. Kadangi tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis reikalauja, kad jos normos būtų įgyvendinamos imantis priemonių nacionalinėje teisėje, šis magistro baigiamasis darbas parašytas aktualia tematika – jame nagrinėjama, kokių priemonių imasi Lietuvos Respublika, įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus tarptautinės humanitarinės teisės srityje. Teorinėje magistro baigiamojo darbo dalyje pateikiama humanitarinės teisės instituto sąvoka, aptariamos humanitarinės teisės istorinės ištakos ir raida. Praktinėje baigiamojo darbo dalyje nagrinėjami šiandien aktualūs humanitarinės teisės įgyvendinimo Lietuvos nacionalinėje teisėje aspektai - baudimas už tarptautinės teisės pažeidimus Lietuvos Respublikos teisėje ir su tuo susijusios spragos. Taip pat nagrinėjama, kokiose tarptautinės humanitarinės teisės sutartyse Lietuvos Respublika dalyvauja, kokių imtasi priemonių, siekiant įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus. / Summary The international engagements in international humanitarian law are a very important task for every country including Lithuania. Implementation of international humanitarian law is an important trial for every country because international humanitarian law can not function properly unless the affective mechanism in national level is created. This Master’s thesis is a research on how Lithuania meets international engagements in international humanitarian law – what are the measures which Lithuania take while meeting its engagements in international humanitarian law. In theoretical part of the thesis the author introduces a definition of international humanitarian law institution, discusses its historical origin and the development. Modern problems of humanitarian law implementation are introduced within the practical part of the thesis. The author analyses the regulation of punishment for international humanitarian law violation in Lithuania’s national law and the related problems. Also the major international treaties of international humanitarian law in which Lithuania takes part are discussed.

Šio magistro darbo tikslas yra išsamiai aptarti konkrečius kariavimo būdus ir metodus, kurių naudojimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra ribojamas arba draudžiamas pagal tarptautinę teisę. Daugeliu atveju šių apribojimų ar draudimų priežastys taip pat analizuojamos. Pabrėžtina, jog apribojimai pasirinkti kariavimo būdus ir metodus aptariami tiek, kiek jie susiję su tarptautiniais ginkluotais konfliktais, taip pat analizuojami tik apribojimai, taikytini sausumos kariuomenėms. Be to, šio magistro darbo tikslas, be aukščiau paminėtų, taip pat yra atskleisti, kurie apribojimai yra tarptautinės paprotinės teisės dalis bei apžvelgti, kurių apribojimų nesilaikymas yra karo nusikaltimas pagal Romos Statutą. Pirmiausia šiame magistro darbe analizuojami problematiniai jo aspektai: (i) sąvokų „kariavimo metodai“, „kariavimo būdai“ ir „kariavimo priemonės“ atskyrimas, (ii) sunkumai, su kuriais susidurta, pasirenkant darbo struktūrą. Toliau pateikiama istorinė kariavimo būdų ir metodų reglamentavimo apžvalga, taip pat jiems taikytini tarptautinės humanitarinės teisės principai. Pagrindinę šio magistro darbo dalį užima konkrečių kariavimo būdų ir metodų pasirinkimo apribojimų analizė bei su tuo susiję probleminiai klausimai. Pagrindiniai šio magistro darbo šaltiniai yra mokslinė literatūra, knygos ir straipsniai, išleisti TRKK, bei susiję tarptautiniai dokumentai. Be to, darbe išsamiai analizuojami su jo objektu susiję teisminių ir kvazi-teisminių institucijų, tokių kaip Amerikos... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis seeks to analyze concrete means and methods of warfare the usage of which under the provisions of the International Law is limited or prohibited for one or another reason. In most of the cases the reasons for these limitations or prohibitions are also taken into consideration. It should be noted that the limitations to choose means and methods of warfare are analyzed as far as the international armed conflicts are concerned, besides the objective of the work is also limited to the limitations which are applicable to land armies. Furthermore, the purpose of this master thesis along the above mentioned is also to disclose which limitations are part of Customary International Law, as well as to analyze the infringements of which