The subject of Master`s work – Lithuanian Phraseological Units With Component „eye“ Equivalents In English And Russian Languages. 518 examples of phraseological units with component „eye“, are picked out from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. These tasks are set in Master`s work: • To consider an academic material, which deals with the subject. • To pick out phraseological units with component „eye“ from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. • To group phraseological units into thematic groups according to their meanings. • To do contrastive analysis of fraseological units according to their stucture and stylistic. • To group phraseological thematic groups according to their equivalence in Lithuanian, English and Russian languages. In the preface of Master`s work, the tasks of the subject are stated, academic material is analysed. In the main part of Master`s work, Lithuanian, English and Russian phraseological units with component „eye“, are contrasted and analysed according to these positions: meaning, structure, stylistic, equivalence. All phraseological units with component „eye“ in Lithuanian, English and Russian languages are grouped in 4 thematic groups according to their meaning: motion, visual, physical, psychoemotional. Lithuanian, English and Russian phraseological units are classified from the point of view of their structure and stilistic. According to their equivalents in Lithuanian, English and Russian... [to full text]

Tematem niniejszej pracy są wybrane osobliwości w zakresie konstruowania zdań złożonych jako cecha składniowo-stylistyczna rozprawek uczniowskich. Materiał badawczy stanowiło 45 wypracowań maturalnych uczniów szkół polskich na Wileńszczyźnie. Wykorzystana została metoda analizy tekstu pisanego. Dotychczasowe badania nad polszczyzną uczniów szkół polskich na Wileńszczyźnie nie dotyczyły zakresu syntaksy. Niniejsza praca prezentuje wyniki wstępnych badań nad takimi składniowymi wykładnikami stylu, jak międzyzdaniowe wskaźniki zespolenia w konstrukcjach wielopredykatowych oraz nad konstrukcjami przesadnie rozbudowanymi, zwanymi potokami składniowymi. Tak więc głównym celem było zbadanie połączeń międzyzdaniowych (współrzędnych i podrzędnych, pomijając bezspójnikowe), które miały pokazać, za pomocą jakich wskaźników zespolenia badana grupa maturzystów łączy wypowiedzenia w tekstach pisanych, które wskaźniki nawiązania cieszą się największą popularnością u uczniów, które zaś nie są przez nich używane. Zakładałam, że w wypracowaniach jako tekstach pisanych o większym stopniu intelektualizacji powinno się znaleźć dużo wykładników nawiązania, oczekiwałam również dużej liczby spójników o zabarwieniu książkowym. Niezmiernie ważnym elementem analizy spójników parataktycznych oraz hipotaktycznych było zaakcentowanie ich wartości stylistycznej. Kolejnym zadaniem było zasygnalizowanie występowania w wybranym materiale ważnego problemu, a mianowicie nieporadności stylistyczno-składniowych w... [toliau žr. visą tekstą] / Šis magistro darbas nagrinėja sintaksiniai-stilistinius klausimus. Norėta nustatyti, kokių jungtukų pagalba lenkų mokyklų Lietuvoje abiturientai jungia sudėtinius sakinius, kuriuos jungtukus jie vartoja dažniausiai, o kurie visai neatsispindi (trūksta) jų rašytinėje kalboje. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į jungtukų stilistinius bruožus (t.y. kurie yra vartojami rašytinėje kalboje, kurie šnekamojoje, galiausiai kurie pasižymi neutralumu). Darbas susideda iš įžangos, 4 skyrių ir pabaigos. Pirmajame skyriuje yra pateikti teoriniai sintaksiniai-stilistiniai klausimai. Antras skyrius ir trečias yra sukomponuoti analogiškai: antras vaizduoja sudedamųjų jungtukų analizę, trečias prijungiamųjų jungtukų, o taip pat parodomųjų įvardžių. Analizė paremta yra 45 mokinių rašiniais. Paskutinis darbo skyrius tik atkreipia dėmesį į įvairias klaidas mokinių sudėtiniuse sakiniuse, jame nėra visapusiškos analizės. Šio skyriaus tikslas buvo tik parodyti pastebėtas sudedamųjų sakinių problemas, kurias verta nagrinėti (tarp jų ir stilistinio pobūdžio klaidos). Pradžioje buvo iškelta hipotezė, kad mokinių rašiniuose turi būti daug jungtukų, o ypač rašytiniai