Šiame magistro darbe išsamiai nagrinėta baudžiamojo proceso paskirtis įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK pirmame straipsnyje. Siekiant kuo išsamiau atskleisti baudžiamojo proceso paskirties esmę, pirmojoje darbo dalyje buvo aptariama baudžiamojo proceso sąvoka, funkcijos, tipai (formos), stadijos. Taip pat atskleidžiamas pats baudžiamojo proceso, kaip atskiros teisės šakos reikalingumas bei jos sąryšis su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais principais. Lietuvos baudžiamojo proceso samprata palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų bei Vokietijos teisės doktrinose suformuota koncepcija. Aptariant proceso funkcijas, tipus bei stadijas, jos konkrečiai siejamos su nagrinėjma tema ir atskleidžiama kaip jos tiesiogiai padeda įgyvendinti baudžiamojo proceso paskirtį. Antrojoje magistro darbo dalyje išsamiai išanalizuoti konkretūs principai, kurių visetui esant, yra tinkamai pasiekiama baudžiamojo proceso paskirtis. Aptariami žmogaus ir piliečio, visuomenės bei valstybės teisių gynimo, proceso greitumo, išsamaus nusikalstamų veikų atskleidimo, tinkamo įstatymo pritaikymo bei nusikalstamą veiką padarusio asmens tinkamo nubaudimo ir reikalavimo, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas principų įgyvendinimas. Pateikiami Konstitucinio, Europos žmogaus teisių bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismų sprendimai bei išaiškinimai minėtų principų taikymo aspektais. Analizuojama teisės doktrina. Magistro darbo autorius pateikia išvadas bei pasiūlymus kaip įgyvendinant principus galima... [toliau žr. visą tekstą] / The subject matter of the article is to reveal the purpose of criminal procedure which is consolidated in the criminal procedure code of Lithuania. The concept, functions, forms, stages of the criminal procedure are discussed in the first part of the article on purpose to demystify circumstantial purpose of criminal procedure. It is asserted the need of criminal procedure, as a separate type of law, and its connection with the principles which are consolidated in the Constitution of Lithuania. Lithuaniain conception of criminal procedure is compared with the concept which is settled in the United States of America and Germany. Taking in consideration functions, forms and stages they are associated with the pending subject and it is revealed how they assist to implement the purpose of criminal procedure. Particular principles, which completeness helps to obtain the purpose of criminal procedure, are rationalised and explained in the second part of the article. The aspects of the defence of human, citizen, society and state rights, the quickness of process, comprehensive detection of crimes, proper use of legislation, proper punishment of a man who commited a crime and a demand that an innocent man would not be punished are considered. Some judgements and explications of Constitutional Court, Supreme Court and Europen Court of Human Rights are introduced which reflect the use of mentioned principles. The doctrine of law is analised. The author of the article makes conclusions... [to full text]

Darbe nagrinėjamas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris pagal įstatymus materialiai atsako už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą. Pateikiama jo samprata ir įtraukimo į bylą pagrindai bei sąlygos. Jam taikoma atsakomybės rūšis. Analizuojamos jo teisės, jų turinys, apimtys bei realizavimo galimybės baudžiamojo proceso stadijose. Tokių teisių užtikrinimo mechanizmas. Įvardijami galimi asmenys, kurie gali būti baudžiamajame procese civilinės atsakomybės subjektais ir privalo atlyginti kito asmens nusikalstama veika padarytą žalą. Darbe pateikiamas kitų šalių teisės normų reglamentavimas, sprendžiant su civiliniu atsakovu susijusius klausimus. Tai pat teisinės literatūros autorių skirtingos nuomonės dėl civilinio atsakovo sampratos, jo teisių turinio, esamos problemos ir jų sprendimo būdai. Aptariama baudžiamojo proceso naujovė – civilinio atsakovo dalyvavimas kasacinės instancijos teisme. Darbas užbaigiamas išvadomis, kuriuose trumpai reziumuojamos, atskleidžiamos civilinio atsakovo dalyvavimo procese teigiamosios pusės ir baudžiamojo proceso įstatymo tobulinimo variantai. / This thesis court – examination participant of civil claim, which on law financial responsible suspected accused damage incurred by the criminal act. This thesis describes his damage, the bases and conditions of involving in business. To it a kind of responsibility applied. Its rights their maintenance volume and opportunities of realization are analyzed at a stage in Penal proceedings. The mechanism of maintenance of such rights. Possible persons who can be involved in criminal trial as subjects of a civil liability are specified and are obliged to compensate harm of other persons caused by criminal act In work the regulation of rules of law of the different countries is given, solving questions connected with questions of the civil respondent. Also separate opinions of different authors on concepts of the civil respondent, their legal maintenance, having problems and ways of their decision. Novelty of criminal trial – participation of the civil respondent in court of cassation instance is discussed. The thesis is completed with conclusion that shortly resumes it. Also the positive sides as well as problems of the civil claim initiated in the criminal procedure are revealed.

Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.

It is the first Lithuania's steps towards legal state and that is why it is particulary important for the criminal procedure law and legal practise to clear out what kind of suspect right's procedural safeguards are settled in Criminal Procedural Code of Lithuania Republic and how efective and fulfilling the minimal standards,reflecting European countries traditions, they are.According to the above mentioned information, the objective of this work is to find out optimal suspects fundamental rights procedural safeguards.

