Prokuratūros vieta valstybės institucijų sistemoje Šis darbas – mėginimas susivokti Lietuvos prokuratūros konstitucinio-teisinio statuso vystimosi peripetijose. Dabartiniame etape ne bus per drąsi išvada, kad valstybinio mechanizmo teisėtumo užtikrinimo srityje prokuratūros vieta nėra nustatyta pakankamai tiksliai. Be abejo, nėra pagrindo abejoti, kad pamatiniai principai egzistuoja, ir konceptualiuose klausimuose prokuratūros pozicijos yra tvirtos. Magisrto darbo naujumas pasireškia tuo kad, nagrinėjant prokuratūros vietos valstybės institucijų nustatymo problematiką, apžvelgiama ne tik Lietuvoje šiuo metu veikiančią prokuratūros sistemą, bet ir kiek įmanoma platesnį šio klausimo istorinį ir erdvinį kontekstą. Toks mokslinės analizės metodas pasirinktas neatsitiktinai, o pagrįstai manant, kad tai leidžia suvokti ir analizuoti prokuratūros institucijos paskirtį ir vieta valstybiniame mechanizme ne tik per Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso kodekse, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, prizmę. Darbe analizuojami ir lyginami atskirų prokuratūros institutų formavimavimąsis, kaitą, šiuolaikinio reguliavimo specifiką, atsiveria platesnes veiklos ir organizavimo principų suvokimo, tam tikrų nuomonių susiformavimo ir jų pagrindimo galimybės tiek teoriniu aspektu, tiek ir konkrečioje praktinėje veikloje. Nagrinėjant prokuratūros konstitucinio teisinio statuso specifiką lengviau atskleisti ir suvokti jį... [toliau žr. visą tekstą] / Public Prosecutor’s Office in the State Institutional System A disussion concerning the legal constutional status of the Public Prosecutor’s Office in still continuing. The major issues under discussion are related to the organization and functions of Public Prosecutor’s Office. The unsolved points of discussion concern the effectiveness of the system and structure of the principles, the limits of the power of Public Prosecutor’s Office at its present stage; its position in the system of national institutions; the relation between the safeguarding of the enforcement of the legal powers of the Public Prosecutor’s Office and the independence of the legal organs of government; the experience of analogous institutions of other countries and the extent to which it should be taken into account. To better understand the specific chracteriscs of the constitutional legal status of the Public Prosecutor’s Office, they are contrasted with the constitutional regulations concerning the institution of the Public Prosecutor’s Office of other countries. The metods scholarly-literary, historical and comparative-legal analysis are applied. The Public Prosecutor’s Office system of Lithuania is contrasted with that operating in other European countries, such as Italy, Spain, Belgium, Malta, Cyprus and Poland. Suggestions are made as to which principles functioning in the above mentioned countries could be applied to Lithuania’s model of the Public Prosecutor’s Office. Certain different... [to full text]