limitations constitute a war crime according to the Rome Statute of the International Criminal Court. First of all, in this master thesis the problematic aspects of its object are analyzed: (i) the notions „means“ and „methods“ of warfare, as the Lithuanian I Protocol of the Geneva Conventions does not make clear distinction between these notions, (ii) difficulties of choosing the structure of this master thesis. Then the principles of International Humanitarian Law applicable to the means and methods of warfare as well as the issue how the view to weapons and to their usage changed historically are discussed. And in the main part of this master thesis concrete means and methods of warfare, which were forbidden or which usage was... [to full text]

The tendency after the end of the Cold war to downsize national armies on the one hand and persistent armed conflicts in unstable African, Near East and Balkan regions on the other created opening conditions for the revival and rapid evolvement of the private business structures that provide military and security services. Prevailing viewpoint that PMSCs and their personnel represent the new form of the mercenary is not correct from the IHL perspective and could lead to serious human rights abuses. Numerous cases and analysis of the scholar literature shows that inaccurate qualification of the PMSCs’ employees’ status results into deprivation of certain scope of protection from private contractors. Moreover, since there are no accountability and control mechanisms, a high risk for the abuses and impunity for violations of the IHL occurs. Present master thesis aims to analyze international legal status of the PMSCs and their personnel in the context of armed conflict. It also assesses conformity of the existing practice to the IHL norms. In order to conclude a comprehensive research, author provides historical perspective of the warfare privatization, surveys factors that contributed to the outsourcing of military functions, defines what is PMSC, what are their types and capacity of each type, highlights distinguishing features between mercenaries and private contractors and gives a review of the contemporary practice of their use in the armed conflicts. Hypothesis that... [to full text] / Pasibaigus Šaltajam karui išryškėjusi tendencija valstybėms mažinti savo ginkluotąsias pajėgas ir nuolatiniai kariniai konfliktai nestabiliuose Afrikos, Artimųjų Rytų, Balkanų regionuose sudarė palankias sąlygas atgyti ir sparčiai plėtotis privačių, karines ir saugumo paslaugas teikiančių, kompanijų verslui. Vyraujantis požiūris, kad PKSK-jų darbuotojai atstovauja naują samdinystės formą nėra teisiškai korektiškas ir gali lemti grubius žmogaus teisių pažeidimus. Gausi praktika bei mokslinės literatūros analizė rodo, kad privačių kompanijų darbuotojų teisinis statusas klaidingai ir skirtingai kvalifikuojamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Viena vertus tai sąlygoja kad kompanijų darbuotojams nesuteikiama jiems priklausanti apsauga. Antra vertus, nesant aiškių tarptautinės PKSK-jų atskaitomybės ir kontrolės mechanizmų, susidaro sąlygos piktnaudžiavimui bei nebaudžiamumui už įvykdytus nusikaltimus. Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama išanalizuoti PKSK-jų ir jų darbuotojų tarptautinį teisinį statusą ginkluotų konfliktų metu ir įvertinti egzistuojančios praktikos atitikimą tarptautinės humanitarinės teisės normoms. Siekiant atlikti išsamų tyrimą, iškelti uždaviniai pateikti istorinę karo privatizacijos apžvalgą, aptarti procesą skatinančius faktorius, apibrėžti, kas yra PKSK, kokie jų tipai ir kiekvieno iš jų kompetencija, išryškinti skiriamuosius privačių karių ir samdinių bruožus bei apžvelgti dabartinę praktiką šioje srityje. Remiantis pirmine literatūros analize... [toliau žr. visą tekstą]