The work analyses the principle of publicity of judicial proceedings as established in both international and national legislation.The content of the principle of publicity is defined and its components are identified,i.e.the open hearing,the pasing and pronouncing of a sentence at the hearing,the publicity and accessibility of a case file,and the publication of the court decisions.The exceptions from the principle of publicity related to the criminal acts committed by minors,protection of private life of the participants in the proceedings,and witnesses or suffered parties to whom anonymity is applied, are examined in greater detail.

The graduating paper focuses on the digital image capture method in criminalistic and also on its legal regulation and practical resort in the law enforcement institutions‘ investigations of criminal acts. The digital image capture is one of the methods of digital image capture in criminalistic. Its structure contains digital photography and digital video recording. The digital photography is used for strategical and investigative photography. The usage of the digital image capture method investigating the criminal acts is not against the provision of the Criminal Procedure Code. This method is not regulated by any other legal instrument. It often happens that the media captured by the digital camera under investigation is not attached to the criminal case. It is the violation of the Criminal Procedure Code. The digital photography is used in the pretrial investigation institutions‘ work but the traditional photography is used as well. There are no anticipated procedures how to protect the digital photography and files from the substitution, forgery and erasure. The digital information can be protected by establishing the procedures of the standard operations. One of the ways to protect it is electronic signature.

Unabhängig von der Rechtstradition stößt man in jedem Rechtssystem auf das strafprozessuale Problem des Verwertungsverbots rechtswidrig erhobener Beweise. Es ist bereits in der Idee des Rechtsstaates selbst verschlüsselt. Einerseits muss der Staat die Gesellschaft und ihre Mitglieder vor straftätlichen Versuchen beschützen, Straftaten aufklären und Personen, die Straftaten begangen haben, bestrafen. Andererseits, der Staat hat gesetzmäßige Maßnahmen anzuwenden und allgemein anerkannte Normen der Menschenrechte und des Schutzes der Freiheiten einzuhalten. In der Praxis gelingt es nicht immer, bei der Aufklärung der Straftaten die Verletzung des Rechtsmäßigkeitsgrundsatzes während der Hauptverfahrenstätigkeit, d. h. der Beweisansammlung zu vermeiden. In derartigen Fällen entsteht meistens die Frage, ob die Ergebnisse, d. h. die Beweise, einer Handlung, die rechtswidrig durchgeführt wurde, bei Begründung der Beteiligung eines Schuldigen an der Straftatbegehung und seines Verschuldens verwertet werden dürfen. Der Gegenstand dieser Dissertationsforschung umfasst gesellschaftliche Verhältnisse, die sich danach gestalten, wenn die Beweise, die für eine gerechte Entscheidung eines Strafverfahrens wichtig sind, rechtswidrig erhoben wurden, und, wenn das Dilemma der Verwertungszulässigkeit bzw. des Verwertungsverbots solcher Beweise entschieden wird. / Disertacijoje tiriama teisės pažeidimo, padaryto gaunant įrodymą, įtaka sprendžiant tokio įrodymo naudojimo leistinumo (neleistinumo) Lietuvos baudžiamajame procese klausimą. Analizuojama įrodymų leistinumo samprata Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje, atskleidžiama šio teisinio reiškinio esmė ir procesinė teisinė reikšmė dabartinio baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami tradicinio mokymo apie įrodymų leistinumą teigiami aspektai ir trūkumai; analizuojami įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo konstituciniai aspektai, įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo prasmė ir pateisinimas teisinės valstybės baudžiamajame procese. Atliktos norminės ir specialiosios literatūros analizės, empirinės medžiagos studijos bei lyginamosios informacijos tyrimo pagrindu pasiūloma alternatyvi įrodymų leistinumo samprata, apibrėžiama jos turinį sudarančių teisinių kategorijų įrodymų rinkimo leistinumas ir įrodymų naudojimo neleistinumas esmė ir procesinė teisinė reikšmė, nustatomi konkretūs įrodymų, gautų pažeidžiant teisę, naudojimo neleistinumo Lietuvos baudžiamajame procese pagrindai. / The dissertation investigates an impact of the law infringement made by obtaining evidence, meeting the question of the admissibility (inadmissibility) of evidence in the Lithuanian criminal process. The analysis touches upon the conception of the admissibility of evidence in the Lithuanian criminal process law, uncovering the nature of this juridical topic along with the procedural juridical meaning in the context of the present – day criminal process legal regulation, identifying the positive aspects and weaknesses of traditional teaching on admissibility of evidence; inadmissibility of illegally obtained evidence constitutional aspects, meaning and justification in the criminal process of the state governed by the rule of law are analyzed. On the basis of the accomplished standard and special literature analysis, empirical matter studies and the comparative information research, the alternative admissibility of evidence conception is proposed, defining the nature and procedural legal meaning of the content composing legal categories – evidence collection admissibility and the evidence evaluation inadmissibility. Finally, apparent fundamentals of the illegally obtained evidence inadmissibility in the Lithuanian criminal process are identified.