Šiame darbe yra pateikiama vienos darbo ginčų rūšies, tai yra kolektyvinių darbo ginčų, teisminio nagrinėjimo tarptautinio reglamentavimo ypatumai ir kai kurių užsienio valstybių patirties analizė bei šio metodo naudojimo Lietuvoje perspektyvos. Teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas yra jau seniai žinomas, efektyviai taikomas ir teigiamai vertinamas daugelyje užsienio valstybių, o tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisės aktuose teisminis kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimas tiesiogiai nėra įtvirtintas, su tuo susijusios teisės normos yra painios ir dviprasmiškos. Kolektyvinių darbo ginčų būklę (retumą, nepopuliarumą ir pan.) Lietuvoje tiesiogiai nulemia susiklosčiusių šalyje kolektyvinių santykių ypatumai (jų silpnumas, tradicijų nebuvimas). Darbe pabrėžiama, kad socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo principas turėtų būti vienas iš pagrindinių reguliuojant kolektyvinius darbo santykius ir ginčus, kylančius iš šių santykių. Išanalizavus tarptautinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, darytina išvada, kad juose tiesiogiai nėra reguliuojami teisminio kolektyvinių darbo ginčų nagrinėjimo klausimai, bet prielaidos tokiam ginčų sprendimo būdui yra sudaromos. Valstybėms yra palikta teisė pačioms spręsti, kokiose institucijose bus nagrinėjami darbo ginčai, kokios procedūros bus taikomos. Pažymėtina, jog svarbiausia, kad darbuotojų teisės būtų realiai ginamos. Darbe siūloma Lietuvoje įstatymo lygiu atriboti kolektyvinius teisės ir kolektyvinius interesų darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Judicial Peculiarities of the Collective Labour Disputes Resolution: International Regulation, Experience of Foreign Countries and Future Perspectives in Lithuania. In this task are analysed judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution in international regulation of law rules, these disputes judicial resolution of foreign countries and future perspectives of this institute in Lithuania. Judicial procedure of solving this kind of labour disputes is applying effectively for a long time in a lot of foreign countries while the rules of Lithuanian law are not directly talk about this institute. The rules of law talking about it are equivocal and abstruse.There aren’t a lot of collective labour disputes, in other words, they are unpopular in Lithuania, because the collective labour relations are undeveloped, weak and have no deep traditions in the country. It was noted, that principles of social partnership and tripartite cooperation are the main talking about regulation of collective labour relations and solving collective labour disputes arising of that.The analysis of international and European Union rules of law showed that there are not directly fixed any special rules of law regulated judicial peculiarities of the collective labour disputes resolution. Each country have the right to decide which institution or what procedure will be applied to solve this kind of labour disputes. The main request is the workers rights should really be protected and... [to full text]

DARBO GINČŲ NAGRINĖJIMO TEISMUOSE YPATUMAI. / PECULIARITIES OF THE LABOUR DISPUTE TRIALS IN THE COURTS.

SANTRAUKA Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceseso kodekso 320 straipsnyje yra įtvirtintos nagrinėjimo apeliacinės instancijios teisme ribos, kur reglamentuojama, jog – „byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, kurias apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas“. Šiame magistro darbe analizuojamos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, kurių nustatymas yra svarbus ne tik bylos nagrinėjimui, o visam baudžiamajam procesui – kurio tikslas yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenes ir valstybės ir valstybes interesui greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir atitinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinėje, tiek ir kasacinėje instancijose labai svarbu tiksliai apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nustato apelianto paduotas apeliacinis skundas. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tiksliai suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai. Nustatant ribas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas šiandieninis... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The ambits of the remanding the case of the appeal instance are confirmed in Criminal Process Code of Lithuania, Art. 320. It is regulated that the case remanded of the appeal instance is heard in the ambits of the appeal claim. The ambits are determined by the motives of the appeal, the appellant’s requests, their nature, precision and concreteness. The ambits of the remanding the case of the appeal instance are analysed in this master’s paper. The determination of the ambits is not only very important to the hearing of the case, but also to the whole criminal process. The aim of the criminal process is to reveal the criminal acts and to use the law properly in order to punish the criminal and not the non-guilty person. All this must be done by protecting the civic duties and freedom of the people. It is very important to determine the ambits of the case when analysing it in the court of the first, appellate or cassation instance. The ambits of the case remanded of the appeal instance are determined by the appeal. The court checks the case as far as the appeals and people, who submitted them, are concerned. Precisely formulated complaints determine more coherent ambits of the appeal. The today’s appeal process which is regulated by the criminal law is not perfect. Consequently, in this master paper the attention is drawn to some indeterminations of Criminal Process Code and a few problems of the appeal process application. Whereas, many discussion arise because of... [to full text]

