Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse šalyse, valstybės politika, taip pat ir baudžiamoji, formuojama laikantis žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynybos principų. Nepilnamečiai dėl savo ypatingos padėties, t.y. fizinio ir psichologinio nebrandumo, turi teisę būti ypač globojami ir remiami, užtikrinant atitinkamą jų teisinę apsaugą. Reiškia, kad asmuo, nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus, visuomet turi būti tarp tų, kam pirmiausiai suteikiama apsauga ir parama. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese dažnai dalyvauja ne tik nepilnamečiai įtariamieji (kaltinamieji), bet ir nepilnamečiai liudytojai bei nukentėjusieji, teisės normomis jiems taip pat nustatytos tam tikros garantijos ir pareigūnų bendravimo su jais ypatumai apklausos metu. Visgi, pasakyti, kad dabartinė teisinė sistema užtikrina visišką nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų interesų apsaugą, pasakyti negalima, nes nemaža dalis šiuo metu galiojančių įstatymo nuostatų, skirtų tokių asmenų apklausos ypatumams, praktiškai įgyvendinamos retai. Taip yra todėl, nes nepilnamečiai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, dažnai apklausiami pagal tas pačias taisykles kaip ir suaugusieji, ko pasėkoje, patirdami papildomą stresą ir nerimą, negali duoti išsamių ir tikslių parodymų. Žinoma, tai tik viena iš daugelio priežasčių, galinčių turėti neigiamą poveikį ne tik nepilnamečio savijautai, bet ir gaunamų parodymų patikimumui. Todėl, siekiant nustatyti visas su nepilnamečių apklausa susijusias problemas, šiame... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, the same like in another democratic republic, politic of the state, also and criminal, is formel according human rights and preservative freedom and defence principles. Minors, because of specific position, it means phisical and psyhological viridity, have right to have special pupillary and support, making sure according their legal protection. It means, that a person, who does not have eighteen years old, always has to be between people, whom first of all provide security and support. Therefore, considering that in criminal process often participate not only minors who are suspected, but also witness and victim minors, according to legal standart some guaranties and pecularity during intterogation process is ensured. But we can not say, that current legal sistem can provide full security of witnesses and injured minors interest, because enought big part of law rules which valid today is implemented seldom during intterogation of such individuals. It is caused becuse that minors not depending on theirs age often are intterogated according the same rules like adults, and because of that, they experience stress and concern, can not provide full-scale and exact evidences. Ofcourse it is only one of a lot off reasons, which can have negative effect not only on minor how he feels, but also on trustness of got evidences. Wherefore, trying to clarify all problems relaited to intterogation of minors, in this work is provided particular analysis of intterogation of... [to full text]

Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti nepilnamečio įtariamojo apklausos psichologinius ir procesinius pagrindus ir pateikti siūlimus jų tobulinimui. Ikiteisminio tyrimo eigoje apklausa yra svarbiausias veiksmas, nuo kurio priklausys tolimesnė tyrimo kryptis ir kuriam pasiruošti reikia nemažai laiko. Neturint specialių žinių bei pasiruošimo atsiranda psichologiniai barjerai tarp tyrėjo ir įtariamojo, iškyla sunkumų psichologinio kontakto suradimui, abejojama dėl gautų parodymų vertingumo, o juk kriminalistinis nepilnamečio įtariamojo apklausos reikšmės aspektas pasireiškia tuo, kad šio asmens parodymai yra svarbi minėtų nusikaltimų atskleidimo ir tyrimo priemonė. Tema aktuali, tačiau mažai nagrinėta ir parengta mažai metodinių rekomendacijų dėl nepilnamečio įtariamojo apklausų, o veikianti teisinė bazė nepakankamai apima šią specifinę sritį, kuri reglamentuotų nepilnamečio įtariamojo apklausą. Nors iš kitos pusės žiūrint, problema