Antrasis pasaulinis karas – vienas iš baisiausių karų žmonijos istorijoje. Jis nusinešė daugiau nei 60 milijonų žmonių gyvybių. Pagrindinis tarptautinės humanitarinės teisės tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu to padaryti nepavyko. Šiame darbe siekiama apžvelgti šio karo metu galiojusias tarptautinės humanitarinės teisės normas, jų spragas, valstybių įsipareigojimų apimtį ir vykdytus pažeidimus bei išsiaiškinti jų priežastis. Taip pat apžvelgiama Antrojo pasaulinio karo įtaka vėlesnei tarptautinės humanitarinės teisės raidai. Pirmoje darbo dalyje apžvelgtos pagrindinės iki Antrojo pasaulinio karo priimtos tarptautinės humanitarinės teisės normos, Tarptautinių diplomatinių konferencijų baigiamieji aktai, siekta išsiaiškinti valstybių ketinimus ir tikslus dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų reglamentavimo. Toliau apžvelgiami tarptautiniai konfliktai, autoriaus nuomone, turėję priversti tarptautinę bendriją susimąstyti dėl humanitarinės teisės normų veiksmingumo. Pirmasis pasaulinis karas ir Italijos – Etiopijos karas parodė, kad galiojusias teisės normas būtina tobulinti, nes jos nesugebėjo užtikrinti pagrindinių humanitarinės teisės tikslų – apsaugoti žmonių gyvybių bei padaryti karą humaniškesnį. Antroji šio darbo dalis skirta karo aukų apsaugai. Iš pradžių kalbama apie sužeistųjų ir ligonių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Jų padėtį reglamentavo 1929 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų ir sergančiųjų padėties veikiančiose armijose... [to full text] / The Second World War is one of the most terrible wars in the history of mankind. There were about 60 million direct victims of the war. The main aim of international humanitarian law is to protect lives of human beings. Unfortunately, it failed to do this during the Second World War. In this work it is intended to review the main rules which were in effect during this war, their gaps and imperfections, the obligations of the belligerents and violations committed by them. It is also discussed the impact of the World War Two to the future development of the international humanitarian law.

In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text] / Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą]

Pastaraisiais dešimtmečiais kovą su terorizmu pradėta vykdyti ne tik pasitelkiant nacionaliniuose baudžiamojo proceso įstatymuose ar tarptautinėse sutartyse, skirtose kovai su terorizmu, numatytas priemones, tačiau ir naudojant karines pajėgas bei atliekant karinius veiksmus. Taigi disertacijoje iškeliamas tikslas nustatyti, kada ir kokiu mastu taikoma tarptautinė humanitarinė teisė (toliau – THT) kovoje su terorizmu, tai yra, ištirti, kokiais atvejais kova su terorizmu laikytina ginkluotu konfliktu, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT ir atsižvelgiant į THT normas įvertinti specifines kovos priemones, naudojamas kovojant su teroristais. Pirmiausiai disertacijoje analizuojamas terorizmo apibrėžimo klausimas ir pateikiamas galimas terorizmo apibrėžimas. Toliau disertacijoje vertinama, kuriais atvejais kovojant su terorizmu bus taikomos THT normos, tai yra, kada kova su terorizmu prilygsta ginkluotam konfliktui, tiriami ginkluoto konflikto intensyvumo ir organizuotumo kriterijai ir jų taikymas kovos su terorizmu situacijose. Disertacijoje taip pat tiriama, koks yra teroristų, dalyvaujančių ginkluotame konflikte, statusas pagal THT, išskiriant tarptautiniuose ir netarptautiniuose ginkluotuose konfliktuose dalyvaujančius asmenis, taip pat išsamiai išanalizuojant asmenų tiesioginio dalyvavimo ginkluotame konflikte kriterijus. Galiausiai disertacijoje tiriama specifinė kovos su terorizmu priemonė – tikslinių nužudymų, ypač naudojant... [toliau žr. visą tekstą] / In the last decade the fight against terrorism was carried out not only by measures indicated in national criminal procedure laws or international treaties outlining measures in the fight against terrorism, but also using military forces and carrying out military measures. Thus the dissertation aims to establish when and to what extent is the international humanitarian law (hereinafter – IHL) applied in the fight against terrorism, that is, to analyze in what cases the fight against terrorism amounts to armed conflict, what is the status of terrorists taking part in the armed conflict according to IHL, and to evaluate in the light of IHL principles and rules the specific measures taken against terrorists. Firstly the dissertation analyses the question of the definition of terrorism and proposes a possible definition of this phenomenon. Further on the dissertation analyzes the instances when the IHL rules are applied in the fight against terrorism, that is, when such situation amounts to an armed conflict, and evaluates the main criteria of armed conflict – intensity and organization – and their application in the fight against terrorism. The dissertation also explores the questions of the status of terrorists taking part in an armed conflict, distinguishing those taking part in international and non-international armed conflicts, and exploring the criteria for the direct participation in hostilities for such persons. Finally, the dissertation analyzes the specific measure of... [to full text]

