<p>Predmet istraživanja disertacije je slovačka i srpska biblijska frazeologija. Čini je skup frazema koji proizilaze iz Biblije. Osnovni cilj istraživanja je bilo formiranje fonda maksimalnog broja slovačkih i srpskih biblijskih frazema i paremija ekscerpiranjem materijala iz relevantnih izvora, utvrđivanje njihovih sličnosti i razlika, odnosno kontrastivna analiza sa kvantitativnog, stukturno-komponencijalnog, leksičkog i semantičkog aspekta. Sa tim ciljem je u radu primenjena kvalitativno-kvantitativna, kontrastivna, eksplanatorna i deskriptivna metoda. Analizom je obuhvaćeno vi&scaron;e od 2500 biblijskih frazeolo&scaron;kih jedinica. Sa ciljem provere poznavanja prikupljenih frazema kod slovačko-srpskih dvojezičnih govornika svih uzrasnih kategorija je sprovedena i anketa formirana u skladu sa op&scaron;tim teorijskim definisanjem i podelom biblijskih frazema, kao i pažljivim izborom jedinica s obzirom na kontrastivni aspekat rada. Poseban fokus je i na primeni moralnog i vaspitno-obrazovnog aspekta biblijskih frazema.</p>

The notion of time from cognitive perspective.

<p>U ovom radu se bavimo opisom, poređenjem i kontrastiranjem somatske frazeologije u slovačkom i srpskom jeziku. Ciljevi ovog istraživanja su bili vi&scaron;estruki: ekscerpiranje i beleženje slovačke i srpske somatske frazeologije, formiranje frazeolo&scaron;kog fonda sa maksimalnim brojem slovačkih i srpskih somatskih frazema, kao i interdisciplinarna analiza ekscerpiranog frazeolo&scaron;kog uzorka koja obuhvata kvantitativnu, strukturno-komponencijalnu i semantičku analizu. U zvisnosti od analiziranog jezičkog problema u radu su bile primenjivane sledeće naučne metode: deskriptivna, kvalitativna, eksplanatorna i kontrastivna. Jezički frazeolo&scaron;ki materijal od kojeg je bio formiran uzorak za analizu bio je ekscerpiran iz postojećih relevantnih rečnika slovačkog i srpskog jezika, prvenstveno frazeolo&scaron;kih. Istraživanje je obuhvatalo analizu književnih op&scaron;tenarodnih oblika frazema. Analizirano je vi&scaron;e od 3500 somatskih frazema.</p>

The subject of Master`s work – Lithuanian Phraseological Units With Component „eye“ Equivalents In English And Russian Languages. 518 examples of phraseological units with component „eye“, are picked out from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. These tasks are set in Master`s work: • To consider an academic material, which deals with the subject. • To pick out phraseological units with component „eye“ from Lithuanian, English and Russian Dictionaries of Phraseology. • To group phraseological units into thematic groups according to their meanings. • To do contrastive analysis of fraseological units according to their stucture and stylistic. • To group phraseological thematic groups according to their equivalence in Lithuanian, English and Russian languages. In the preface of Master`s work, the tasks of the subject are stated, academic material is analysed. In the main part of Master`s work, Lithuanian, English and Russian phraseological units with component „eye“, are contrasted and analysed according to these positions: meaning, structure, stylistic, equivalence. All phraseological units with component „eye“ in Lithuanian, English and Russian languages are grouped in 4 thematic groups according to their meaning: motion, visual, physical, psychoemotional. Lithuanian, English and Russian phraseological units are classified from the point of view of their structure and stilistic. According to their equivalents in Lithuanian, English and Russian... [to full text]

Magistro studijų baigiamojo darbo „Broniaus Kalinausko asmenybė ir mokslinė veikla“ tikslas – pateikti B. Kalinausko biografijos fragmentus bei atskleisti, koks kalbininko indėlis į lietuvių kalbos frazeologiją, sintaksę, kalbos kultūrą. Taip pat apžvelgti B. Kalinausko metodinius darbus, skirtus tiek mokytojams, tiek mokiniams. Darbe stengiamasi ne tik pabrėžti B. Kalinausko skelbtas idėjas, jo požiūrį į tam tikrus kalbos dalykus, bet ir palyginti iškeltas mintis su vėlesnių kalbininkų darbais, atskleisti, koks pamatas padėtas tolimesniems lietuvių kalbos tyrinėjimams. Atkreipiamas dėmesys į tai, kaip B.Kalinausko pateikta lietuvių kalbos frazeologijos klasifikacija pakito iki šių dienų, kaip kitos iškeltos idėjos įsitvirtino lietuvių kalbotyroje. Analizuojami sintaksės, metodikos darbai, straipsniai, susiję su kalbos praktika. Darbo pabaigoje pateikiami kalbininką pažinojusių žmonių prisiminimai, kurie leidžia geriau pažinti B. Kalinausko asmenybę. / The main purpose of a final master‘s degree thesis „The personality and scientific activities of Bronius Kalinauskas“ is to introduce to B. Kalinauskas biographical snippets and to disclose any linguist‘s contribution to the Lithuanian language phraseology, syntax and language culture. It is also an overview of B. Kalinauskas methodological work, for both teachers and students. This thesis attempts to emphasize not only B. Kalinauskas published ideas, his approach to certain language issues, but also in relation to the ideas raised in the subsequent work of linguists, to reveal what lay the foundation for further research in Lithuanian language. The attention is drawn to it how B. Kalinauskas the Lithuanian language phraseology clasification changed to these days. There are also analysed syntax, methodology works, articles related to the language practice. The end of a final master‘s degree thesis provides memories of his acquaintances, which allows a better understanding of B. Kalinauskas personality.