yra ne tik procesinis reglamentavimas,bet ir nepakankamas pareigūnų dirbančių su nepilnamečiais psichologinis ir pedagoginis pasiruošimas.Todėl labai svarbus yra ne tik teisinis bet ir psichologinis pasiruošimas. Nepilnamečių padarytų nusikaltimų dėmesio centre daugiau yra ne veika, o tą veiką padaręs asmuo. Tuo nepilnamečių apklausa ir yra sudėtinga, ji turi savo specifiką, sąlygotą amžiaus ypatumais, vaikų ir paauglių psichikos savitumu, kuri pasireiškia plačia įvairove, susijusia su jų nervų sistemos ypatumu, gyvenamąja aplinka, mokslo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The main task of this master work was to explore the psychological aspects and juridical basics of a minor suspect interrogation. Interrogation of the minor suspect in the pretrial period is one of the main methods ,from which the further success of the inquest will depend on,and it takes a lot of time to prepare for this process.It is too difficult to be ready for the interrogation without special knowledge of psychology and without special readiness,because there will appear psycological barrier between minor suspect and the investigator. Now difficulties will appear in finding psychological contact ,and so the doubts in evidence value can appear. Therefore the criminalistic value of the evidences of minor suspectare very valuable,because these evidences are significant means to detect crimes they are suspected in. This theme is quite actuall, but it is too little examined an there are not enough methodic recommendations for the pretrial investigators,who work with the minor suspects. There are too little methodic recommendations concerning minor suspect interrogation procedure. Also,there is no special clause in Penal Procedural Code,that regulated the inquiring procedure of the minor suspect. The main focus of the crime ,made by the minors is not the criminal as such,but more focus on the minor suspect as a person of law(what led him to the crime,how he appreciates his behaviour).That is why the interrogation of the minors is quite difficult ,it has many specific aspects... [to full text]

Magistro darbe mokymas ir kvalifikacijos kėlimas analizuojamas remiantis mokymosi visą gyvenimą bei besimokančios organizacijos koncepcijomis. Konceptualiojoje dalyje buvo išanalizuotos ir susistemintos įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teorijos mokymo ir kvalifikacijos kėlimo aspektu, jų reikšmė žinių vadybos kontekste; aptarti mokymo procesas ir kvalifikacijos kėlimo sistema, pateikti modeliai ir metodai bei jų taikymo galimybės; pateikta besimokančios organizacijos bruožų raiška ir jų santykis su darbuotojų kvalifikacijos kėlimu. Darbe pateikiami atliktos darbuotojų apklausos tyrimo rezultatai. Apklausoje dalyvavo 462 respondentai, dirbantys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Tyrimas atskleidė šios organizacijos darbuotojų ir vadovų požiūrį į mokymąsi ir kvalifikacijos kėlimą. Patvirtinamos autorių suformuluota hipotezė, kad darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas yra neatsiejami besimokančios organizacijos kūrimo, vystymo, tikslų pasiekimo ir rezultatyvumo veiksniai. / This Master’s final paper analyzes learning and training in the context of lifelong learning and learning organization. The paper presents the results of theoretical and empirical surveys of Lithuanian and foreign scientists in the field of learning and training, there significance in development of knowledge management; discusses theoretical system, models and methods of learning and training; shows the expression of learning organization’s features and there relationship to the elevation of employee’s learning and training. The paper presents the results of Survey Researching. There were questioned 462 respondents from Siauliai and Panevezys Districts State Tax Inspectorate. Research showed what the attitude of employers is and leaders to the employee’s learning and training. Hypothesis has been proved: the elevations of employees’ competencies are inextricable from the development of organization, achieving goals and high result.