SANTRAUKA Magistriniame darbe analizuojama socialinio konflikto samprata: pateikiama socialinio konflikto sąvoka, pagrindinės teorijos, socialinio konflikto priežastys, struktūra ir dinamika, socialinių konfliktų klasifikacija, jų funkcijos, pasekmės, sprendimo strategijos. Pagal pasirinktą darbo tikslą detaliai analizuojami darbo nesutarimai, ypatingai tie, kurie perauga į darbo ginčus ir yra nagrinėjami teisinėmis priemonėmis, aptariama metodų teisės ginčams nagrinėti samprata, jų privalumai ir trūkumai, nagrinėjami konkretūs darbo ginčų teisiniai reguliavimo būdai. Darbe analizuojamos socialinio konflikto sampratos, darbo konflikto ir darbo ginčo atskyrimo, darbo ginčų reguliavimo Lietuvoje problemos. Aptariami esminiai Lietuvos Respublikos DK numatyti darbo ginčų reguliavimo trūkumai, atkreipiamas dėmesys į vartojamų sąvokų nenuoseklumą, vientisos darbo ginčų reguliavimo priemonių sistemos nebuvimą. Taip pat aptariami Lietuvos Respublikos Seimui pateikti DK pakeitimai ir numatomos naujovės, susijusios su darbo ginčų sąvokų koregavimu, aiškesniu kolektyvinių darbo ginčų dėl teisės ir dėl interesų atskyrimu, darbo ginčų nagrinėjimo metodų sistemos pakeitimais. Atlikta analizė leidžia daryti išvadą, kad socialinių konfliktų tyrimas tampa vis labiau kompleksinis, mokslinis požiūris į patį socialinį konfliktą nuo pirmųjų tyrimų pradžios gerokai pakito: nuo visuomenės dezintegracijos veiksnio, socialinės aplinkos anomalijos iki integraciją ir identifikaciją lemiančio... [toliau žr. visą tekstą] / Social Conflicts: the Concept and Potential for Legal Regulation SUMMARY In the master work the conception of social conflict is analyzed: the concept of social conflict, the main ideas, the reasons, structure and dynamics of social conflict, the classification of social conflicts, their functions, results, strategies of solution are given. The odds of cross-purposes of work are particularly analyzed by the chosen purpose of work, mainly those which grow into contentions of work and are investigated by the legal means, the conception of methods for the investigation of the legal contentions, their merits and demerits are disputed, the particular ways of legal regulation of the contentions of work are analysed In the work the conceptions of social conflict, the problems of separation of the conflict of work, the contention of work and the regulating of contentions of work in Lithuania are analyzed. The main demerits of the contentions of work, which are intended in the Code of work of the Republic of Lithuania are disputed, the inconsequence of the used conceptions, the absence of solid system of means to regulate the contentions of work are noticed. Also the intended innovations and changes of the Code of work, proposed to the Seimas of Republic of Lithuania, connected with the correction of conceptions of contentions of work, the clearer separation of collective contentions of work due to the law and the interest, the changes of system of methods of investigation of the... [to full text]

