Šiame magistro darbe nagrinėjamas vienas iš svarbiausių baudžiamojo proceso teisės institutų – valstybinis kaltinimas. Darbas pradedamas visapusiška valstybinio kaltinimo sampratos analize, kurioje atskleidžiama jo esmė, teisinis reglamentavimas Lietuvoje, trumpai apžvelgiami šio instituto panašumai ir skirtumai užsienio valstybėse, pasitelkiant istorinį tyrinėjimo metodą analizuojami Lietuvos prokuratūros veiklos palaikant valstybinį kaltinimą raidos ypatumai, apibūdinama privataus bei valstybinio kaltinimo išskyrimo reikšmė. Darbe gana išsamiai nagrinėjamos valstybinio kaltintojo teisės bei pareigos pirmosios instancijos teisme – parengiamojoje teismo posėdžio dalyje, atliekant įrodymų tyrimą teisme bei sakant baigiamąsias kalbas. Tam, kad valstybinio kaltinimo palaikymo kokybė būtų gera ir prokuroro veikla padėtų įgyvendinti teisingumą, apginti pažeistus asmenų ir visuomenės interesus ir teisingą nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, svarbus yra ne tik prokuroro pasirengimas baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, bet ir atsakingas jo požiūris į jam deleguotą valstybės funkciją – pasikeitus tam tikroms aplinkybėms valstybinio kaltintojo pozicija teisme taip pat gali pasikeisti – jis gali pakeisti kaltinimą ir netgi jo atsisakyti. Siekiant gilesnio temos pažinimo, prokuroro procesinės padėties teisinio reglamentavimo aprašymas iliustruojamas praktiniais pavyzdžiais. Nors bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme baigiasi teismui priėmus nuosprendį ar... [toliau žr. visą tekstą] / The author of this Master‘s Thesis analyses one of the most important institute of the criminal process – the state accusation. In this work is seeking to disclose the concept of the state accusation, the substance of legal regulation in Lithuania, describe the historical development of Lithuanian Prosecutor's Office function supporting public prosecution. There is also presented a brief overview of this institute‘s similarities and differences in foreign countries,. There is also described the significance of distribution of accusation into the private and public. One of the main important parts of this work is the detailed description of legal rights and obligations which the public prosecutor has during the process in a first instance court. The analysis includes the position of prosecutor during preparatory part of the hearing, the investigation of evidence in court and his final speech. During support of state accusation public prosecutor protects damaged interests of the society, helps to implement justice and seek the fair punishment of the guilty person. Therefore, it is important the qualification and ethical attitudes of the public prosecutor. It can be mentioned, that when the certain circumstances change - the public prosecutor's position in court may also change – he may change the initial charge or even eliminate it. As the intermediate between the first and the appellate instance there is described the right of prosecutor to appeal against the First Instance... [to full text]

Teorijos bei praktikos analizė leido pažvelgti į kaltinimo formų pakeitimą probleminiu aspektu. Teisės doktrinoje kaltinimo formų pakeitimo baudžiamajame procese problemos nekeliamos, tačiau tiek praktinė medžiaga, tiek patys praktikai išduoda, jog šiai temai turėtų būti skiriamas dėmesys – pirmiausiai iškeliant problemas į dienos šviesą, o po to jas sprendžiant. Praverstų tiek šiuo metu galiojančių teisės normų, susijusių su privačiai viešo ir ypač su privataus kaltinimo institutais, peržiūrėjimas, detalesnis reglamentavimas ar bent jau išaiškinimas, tiek bandymas formuoti kitokią praktiką. Šiame darbe analizuojamos Lietuvos, Vokietijos, Norvegijos bei Rusijos baudžiamuosiuose procesuose įtvirtintos kaltinimo formos. Detaliai aptariami jų požymiai bei sąlygos, leidžiančios vieną kaltinimo formą pakeisti kita. Tokia teorinė analizė atveda prie praktinių problemų, kurios apribojamos Lietuvos baudžiamuoju procesu. Daug dėmesio skiriama „visuomeninio intereso“ neapibrėžtumui bei formuluotės „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ traktavimui, svarstomas privačiai viešo bei privataus kaltinimo veikų tinkamumas ir vertinamas nuoseklus baudžiamojo proceso vykdymas dviem kaltinimo formomis. / Theory and practice‘s analysis let aproach to a change of prosecution form in a problematic aspect. In the law doctrine the problems of a change of a prosecution form are not imposed, but as a practical matter, both issued by practitioners themselves, that this topic should focus on - primarily by bringing problems to light, and then solving them. Useful for both the current law relating to private public and especially the private prosecution institutions review, more detailed regulation, or at least the interpretation, and attempt to shape a different practice. This work examines Lithuanian, German, Norwegian and Russian prosecution forms enshrined in criminal proceeding. Discussed in detail the characteristics and conditions for a change of prosecution form. This theoretical analysis leads to practical problems that are limited by the Lithuanian criminal proceeding. Much attention is paid to an uncertainty of "public interest" and treatment of "unability to defend one‘s legitimate interests for valid reasons". Public private and private prosecution acts are under consideration and the appropriateness of criminal proceeding in two prosecution forms consistently is assessed.