Prokuroro įgaliojimai lemia, ar ikiteisminis tyrimas bus tinkamai atliktas, ar jo rezultatai bus pasiekti – būtent pakankami, kad būtų atskleista nusikalstama veika, todėl šis darbas yra aktualus ne tik teisiniu teoriniu požiūriu, bet ir praktiniu aspektu bei visuomeniniu lygiu, kadangi visuomenė aktyviai reiškia susidomėjimą prokuroro kompetencijos klausimais. Dabartiniu metu nuolat iškyla diskusinių svarstymų, kokia turėtų būti optimali prokuroro įgaliojimų apimtis, kad jam patikėtos funkcijos būtų įgyvendinamos kuo efektyviau. Tema aktuali tiek aptariant įstatyminio reglamentavimo pokyčius bei kaip tai galimai turi įtakos ikiteisminio tyrimo sėkmingam vyksmui, tiek palyginant Lietuvos Respublikos teisės normas su pasirinktų užsienio valstybių teisine mintimi, kas rašant šį darbą ypač padėjo plačiau pažvelgti į prokuroro įgaliojimų materialiąją esmę, įvairiapusiškiau įvertinti įgaliojimų turinį. Tema nėra itin plačiai nagrinėta mūsų valstybėje, todėl darbe stengtasi atrasti originalių sprendimo būdų, kaip galima būtų patobulinti ir (ar) papildyti esamą įstatyminį reglamentavimą (pagrindinis darbo tikslas), analizuojant ir vertinant skirtingų teisinių tradicijų valstybių patirtį temos ribose. Darbe analizuotos praktinės problemos ir atitinkami teoriniai jų aspektai. Į įstatyminį reglamentavimą sugrąžinti konkretūs ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminai realiai neveikia visa apimtimi, kadangi apytiksliai kas trečias ikiteisminis tyrimas išeina iš tų terminų ribų, o tokia... [toliau žr. visą tekstą] / The powers of a public prosecutor preponderate whether the pre-trial investigation is fulfilled properly and whether its results are encompassed altogether. Moreover, those powers determine that is to say if the outcome of the pre-trial investigation is satisfactory in order to unfold the criminal (unlawful) act and establish due facts, that is why this work for a master’s degree is topical and relevant not only in terms of legal theoretical basis but also practical dimension and social level. The society is positive and active in indicating and conveying its lively interest (involvement, some may say) in the subject of the competence which is incorporated in the capacity of the public prosecutor. Nowadays some argumentative deliberations constantly arise so that it would be probable or even possible to distinguish what kind of extent vested in the powers of a public prosecutor should be considered optimum. The subject of this work is relevant while discussing the alterations of the statutory regulation and how this matter may have an impact on the prosperous process of the pre-trial investigation as such. Also, it is topical making a comparison of the rules of law of the Republic of Lithuania with the legal mind of the selected foreign countries. The latter notably benefited when taking a broader estimation of the tangible inwardness which is incorporated in the powers of a public prosecutor and making a miscellaneous judgment on the substance. The subject has not been... [to full text]

Oficialiai pateikiama kriminalinė statistika neatspindi realaus nusikalstamumo, o tik tas nusikalstamas veikas, kurios yra žinomos teisėsaugos institucijoms, užregistruojamos. Norint imtis atitinkamų prevencijos ir kontrolės priemonių, efektyviai panaudoti išteklius nusikalstamumo mažinimui, būtina analizuoti ne tik oficialius duomenis, bet ir įvertinti latentinę nusikalstamumo dalį. Šiame darbe analizuojamas latentinis nusikalstamumas ir jo tyrimo galimybės. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje atlikta skirtingų autorių latentinio nusikalstamumo sampratos analizė, pateiktas registruoto ir latentinio nusikalstamumo neatitikimo santykis, apžvelgtos latentinio nusikalstamumo rūšys, išskiriant kiekvienos rūšies svarbiausius bruožus. Antrame šio darbo skyriuje pateikti latentinį nusikalstamumą lemiantys veiksniai. Veiksniai suskirstyti į keturias grupes, pagal nusikalstamos veikos latentiškumą lemiančius asmenis, t. y. išskirti latentiškumo veiksniai priklausantys nuo aukos, kaltininko, liudytojo, teisėsaugos institucijų. Trečiame skyriuje nurodyti latentinio nusikalstamumo įvertinimo būdai, pateikti latentinio nuskalstamumo įvertinimo būdų privalumai ir trūkumai. Pateikti atliktos viktimologinės studentų apklausos duomenys. / Officially presented crime statistics does not represent all criminality. It shows only criminal offenses that are known by law enforcement and are recorded. Additionally to analysis of unofficial data it is needed to assess latent crime to use resources effectively and take adequate preventive and control measures. In this study it is analyzed latent crime and its research opportunities. Work consists of three chapters: First one includes analysis of understanding of latent crime by various writers. Estimated recorded and latent crime ratio. Reviewed latent crime types and indicated main characteristic details. In the second chapter it is presented latent crime factors which are divided in to four branches according to individuals: victims, offenders, witnesses, law enforcement. In the third chapter it is described assessment methods of latent crime and reviewed advantages and disadvantages of assessment methods. This chapter includes summarized results of victimological survey of students.