Pasaulyje yra plačiai diskutuojamas klausimu, kodėl mažai moterų dalyvauja tiksliųjų mokslų srityje. Lietuvoje ši tema nėra nagrinėta. Todėl pagrindinis šio darbo tikslas yra ištyrinėti Lietuvos mergaičių ir berniukų skirtumus mokantis matematikos. Darbą sudaro keturios pagrindinės dalys. Teorinėje dalyje apžvelgiama problema bei jos aktualumas. Tyrinėjama, kas gali lemti skirtingus mergaičių ir berniukų matematikos rezultatus, ir ar tiesa, kad berniukams matematika gali sektis geriau negu mergaitėms. Praktinėje dalyje nagrinėjami surinkti matematikos olimpiadų bei TIMSS tyrimo matematinio raštingumo testų rezultatai. Tyrinėjama, kuriai lyčiai geriau sekasi spręsti uždavinius olimpiadose, kokie uždaviniai geriau sekasi mergaitėms, o kokie berniukams. Nagrinėjamos berniukų ir mergaičių nuostatos matematikos atžvilgiu. Dar vieną svarbią dalį sudaro testo – tyrimo rezultatai. Testas atliktas ketvirtose ir aštuntose klasėse. Nagrinėjama, kokie uždaviniai geriau sekėsi merginoms, o kokie vaikinams. Analizuojama, ar pasitvirtino iškeltos hipotezės. Ketvirtoje dalyje pateikiamos darbo išvados ir rekomendacijos. Pagrindinė darbo išvada yra ta, kad mokykloje matematika sekasi vienodai gerai berniukams ir mergaitėms. Vaikinų sėkmę olimpiadose lemia tai, kad jiems geriau sekasi nestandartinių uždavinių sprendimas. / The academic faculties of the world universities in the fields of mathematics, engineering, and science are predominantly male. Therefore, there are many debates on the issue of gender differences on math achievement. In Lithuania this issue is also up for discussion. However, first of all, differences between girls and boys in learning mathematics should be investigated. This is the main purpose of the present work. The work is made of four parts. The first analysis is based on theoretical investigations. Factors that can cause gender differences in math perfomance are analysed. Then, the results of math olympiads and the results of TIMSS study math tests are investigated. Moreover, the results of tests made by Lithuanian fourth and eighth grade students are presented. Finally, the conclusions are made. The main conclusion of the work is that overall math perfomance of girls and boys in school is the same. However, research on math olympiads results show that boys during olympiades perform much better than girls. This is mainly because non-standard tasks seem to be performed much better by boys than by girls.

Individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai skirstomi į dvi grandis: ikiteisminę ir teisminę. Ikiteisminę darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reprezentuoja darbo ginčų komisijos. Ikiteisminis nagrinėjimas yra būtinas kiekvieno darbo ginčo etapas. Tai, kad įstatymas kai kurias ginčų kategorijas priskiria nagrinėti tiesiogiai teismams, traktuojama kaip bendros taisyklės išimtis. Jei individualus darbo ginčas išsprendžiamas darbo ginčų komisijoje, tai reiškia, kad pasiekiamas neteisminio nagrinėjimo tikslas – ginčas išsprendžiamas taikiai, nesikišant teismui. Nors darbo ginčų komisijos tikslas – taikinti šalis, tačiau darbo ginčo nagrinėjimo tvarka neužtikrina taikinimo funkcijos, į pirmą vietą iškeliamas ginčo išsprendimas. Darbo ginčų nagrinėjimo neteisminėje stadijoje ypatumai atskleidžiami aptariant darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką, prašymo nagrinėjimą, sprendimo priėmimą, jo apskundimą ir vykdymą. / Individual labour disputes are solving in the two stages: pretrial and judicial. The labour disputes commissions represent the pretrial stage. The pretrial research is binding stage for the individual labour disputes. The part of individual labour disputes must be researched straight in the court, but it is the exception to the rule. When the dispute is settled in the labour disputes commission, it means that the dispute is settled peacefully and out of court. The main point of labour disputes commissions is to reconcile litigants, but the law do not secure this function, because the solving of labour dispute is in the first place. Peculiarities of research of individual labour disputes in the pretrial stage will be explained by analyzing the formation of labour disputes commission, hearing of application, making decision, appealing against the decision of commission ant enforcement of decision.