Cyber has been around for over a decade and yet we are still faces with a situation of a very weak or rather no regulation. This is being heavily influenced by our weak technological development and due to the nature of cyberspace and the Internet. Cyber warfare poses interesting questions for us. It is one of a kind type of warfare, the one we cannot see or feel, but it‘s impacts are instantaneous and potentially devastating. States and scholars agree on that. This thesis attempts to explore possibilities of application of existing international laws to amend this situation and answer the questions if it is adequate or at all possible. While scholars are still arguing about the basics of what cyber warfare and cyberspace actually is, it keeps on evolving. States on the other hand have recognized the potential threat of cyber warfare a long time ago and are attempting to mend the existing legal void, however not successfully. The effects of their efforts are limited only to a small number of States. States who are not willing to give up their cyber capability would also stay clear from such international legislation. International treaties and State practice were analyzed in search of a way to accommodate cyber warfare under the current regime. The findings show that application of existing legal basis to cyber warfare is at best difficult and strained. The reality is that cyber warfare does not fit adequately under any of the legal umbrellas at the moment. Application of... [to full text] / Kibernetinis karas jau egzistuoja daugiau nei dešimtmeti tačiau mes vis dar turime labai silpną šio reiškinio reguliavimą. Tokia situacija yra stipriai įtakota mūsų silpnu techniniu galimybių bei interneto struktūros. Kibernetinis karas yra labai keblus. Tai yra naujoviškas kariavimo būdas kurio mes nematome, bet jo pasekmes gali būti žaibiškos ir niokojančios. Mokslininkai ir pasaulio valstybės tai jau seniai pripažino. Šis darbas bando atskleisti galimybes tarptautines teises reguliavimui kibernetinio karo atžvilgiu, jeigu tai iš viso yra įmanoma. Tačiau mokslininkai vis dar ginčijasi dėl kibernetinio karo ir kibernetines erdvės terminologijos, tuo tarpu kibernetinio karo grėsme tik didėja. Pasaulio valstybes tai suprasdamos bando ištaisyti teisės trukumus, tačiau nesėkmingai. Bet kokie pasiūlymai ir susitarimai galioja tik nedideliam valstybių ratui. O didžiosios valstybės tuo tarpu nenoriai atsisakytu savo kibernetinio pajėgumo. Darbe buvo išanalizuotos tarptautinės sutartys bei valstybių praktika bandant pritaikyti esamus režimus kibernetinio karo reguliacijai. Darytinos išvados, kad esamos tarptautinės teisinės bazės taikymas geriausiu atveju yra sudėtingas ir nenatūralus. Realybė yra tai, kad kibernetiniam karui netinka nei vienas režimas. O toks jo taikymas, deja sukelia daugiau problemų nei buvo prieš tai. Tačiau dar nėra išsemtos visos galimybės ir ateitis gali parodyti teisingą sprendimą. Tuo tarpu valstybes yra pasiruošusios vesti derybas dėl tarptautinės... [toliau žr. visą tekstą]

Kasetinis šaudmuo – tai įprastinis šaudmuo, kurį sudaro dešimtys ar/arba šimtai mažesnių sprogmenų – kasetinio šaudmens vienetų. Kai šaudmuo yra išaunamas nuo žemės ar paleidžiamas iš oro, jo korpusas atsidaro ir jame esantys kasetinio šaudmens vienetai pabyra dideliame plote. Kasetinis šaudmuo – mirtį nešantis ginklas, dėl kurio, skaičiuojant nuo 1965 m., nukentėjo daugiau kaip 100 tūkstančių žmonių. Pažymėtina, kad 98 procentai visų nukentėjusių yra civiliai, o net kas trečias nukentėjęs – vaikas. Šiame darbe atskleidžiamos ir analizuojamos kasetinių šaudmenų techninės savybės, keliančios didžiausią grėsmę civiliams. Taip pat darbe plačiau aptariami tarptautinės humanitarinės teisės principai, labiausiai susiję su kasetinių šaudmenų reguliavimu. Didelis dėmesys darbe skiriamas naujo teisinio instrumento – Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuri visiškai uždraudžia konvencijos šalims naudoti, tobulinti, gaminti, jokiais kitais būdais įsigyti, kaupti, saugoti ir pervežti kasetinius šaudmenis, – analizei. Darbo pabaigoje atskleidžiama