kalbai būdingų, tačiau ji ne visai pasitvirtino. Lenkų mokyklų Lietuvoje abiturientai sudedamuosiuose sakiniuose daugiau vartojo neutralių sudedamųjų jungtukų. Prijungiamuosiuse sakiniuose proporcijos tarp neutralių jungtukų ir rašytinei kalbai būdingų buvo labai panašios. / The present master’s thesis examines syntactic-stylistic issues. The main goal of the thesis was to find out with the help of what conjunctions the graduates of Polish schools in Lithuania most often combine composite sentences, and which conjunctions are used by them the most often; also what conjunctions are missing in their written language. Great attention has been paid to stylistic features of conjunctions (i.e. which are used in the written language, spoken language, and finally, which of them are distinguished for neutrality). The thesis consists of an introduction, 4 chapters and the end. The first chapter is devoted to the theoretical syntactic/stylistic issues. The second and the third chapters are composed analogically: the second one contains an analysis of composite conjunctions, and the third one - of subordinate conjunctions and demonstrative pronouns. The analysis was based on the compositions of 45 pupils. The final chapter of the thesis only draws attention to different mistakes made by pupils in composite sentences, and does not provide a comprehensive analysis. The goal of this chapter was only to show the problems of composite sentences which have been noticed and worthy of examination (including the stylistic type of mistakes). At the beginning of the thesis a hypothesis was raised that there should be a lot of conjunctions characteristic of the written language in the compositions of pupils; it proved to be true only in part. The graduates of Polish... [to full text]

In the framework of new stylistics as developed by Roger Fowler, this scientific work researches the impact of the background knowledge of the reader on the interpretation of the beginning of a literary text. The functioning of pragmatic presuppositions in poetry and non-poetic fiction (novels) is explored; 437 poems and 223 novels are analyzed, and the obtained data is compared with the statistical values of the development of pragmatic presuppositions in six genres of non-fictional texts, 300 texts in total. All the sample of the thesis represents works of the twentieth century English-writing authors. Development of pragmatic presuppositions is sought to be quantified by employing the strategy of the research of pragmatic values as developed by van Rooij and Potts. Four main ways of triggering pragmatic presuppositions are singled out in the thesis: non-standard use of (1) verb forms, (2) articles and (3) deictic elements as well as (4) the mixed method represented by combinations of the first three methods or non-standard use of lexical elements. The research strives to verify whether fictional texts of different genres maintain the same trends of triggering pragmatic presuppositions or the genre of a text imposes upon the choice of pragmatic elements. / Šiame moksliniame darbe Rogerio Fowlerio naujosios stilistikos mokslinėje perspektyvoje nagrinėjama, kaip pamatinės skaitytojo žinios įtakoja literatūrinio kūrinio teksto pradžios interpretaciją. Darbe tiriamas pragmatinių prielaidų veikimas poezijoje ir prozoje (romanuose); ištirti 437 eilėraščiai ir 223 romanai, o gauti duomenys lyginami su šešių žanrų trijų šimtų neliteratūrinių kūrinių pragmatininių prielaidų kūrimo duomenimis. Visi tyrimui atsitiktinai parinkti tekstai buvo sukurti anglakalbių dvidešimtojo amžiaus autorių. Pragmatinių prielaidų kūrimą siekiama kvantifikuoti, naudojantis Van Rooijaus ir Pottso pragmatinių verčių tyrimo strategija. Išskiriami keturi pagrindiniai pragmatinių prielaidų iššaukimo būdai – nestandartinis (1) veiksmažodžių formų, (2) artikelių ir (3) deiktinių elementų vartojimas bei (4) mišrus metodas – pirmųjų trijų metodų kombinacija arba nestandartinis leksinių priemonių vartojimas. Tyrimu siekiama patikrinti, ar skirtingų žanrų literatūriniuose tekstuose pastebimi bendri pragmatinių prielaidų iššaukimo dėsningumai, ar teksto žanras esmingai įtakoja pragmatinių elementų parinkimą.