Prokuroro įgaliojimai lemia, ar ikiteisminis tyrimas bus tinkamai atliktas, ar jo rezultatai bus pasiekti – būtent pakankami, kad būtų atskleista nusikalstama veika, todėl šis darbas yra aktualus ne tik teisiniu teoriniu požiūriu, bet ir praktiniu aspektu bei visuomeniniu lygiu, kadangi visuomenė aktyviai reiškia susidomėjimą prokuroro kompetencijos klausimais. Dabartiniu metu nuolat iškyla diskusinių svarstymų, kokia turėtų būti optimali prokuroro įgaliojimų apimtis, kad jam patikėtos funkcijos būtų įgyvendinamos kuo efektyviau. Tema aktuali tiek aptariant įstatyminio reglamentavimo pokyčius bei kaip tai galimai turi įtakos ikiteisminio tyrimo sėkmingam vyksmui, tiek palyginant Lietuvos Respublikos teisės normas su pasirinktų užsienio valstybių teisine mintimi, kas rašant šį darbą ypač padėjo plačiau pažvelgti į prokuroro įgaliojimų materialiąją esmę, įvairiapusiškiau įvertinti įgaliojimų turinį. Tema nėra itin plačiai nagrinėta mūsų valstybėje, todėl darbe stengtasi atrasti originalių sprendimo būdų, kaip galima būtų patobulinti ir (ar) papildyti esamą įstatyminį reglamentavimą (pagrindinis darbo tikslas), analizuojant ir vertinant skirtingų teisinių tradicijų valstybių patirtį temos ribose. Darbe analizuotos praktinės problemos ir atitinkami teoriniai jų aspektai. Į įstatyminį reglamentavimą sugrąžinti konkretūs ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminai realiai neveikia visa apimtimi, kadangi apytiksliai kas trečias ikiteisminis tyrimas išeina iš tų terminų ribų, o tokia... [toliau žr. visą tekstą] / The powers of a public prosecutor preponderate whether the pre-trial investigation is fulfilled properly and whether its results are encompassed altogether. Moreover, those powers determine that is to say if the outcome of the pre-trial investigation is satisfactory in order to unfold the criminal (unlawful) act and establish due facts, that is why this work for a master’s degree is topical and relevant not only in terms of legal theoretical basis but also practical dimension and social level. The society is positive and active in indicating and conveying its lively interest (involvement, some may say) in the subject of the competence which is incorporated in the capacity of the public prosecutor. Nowadays some argumentative deliberations constantly arise so that it would be probable or even possible to distinguish what kind of extent vested in the powers of a public prosecutor should be considered optimum. The subject of this work is relevant while discussing the alterations of the statutory regulation and how this matter may have an impact on the prosperous process of the pre-trial investigation as such. Also, it is topical making a comparison of the rules of law of the Republic of Lithuania with the legal mind of the selected foreign countries. The latter notably benefited when taking a broader estimation of the tangible inwardness which is incorporated in the powers of a public prosecutor and making a miscellaneous judgment on the substance. The subject has not been... [to full text]

Šiame magistro darbe analizuojama gynėjo teisių ir pareigų visuma įrodinėjimo procese, visose baudžiamojo proceso stadijose. Remiantis galiojančiais teisės aktais, teisine, moksline literatūra, teismų praktika, užsienio šalių Vokietijos ir Rusijos reglamentavimo lyginamąja analize, nagrinėjamas gynėjo tikslingumo, prasmės aspektas, jo galimybės viso įrodinėjimo proceso metu. Darbe dėstomi teorijoje ir praktikoje daugiausia diskusijų keliantys klausimai pagal atitinkamas struktūrines darbo dalis. Gynėjo pasirengimas įrodinėti baudžiamajame procese pasireiškia jo teise matytis su suimtu ginamuoju be pašaliečių bei susipažinti su procesiniais dokumentais. Aktyviai ikiteisminiame tyrime gynėjas veikia dalyvaudamas baudžiamojo persekiojimo ar teisingumo institucijų pareigūnų atliekamuose tyrimo veiksmuose bei savarankiškai rinkdamas ginamąjį teisinančius ar jo atsakomybę lengvinančius duomenis. Gynėjo teisės užtikrinamos teikiant prašymus, skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus bei reiškiant nušalinimus. Įstatymas įtvirtina kaltinimo ir gynybos šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus teisminiame bylos nagrinėjime. Darbe atskleidžiama, kokios realios gynybos galimybės teikti įrodymus, aptariama gynėjo baigiamosios kalbos reikšmė įrodinėjimo procesui bei jo teisė skųsti teismo sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. / In this master’s final paper it is analyzed the complex of the rights and duties of the pleader in the criminal process. With reference to the law, legal, nonfiction literature, courts praxis, comparative analyses of the regulation of foreign countries – Germany and Russia, examined expedience, the true meaning of the pleader, his possibilities during the whole criminal process. This final paper expounds in theory and praxis mostly debate raising questions on appropriate structural parts. The preparation of the pleader to aver in criminal process asserts on his right to meet with defensive in confidence and acquaint with the procedural files. Participating in criminal prosecution or justice institution officer’s implemented investigatory action and collecting defensive excusing or amenability palliatives data by himself the pleader acts positively in pretrial. The rights of the pleader are secured by applying, appealing the procedural rulings of the officer, prosecutor and pretrial judge and expressing debar. The law provides to the parties of prosecution and defense equality and competitiveness principles in the judicial stage of the process. This final paper expounds what practical opportunities in showing evidence defense holds, disputes the meaning of the pleader’s final word in the criminal process and his right to appeal judgments in the order of appellate and cassation.