Lietuvos pozicija kasetinių šaudmenų atžvilgiu ir jos indėlis tarptautiniuose procesuose, siekiant uždrausti šį pavojingą ginklą. / Cluster munitions are conventional weapon containing dozens or hundreds of smaller submunitions. After being dropped from the air or fired from the ground, parent cluster munitions open in the air, releasing and dispersing their submunitions over a wide area. Cluster munitions are deadly weapons that have killed or maimed more than 100 000 people worldwide since 1965. It should be noted that 98 percent of all casualties are civilians, and every third victim is a child. The paper analyses the technical background of the cluster munitions and it looks at what causes the biggest humanitarian harm. The paper further discusses the principal rules of international humanitarian law relevant to the use of cluster munitions. The paper gives much attention to the analysis of a new legal instrument, the ‘Convention on Cluster Munitions’. The Convention prohibits the use, developing, production, acquisition, stockpiling, and transfer of cluster munitions. At the end of the paper the position of Lithuania is revealed in respect of cluster munitions and its contribution in the international processes to ban this dangerous weapon.

Magistro darbo objektas – Lietuvos interneto žiniasklaida. Darbo tikslas –– išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono konfliktų (1996–2008 m.) vaizdavimo ypatumus Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje, taip pat nustatyti, kurios – į taiką, ar į karą orientuotos žurnalistikos principus atitinka šis konfliktų vaizdavimas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: Remiantis moksline analizuojamų sričių literatūra, išnagrinėti karinių konfliktų vaizdavimo žiniasklaidoje prielaidas, esamas karo žurnalistikos tendencijas ir kryptis, aptarti interneto žiniasklaidos ypatumus; žvelgiant per tarptautinės teisės prizmę, išanalizuoti Šiaurės Kaukazo regiono karinių konfliktų ypatumus, aprašyti jų sąsajas; remiantis pirmojoje darbo dalyje pateikta medžiaga, empiriškai ištirti konfliktų vaizdavimo Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje tendencijas. Naudojantis teorinių nuostatų visuma, atlikto tyrimo (kokybinės turinio analizės su lyginamosios analizės elementais metodas) duomenimis ir gautų rezultatų analize, prieita prie išvados, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje pateikiamame Šiaurės Kaukazo konfliktų diskurse gausu klaidinančių vaizdavimo priemonių, nėra naujų, kūrybiškų taikaus konfliktų sprendimų idėjų ir pasiūlymų. Šie ypatumai rodo, kad Lietuvos interneto žiniasklaidoje dominuoja į karą orientuotos žurnalistikos tipas. Pirmą kartą Lietuvoje tiriama, kuriai iš minėtų karo žurnalistikos krypčių – taikos, ar karo žurnalistikai galima priskirti Lietuvos interneto žiniasklaidos publikacijas apie... [toliau žr. visą tekstą] / Summary of the work: Representation of Military Conflicts in Lithuanian Internet Media (North Caucasus, 1996-2008). Mindaugas Savickas The subject of this scientific research work is Lithuania’s internet media. The objective is to analyze the features of Lithuanian Internet media coverage of the North Caucasus conflicts (1996–2008). Also to estimate which journalistic principles – peace oriented or violence oriented – this media coverage of conflicts involves. The main goals of the research are: while using the scientific literature of the topics involved, to analyze the background in which the representation of military conflicts is made and to look at the tendencies and trends of war journalism, as well as the features of internet media; to discuss the properties of the conflicts in the North Caucasus region in regard to principles of international law and to characterize the links between them; to explore empirically the tendencies of the military conflict representation in Lithuania’s internet media considering the material given in the first part of this research work. Keeping in mind theoretical attitudes altogether, the data from the research (the method of qualitative content analysis with elements of comparative analysis) and the results that came from the analysis, a conclusion can be drawn, that the North Caucasus conflicts discourse delivered by Lithuania’s Internet media is full of misleading portrayals and lacks novel and creative decisions and suggestions for... [to full text]