The problem being researched. The integration of Middle and Eastern European states into democratic processes has determined changes in public sector management and with rationalization of sectors of Lithuanian economy the system of justice was also involved: in the year 1993 the Parliament approved the outlines of the reform of the system of justice which set that legal bases of the reform have to be formed, specialists are to be prepared employees selected, the necessary financial and economical basis created, new legal institutions have to be created and the old ones reformed in order to ensure the stable system of justice. The reform has revealed both the advantages and disadvantages of the system of justice: not all the areas of the system of justice have received the appropriate attention. A similar situation occurred when carrying out the outlines of the Reform of the System of Justice approved in the year 1998. An appropriate and effective functioning of legal proceeding has been emphasized in international acts of law and experts’ meetings: democratization of management of prosecution system and improvement of the legal regulation of its management as well as more operative fulfillment of its functions are necessa ry; the reorganization has not only to strengthen prosecutors’ professionalism but also to ensure the adequate working conditions. This position was approved by the resolutions of the Tenth Congress of the United Nations which took place in Vienna on the 1... [to full text] / Tiriamoji problema. Vidurio ir Rytų Europos valstybių įsijungimas į demokratinius procesus sąlygojo viešojo sektoriaus valdymo pokyčius, o racionalizuojant Lietuvos ūkio sritis, nebuvo aplenkta ir teisinė sistema: 1993 m. Seimas patvirtino Teisinės sistemos reformos metmenis, kuriose nustatyta, kad turi būti formuojami reformos teisiniai pamatai, rengiami specialistai, renkami darbuotojai, kuriama būtina finansinė–ūkinė bei materialinė bazė, pertvarkomos bei kuriamos naujos teisinės institucijos, kurios užtikrintų stabilią teisinę sistemą. Reforma atskleidė tiek teisinės sistemos privalumus, tiek ir trūkumus: ne visoms teisinės sistemos sritims skirtas tinkamas dėmesys. Panaši situacija susiklostė ir įgyvendinant 1998 m. patvirtintas Teisinės reformos metmenis. Ne vieną kartą tinkamas ir efektyvus baudžiamosios teisenos funkcionavimas yra akcentuotas tarptautinės teisės aktuose bei ekspertų susitikimuose: būtinas prokuratūros sistemos valdymo demokratizavimas, jos veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimas bei operatyvesnis funkcijų vykdymas, reorganizacija turi ne tik stiprinti prokurorų profesionalumą, bet ir užtikrinti adekvačias darbo sąlygas. Šią poziciją patvirtina 2000 m. balandžio 17 d. Vienoje vykusio dešimtojo Jungtinių Tautų Kongreso dėl nusikaltimų prevencijos bei elgesio su nusikaltėliais sprendimai, kuriais buvo konstatuota, jog tinkamas baudžiamosios teisės sistemos administravimas yra viena iš efektyviausių kovos su nusikalstamumu priemonių. 2002 metų... [toliau žr. visą tekstą]

Many factors such as increase of the international crime rate, establishing of the free movement amongst the countries and others have been determining the importance of the international cooperation in the penal field, the aim of which is to administer justice in the penal actions, where the legal help from the foreign countries is needed. The competence of the law-enforcement officers is limited by the territory of the Republic of Lithuania thus in such cases when investigation data, witnesses or suspect himself are located in the other country, crime was committed by the country citizen abroad, convict is hiding in the foreign country etc. the authorities of the other country are addressed for legal assistance in penal action. The grounds for legal assistance are multilateral and bilateral treaties. Sending the requests and carrying them out according the national law fulfill it. Despite the fact that the communication between the two country's authorities is regulated in many acts of legislation, there are still many gaps. For instance, there are no laid down rules (except the rules regarding the European arrest warrant) when the requests for legal assistance should be send via the Office of the Prosecutor General and in which cases – via Ministry of Justice. This and many other issues are being solved in the practice relations that arise while communicating with other countries. The analysis of communication practice can be also useful as it often uncovers the... [to full text]

Prokuratūros vieta valstybės institucijų sistemoje Šis darbas – mėginimas susivokti Lietuvos prokuratūros konstitucinio-teisinio statuso vystimosi peripetijose. Dabartiniame etape ne bus per drąsi išvada, kad valstybinio mechanizmo teisėtumo užtikrinimo srityje prokuratūros vieta nėra nustatyta pakankamai tiksliai. Be abejo, nėra pagrindo abejoti, kad pamatiniai principai egzistuoja, ir konceptualiuose klausimuose prokuratūros pozicijos yra tvirtos. Magisrto darbo naujumas pasireškia tuo kad, nagrinėjant prokuratūros vietos valstybės institucijų nustatymo problematiką, apžvelgiama ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiančią prokuratūros sistemą, bet ir kiek įmanoma platesnį šio klausimo istorinį ir erdvinį kontekstą. Toks mokslinės analizės metodas pasirinktas neatsitiktinai, o pagrįstai manant, kad tai leidžia suvokti ir analizuoti prokuratūros institucijos paskirtį ir vieta valstybiniame mechanizme ne tik per Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso kodekse, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, prizmę. Darbe analizuojami ir lyginami atskirų prokuratūros institutų formavimavimąsis, kaitą, šiuolaikinio reguliavimo specifiką, atsiveria platesnes veiklos ir organizavimo principų suvokimo, tam tikrų nuomonių susiformavimo ir jų pagrindimo galimybės tiek teoriniu aspektu, tiek ir konkrečioje praktinėje veikloje. Nagrinėjant prokuratūros konstitucinio teisinio statuso specifiką lengviau atskleisti ir suvokti jį... [toliau žr. visą tekstą] / Public Prosecutor’s Office in the State Institutional System A disussion concerning the legal constutional status of the Public Prosecutor’s Office in still continuing. The major issues under discussion are related to the organization and functions of Public Prosecutor’s Office. The unsolved points of discussion concern the effectiveness of the system and structure of the principles, the limits of the power of Public Prosecutor’s Office at its present stage; its position in the system of national institutions; the relation between the safeguarding of the enforcement of the legal powers of the Public Prosecutor’s Office and the independence of the legal organs of government; the experience of analogous institutions of other countries and the extent to which it should be taken into account. To better understand the specific chracteriscs of the constitutional legal status of the Public Prosecutor’s Office, they are contrasted with the constitutional regulations concerning the institution of the Public Prosecutor’s Office of other countries. The metods scholarly-literary, historical and comparative-legal analysis are applied. The Public Prosecutor’s Office system of Lithuania is contrasted with that operating in other European countries, such as Italy, Spain, Belgium, Malta, Cyprus and Poland. Suggestions are made as to which principles functioning in the above mentioned countries could be applied to Lithuania’s model of the Public Prosecutor’s Office. Certain different... [to full text]