Darbo tikslas - išanalizuoti, kaip Lietuvos studentai vertina smegenų veiklą stimuliuojančių medžiagų vartojimą. Susipažinta su neuroetinėmis smegenų veiklą stimuliuojančių medžiagų/preparatų (SVSP) vartojimo problemomis pasaulyje ir Lietuvoje, palygintos SVSP vartojimo bei vertinimo tendencijos Lietuvoje ir užsienio šalyse. Atlikta sociologinė apklausa, kurioje dalyvavo 531 studentas. Respondentams pateikta 44 klausimų anketa. Apklausti 7 universitetinių ir 3 neuniversitetinių aukštųjų mokyklų studentai. Rezultatai apdoroti SPSS programa. Nustatyta, jog SVSP yra aktuali tema Lietuvos studentams. 40,9 proc. respondentų vartoja arba yra vartoję SVSP. SVSP vartojimo problematika Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi. Vakarų šalyse opiausios problemos: piktnaudžiavimas smegenų veiklą stimuliuojančiais vaistais, nekorektiška reklama, socialinė nelygybė tarp vartojančiųjų ir nevartojančiųjų SVSP. Lietuvoje nesilaikoma ženklinimo ir reklamos reikalavimų. Dauguma apklausos respondentų SVSP vartojime neįžvelgia socialinių, teisinių ar etinių problemų, tačiau tai gali sąlygoti išsamios ir teisingos informacijos trūkumas, nes 80,4 proc. respondentų apie juos sužinojo iš reklamos. Tikėtina, kad greitėjant gyvenimo tempui, smegenų veiklą stimuliuojančių preparatų vartojimas Lietuvoje didės, o vartotojams trūkstant išsamios ir korektiškos informacijos apie šiuos preparatus, teisinės, etinės ir socialinės problemos gali paaštrėti. / The aim of this research was to perfom an analysis on Lithuanian students evaluation of brain activity enhancing substances usage. Neuroethical problems araising while using brain activity enhancers were reviewed as well as tendencies of usage and evaluation were compared in Lithuania and other countries. Sociological survey has been performed in 7 universities and 3 non-university higher education institutions. 531 student filled-in a questionaire which contained 44 questions. Data has been analyzed using SPSS program. The usage of brain activity enhancing substances is a relevant topic for Lithuanian students. Brain enhancers are or have been used by 40,9 percent respondents. Although problems regarding brain activity enhancers usage are different in Lithuania and Western countries. Relevant problems in economical developed countries are misuse of brain enhancers, incorrect advertisement, social inequality. In Lithuania labelling and advertising requirement often are not followed. Majority of respondents do not think that using brain activity enhancers can cause any social, ethical or legal problems. Although such oppinion can be influenced by lack of comprehensive information. Information about brain activity enhancers was recieved through commercial means by 80,4 percent respondents. It can be predicted that usage of brain activity enhancers will grow together with rapid life-style. And since there is lack of comprehensive information regarding brain activity enhancers... [to full text]

Socialinė reklama – tai nemokama arba iš dalies apmokama, sukrečianti arba humoristinio pobūdžio komunikacijos forma, kuria stengiamasi pakeisti visuomenės požiūrį ar elgesį pozityvesne linkme, tiesiogiai nesiekiant pelno. Atlikta apklausa Socialinės reklamos poveikis visuomenei parodė, kad dauguma apklaustųjų žino, kas yra socialinė reklama. Ši reklamos rūšis padeda spręsti socialines problemas, o paveikiausia ji rodoma per televiziją. Lietuvoje vis dar trūksta kokybiškai sukurtų socialinių reklamų. Dažniausiai socialinės reklamos kuriamos direktyvais, kiek rečiau reprezentatyvais. Komisyvų rasta tik „Sveikatos apsaugos“ grupėje. Esama ir mišraus tipo reklamų. Socialinėse reklamose dažniausiai raginama liepiamosios nuosakos antruoju asmeniu. Taip pat nevengiama retorinių klausimų. Išskirtas gąsdinimo mikroaktas. Šis aktas pasireiškia ne tik žodinėje, bet ir vaizdinėje informacijoje. Šiurpūs vaizdai tampa išskirtiniu socialinės reklamos elementu. Socialinė reklama kuriama pagal tris kompozicijos modelius: klasikinį / uždarąjį; nepilną klasikinį / atvirąjį ir vieno dėmens. Būdingas atvirasis kompozicijos tipas. Vyrauja publicistinis funkcinis stilius, bet esama reklamų, kai susipina keli stiliai, daugiausiai publicistinis ir šnekamasis. Siekiant įtaigumo, naudojami įvairūs kalbos aktualizacijos būdai. Dažnesnė sintaksės aktualizacija. Daugiausiai retorinių sušukimų, elipsės, retorinių klausimų. Aktualizuojant leksiką, naudojamasi epitetais, nevengiama ironijos. Ypatingas... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising – is a form of communication, which is of shocking or comic nature. It tries to change the attitude or behaviour of society towards a more positive direction, not using direct account. It may be free, paid or partially paid. Questioning Social advertising effect of community revealed that most respondents know social advertising and it helps to solve social problems. This advertisement has the biggest influence on TV. In Lithuania social advertising still are not high quality. Social advertising mostly created by directives. Not so many advertisements created by constatives. Commissives used only in Health service group. Generally, social advertising used second person imperatives. Also used rhetoric questions. Commination act was taken a part. This speech act used not only in the text also in visual information. Horrific views become exceptional element of social advertising. Social advertising is created according to three composition models: classical / closed; not fully classical / open and having one element. Open composition type is characteristic. Publicist functional style is prevailing, though the most of advertisements are created using some styles – publicistic and spoken for the most part. In order to avoid conventionality, seeking for suggestibility, more effect, different ways of actualization are used. Syntax actualization is more frequent. There are rhetoric exclamations, ellipsis, rhetoric questions. Actualizing lexis, epithets are used... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama socialinio inovacinio projekto ,,Socialinis taksi“ sukurta nauda visuomenei. Pirmoje darbo dalyje pristatoma socialinių inovacinių projektų idėja, aptariama inovacijų situacija Lietuvoje ir projektų vertinimo metodai. Antroje dalyje analizuojamas kaštų naudos analizės atlikimo procesas, pinigų srautų, projekto laikotarpio ir diskonto normos nustatymo problematika, socialinės naudos skaičiavimo būdai. Trečioje dalyje pateikiama projekto naudos visuomenei vertinimo schema, pristatomi tyrimo metu naudoti metodai – interviu, anketavimas, kaštų naudos analizė, jautrumo analizė. Ketvirtoje šio magistrinio darbo dalyje pateikiami respondentų apklausos rezultatai ir jais remiantis atliekamas projekto naudos vertinimas. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / In this master‘s thesis the benefit created by social innovation project ,,Socialinis taksi“ is calculated. In the first part the idea of social innovation projects is introduced, the situation of innovation in Lithuania is discussed and project evaluation methods are defined. In the second part the process of cost benefit analysis is introduced and the main problems related with determining the period of the project, it‘s cash flow and discount rate are discussed. In the third part the plan for further analysis is set and methods used in the final chapter are presented. In the final chapter the results of the survey are overviewed and cost-benefit analysis is performed. At the end of this paper conclusions are made and recommendations are provided.

The conclusions of those studies is that the heads of service should focus not only on the management or marketing of the products, but also on corporate identity and corporate communication as well. The corporate identity and corporate communication are very close related with the image-building of advisory services. The signals from audiences create correct market perception for the service when it is not commensurate with market share. Well developed corporate image of the service minimize the risk of relations with staff, customers and suppliers, governmental institutions, press and other institutions or persons which could have influence on activity of the service – in other words for strategic plans.

The object of the research is to reveal the management of a consultative health care centre in regard to the assessment of the staff working there. The main objectives are as follows: 1) to compare the differencKlaida! Nerastas sąrašas.es in the assessment in regard to the incumbency of those assessing the executive; 2) to frame the program of means to improve the management efficiency. Research methods. In one of the health care centres, a onetime anonymous opinion poll was performed in March, 2006 and staff of various incumbencies questioned, including doctors, nurses, administrative staff and many others. 18 doctors, 34 nurses, 3 people working in an administrative office and 22 employees of other incumbency were asked to fill in a questionnaire of 21 questions. The research data was processed through the program of SPSS data analysis. Results. The respondents were to score the influence that the head of the health care centre had on the results of their work. The average score was 3,6. Moderate impact of the executive person upon their work was the most common assessment: 4 points - 55% and 3 points – 27%; 1% scored their executive with lower points thus regarding them as low-powered institution whereas 8% of the respondents assessed the head of the centre as highly influential and scored them with 5 points. 18% of the doctors, 54% of the nurses and 50% of the others asserted that essential decisions regarding the functioning of the health care centre are made by the... [to full text]