Darbe yra nagrinėjamas grafų teorijos taikymas klientų pretenzijų nagrinėjimo užduočių valdymo sistemose. Darbo objektas yra klientų pretenzijų nagrinėjimo užduočių valdymo procesas. Darbo tikslas yra sukurti užduočių valdymo metodą, pagrįstą grafų teorijos taikymu, skirtą kliento pretenzijų nagrinėjimo užduočių valdymo sistemoms kurti. Darbe buvo išanalizuotas klientų pretenzijų nagrinėjimo užduočių valdymo procesas ir pateiktos probleminės sritys šiame procese. Taip pat buvo išanalizuotos problemos kuriant tokias sistemas. Siekiant panaikinti esamas problemas buvo pasiūlytas ir aprašytas grafų teorijos taikymo metodas. Eksperimentinėje dalyje buvo aprašytas klientų pretenzijų nagrinėjimo užduočių valdymo sistemos kūrimas pritaikant grafų teoriją, bei buvo sukurtas tokios sistemos prototipas. Klientų pretenzijų nagrinėjimo užduočių valdymo sistemos prototipas parodė, kad pasiūlytas grafų teorijos taikymo metodas pasiteisino, kadangi išpildė visus iškeltus reikalavimus. / The Thema of the masters work is application of Graph Theory in the Customer Claim Handling Systems. The main object is the Customer Claim Handling Process. The goal is to create a graph theory method to build the customer claim handling systems. In the analysis section was analysed and discribed Customer Claim Handling Process and its problems. Either, was analysed problems in the implementing process of the Customer Claim Handling Systems. On purpose to eliminate the problems, was proposed and discribed application of Graph Theory in the Customer Claim Handling Systems. In the experiment section was discribed how to implement Customer Claim Handling System build on graph theory. Also, there was created a prototype of Customer Claim Handling System. It showed that this grapf theory method has solved the problems in Customer Claim Handling process and in Customer Claim Handling systems implementation.

Darbo tema yra darbo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties, nagrinėjimo tvarka ir jos ypatumai. Darbo tikslas yra, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės doktrina bei teismų praktika, išnagrinėti tokios ginčų rūšies išskirtinumą, ypatumus ir problematiką, pasireiškiančius per šių ginčų nagrinėjimą, sprendimų vykdymą, reglamentavimą, o taip pat suformuluojant išvadas. Ginčai dėl darbo sutarties išskirti atskiru Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 297 straipsniu. Šiame straipsnyje įvardinti konkretūs atvejai, kuriuos įstatymų leidėjas vadina ginčais dėl darbo sutarties, o taip pat pačiame straipsnyje numato tokių ginčų nagrinėjimo ypatumus. Darbo pradžioje analizuojama darbo ginčų dėl darbo sutarties vieta darbo ginčų kontekste, aptariant istorinę įstatymų raidą, keik ji susijusi su nagrinėjama tema. Po to pereinama prie atskirų darbo ginčų dėl darbo sutarties atvejų analizavimo, naudojantis teismų praktikos pavyzdžiais. Didžiausias dėmesys skiriamas ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo stadijoms, reglamentavimo neaiškumams. / The theme of this work is the disquisition order and peculiarities of labour disputes concerning labour contract. The main purpose of the work is to show the oneness, peculiarities and problems of such labour disputes on the base of legislation, doctrine and case law which come out from disquisition, execution of decisions and regulation of such labour disputes, making outcomes of all that. Labour disputes concerning labour contract are abstracted into separate 297 article of Labour Code. In this article we can find concrete kinds of labour disputes, which the legislator defines as labour disputes concerning labour contract. In the same article there are some peculiarities of such labour disputes weighty for its disquisition. At the beginning of this work is analyzed the place of labour disputes concerning labour contract in the context of all labour disputes looking to historical development of laws as far as it is related with the theme of the work. Further is discussed particular disputes concerning labour contract on the ground of case law. Supreme attention is given to the disquisition stages and regulation uncertainty of labour disputes concerning labour contract.