Socialinė reklama – tai nemokama arba iš dalies apmokama, sukrečianti arba humoristinio pobūdžio komunikacijos forma, kuria stengiamasi pakeisti visuomenės požiūrį ar elgesį pozityvesne linkme, tiesiogiai nesiekiant pelno. Atlikta apklausa Socialinės reklamos poveikis visuomenei parodė, kad dauguma apklaustųjų žino, kas yra socialinė reklama. Ši reklamos rūšis padeda spręsti socialines problemas, o paveikiausia ji rodoma per televiziją. Lietuvoje vis dar trūksta kokybiškai sukurtų socialinių reklamų. Dažniausiai socialinės reklamos kuriamos direktyvais, kiek rečiau reprezentatyvais. Komisyvų rasta tik „Sveikatos apsaugos“ grupėje. Esama ir mišraus tipo reklamų. Socialinėse reklamose dažniausiai raginama liepiamosios nuosakos antruoju asmeniu. Taip pat nevengiama retorinių klausimų. Išskirtas gąsdinimo mikroaktas. Šis aktas pasireiškia ne tik žodinėje, bet ir vaizdinėje informacijoje. Šiurpūs vaizdai tampa išskirtiniu socialinės reklamos elementu. Socialinė reklama kuriama pagal tris kompozicijos modelius: klasikinį / uždarąjį; nepilną klasikinį / atvirąjį ir vieno dėmens. Būdingas atvirasis kompozicijos tipas. Vyrauja publicistinis funkcinis stilius, bet esama reklamų, kai susipina keli stiliai, daugiausiai publicistinis ir šnekamasis. Siekiant įtaigumo, naudojami įvairūs kalbos aktualizacijos būdai. Dažnesnė sintaksės aktualizacija. Daugiausiai retorinių sušukimų, elipsės, retorinių klausimų. Aktualizuojant leksiką, naudojamasi epitetais, nevengiama ironijos. Ypatingas... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising – is a form of communication, which is of shocking or comic nature. It tries to change the attitude or behaviour of society towards a more positive direction, not using direct account. It may be free, paid or partially paid. Questioning Social advertising effect of community revealed that most respondents know social advertising and it helps to solve social problems. This advertisement has the biggest influence on TV. In Lithuania social advertising still are not high quality. Social advertising mostly created by directives. Not so many advertisements created by constatives. Commissives used only in Health service group. Generally, social advertising used second person imperatives. Also used rhetoric questions. Commination act was taken a part. This speech act used not only in the text also in visual information. Horrific views become exceptional element of social advertising. Social advertising is created according to three composition models: classical / closed; not fully classical / open and having one element. Open composition type is characteristic. Publicist functional style is prevailing, though the most of advertisements are created using some styles – publicistic and spoken for the most part. In order to avoid conventionality, seeking for suggestibility, more effect, different ways of actualization are used. Syntax actualization is more frequent. There are rhetoric exclamations, ellipsis, rhetoric questions. Actualizing lexis, epithets are used... [to full text]

The paper focuses on the analyses of stylistic peculiarities in newspaper headlines. It provides an overview of stylistics, functional styles (newspaper style in more detail), and features of headlines. Also stylistic devices are reviewed and classified. In the empirical part 150 headlines are analyzed while 56 of them are provided as illustrative examples and analyzed in greater detail. Stylistic devices found in the newspaper headlines are allocated to the group they belong to and where it is possible classification of a stylistic devices is provided. / Darbo paskirtis - stilistinių ypatybių analizė laikrščių antraštėse. Yra pateikiama teorinė medžiaga apie stilistiką, funkcinius stilius (laikraštinis stilius aptariamas smulkiau) ir antraščių savybės. Taip pat apžvelgtos stilistinės priemonės ir pateikta jų klasifikacija. Empirinėje dalyje yra išanalizuota 150 antraščių ir 56 pateiktos kaip pavyzdžiai ir išanalizuoti detaliau. Stilistinės priemonės rastos laikraščių antraštėse priskirtos grupei kuriai jos priklauso ir kur yra įmanoma, pateikiama stilistinės priemonės klasifikacija.