Combatant is a person, who fullfils the criteria, set out in the Geneva convention relative to the treatment of prisoners of war of 12 August, 1949. Recognizing combatant status means entitlement to prisoner of war status upon capture, which provides certain guarantees, including human treatment and fair trial. Although international humanitarian law provides detailed rules for POW status, after the international armed conflict in Afghanistan there emerged a guestion how to treat persons, suspected of terrorism, as they do not seem to fit the existing definitions. US Executive defines Taliban and al Qaeda fighters, captured on Afghanistan soil, as „unlawfull enemy combatants“. They were denied the protection of international humanitarian law, but the Supreme Court of US interfered, giving an explicit recognition of habeas corpus right for Guantanamo detainees and setting up the guidelines for proper process in military commissions. Nonetheless, it also recognized the Executives right to detain enemy combatants until the cessasion of active hostilities. Enforcing the Supreme Court’s decisions, the US Executive created a system of institutions, designed to establish the status of the Guantanamo detainees. Also the rules governing activity of military commissions, established to ty those convicted of war crimes, were adjusted. Recent legislation of US establihes broad powers of the Executive, including a right to interpret the Geneva conventions and unilaterally declare the... [to full text]

The tendency after the end of the Cold war to downsize national armies on the one hand and persistent armed conflicts in unstable African, Near East and Balkan regions on the other created opening conditions for the revival and rapid evolvement of the private business structures that provide military and security services. Prevailing viewpoint that PMSCs and their personnel represent the new form of the mercenary is not correct from the IHL perspective and could lead to serious human rights abuses. Numerous cases and analysis of the scholar literature shows that inaccurate qualification of the PMSCs’ employees’ status results into deprivation of certain scope of protection from private contractors. Moreover, since there are no accountability and control mechanisms, a high risk for the abuses and impunity for violations of the IHL occurs. Present master thesis aims to analyze international legal status of the PMSCs and their personnel in the context of armed conflict. It also assesses conformity of the existing practice to the IHL norms. In order to conclude a comprehensive research, author provides historical perspective of the warfare privatization, surveys factors that contributed to the outsourcing of military functions, defines what is PMSC, what are their types and capacity of each type, highlights distinguishing features between mercenaries and private contractors and gives a review of the contemporary practice of their use in the armed conflicts. Hypothesis that... [to full text] / Pasibaigus Šaltajam karui išryškėjusi tendencija valstybėms mažinti savo ginkluotąsias pajėgas ir nuolatiniai kariniai konfliktai nestabiliuose Afrikos, Artimųjų Rytų, Balkanų regionuose sudarė palankias sąlygas atgyti ir sparčiai plėtotis privačių, karines ir saugumo paslaugas teikiančių, kompanijų verslui. Vyraujantis požiūris, kad PKSK-jų darbuotojai atstovauja naują samdinystės formą nėra teisiškai korektiškas ir gali lemti grubius žmogaus teisių pažeidimus. Gausi praktika bei mokslinės literatūros analizė rodo, kad privačių kompanijų darbuotojų teisinis statusas klaidingai ir skirtingai kvalifikuojamas pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Viena vertus tai sąlygoja kad kompanijų darbuotojams nesuteikiama jiems priklausanti apsauga. Antra vertus, nesant aiškių tarptautinės PKSK-jų atskaitomybės ir kontrolės mechanizmų, susidaro sąlygos piktnaudžiavimui bei nebaudžiamumui už įvykdytus nusikaltimus. Šiame magistro baigiamajame darbe siekiama išanalizuoti PKSK-jų ir jų darbuotojų tarptautinį teisinį statusą ginkluotų konfliktų metu ir įvertinti egzistuojančios praktikos atitikimą tarptautinės humanitarinės teisės normoms. Siekiant atlikti išsamų tyrimą, iškelti uždaviniai pateikti istorinę karo privatizacijos apžvalgą, aptarti procesą skatinančius faktorius, apibrėžti, kas yra PKSK, kokie jų tipai ir kiekvieno iš jų kompetencija, išryškinti skiriamuosius privačių karių ir samdinių bruožus bei apžvelgti dabartinę praktiką šioje srityje. Remiantis pirmine literatūros analize... [toliau žr. visą tekstą]