Darbo objektas yra lietuvių kalbos samplaikos, apibrėžiamos kaip dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų žodžių sudaryti stabilieji junginiai, sudarantys vientisos reikšmės leksinį vienetą, kuris dažniausiai vartojamas nesavarankiškos (tarnybinės) kalbos dalies funkcija. Disertacijos tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos samplaikų, kaip leksinio vieneto, pasižyminčio formos ir turinio stabilumu, autonomiškumą. Darbo šaltiniai: neanotuotas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas ir lygiagretusis vokiečių–lietuvių kalbų tekstynas. Darbo metodai: aprašomasis metodas, tekstynų lingvistikos metodas, statistiniai metodai, gretinamasis metodas. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis išplėstąja frazeologijos samprata, samplaikos yra sustabarėjusių kalbos vienetų tipas, laikomas frazeologijos objektu nuo tada, kai tekstynų analize įrodytas šių junginių dažnumas ir vartojimo pastovumas. 2. Samplaikų stabilumas yra nevienodas. Samplaikų dėmenų traukos įverčio ir morfologinės paradigmos nuokrypio tyrimas rodo, kad samplaikų stabilumo laipsnį lemia samplaikų sandara. 3. Samplaikų kontekstui būdingas stabilumas arba kintamumas. Stabilesnių samplaikų kontekstas kintamas, todėl jos yra autonomiškesnės. Mažesniu stabilumu pasižyminčios samplaikos, kurių kontekstas labiau apibrėžtas, yra ne tokios autonomiškos. 4. Autonomiškesnės samplaikos labiau linkusios būti vertimo vienetais nei mažiau autonomiškos. Kuo samplaika autonomiškesnė, tuo... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the study is multi-word lexemes (samplaikos in Lithuanian), defined as combinations composed of two or more inflective or non-inflective parts of speech, grammatically and semantically perceived as one unit. The goal of the dissertation is to investigate the autonomy of multi-word lexemes in the Lithuanian language. Two monolingual corpora (the non-annotated Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the morphologically annotated Lithuanian language corpus) and the parallel German-Lithuanian corpus have been used for the extraction and the analysis of data. Several research methods have been applied: descriptive, corpus-based, statistical, and contrastive. The statements to be defended are as follows: 1. According to the broad conception of phraseology, multi-word lexemes are a subtype of multi-word units. They are considered to be an object of phraseology, since their frequency and fixedness have been confirmed by corpus analysis. 2. There are variations in the degree of fixedness of multi-word lexemes. The analysis of collocation strength between the elements of multi-word lexemes and of deviations in morphological paradigm indicates that the degree of fixedness of multi-word lexemes is largely determined by their composition. 3. The context of multi-word lexemes is characterized by stability or variability. The context of more stable multi-word lexemes is variable, which determines their greater autonomy. Less stable multi-word lexemes that occur in... [to full text]

The object of the study is multi-word lexemes (samplaikos in Lithuanian), defined as combinations composed of two or more inflective or non-inflective parts of speech, grammatically and semantically perceived as one unit. The goal of the dissertation is to investigate the autonomy of multi-word lexemes in the Lithuanian language. Two monolingual corpora (the non-annotated Corpus of the Contemporary Lithuanian Language and the morphologically annotated Lithuanian language corpus) and the parallel German-Lithuanian corpus have been used for the extraction and the analysis of data. Several research methods have been applied: descriptive, corpus-based, statistical, and contrastive. The statements to be defended are as follows: 1. According to the broad conception of phraseology, multi-word lexemes are a subtype of multi-word units. They are considered to be an object of phraseology, since their frequency and fixedness have been confirmed by corpus analysis. 2. There are variations in the degree of fixedness of multi-word lexemes. The analysis of collocation strength between the elements of multi-word lexemes and of deviations in morphological paradigm indicates that the degree of fixedness of multi-word lexemes is largely determined by their composition. 3. The context of multi-word lexemes is characterized by stability or variability. The context of more stable multi-word lexemes is variable, which determines their greater autonomy. Less stable multi-word lexemes that occur in... [to full text] / Darbo objektas yra lietuvių kalbos samplaikos, apibrėžiamos kaip dvižodžiai ar ilgesni iš kaitomų ir nekaitomų žodžių sudaryti stabilieji junginiai, sudarantys vientisos reikšmės leksinį vienetą, kuris dažniausiai vartojamas nesavarankiškos (tarnybinės) kalbos dalies funkcija. Disertacijos tyrimo tikslas – ištirti lietuvių kalbos samplaikų, kaip leksinio vieneto, pasižyminčio formos ir turinio stabilumu, autonomiškumą. Darbo šaltiniai: neanotuotas Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas ir lygiagretusis vokiečių–lietuvių kalbų tekstynas. Darbo metodai: aprašomasis metodas, tekstynų lingvistikos metodas, statistiniai metodai, gretinamasis metodas. Ginamieji teiginiai: 1. Remiantis išplėstąja frazeologijos samprata, samplaikos yra sustabarėjusių kalbos vienetų tipas, laikomas frazeologijos objektu nuo tada, kai tekstynų analize įrodytas šių junginių dažnumas ir vartojimo pastovumas. 2. Samplaikų stabilumas yra nevienodas. Samplaikų dėmenų traukos įverčio ir morfologinės paradigmos nuokrypio tyrimas rodo, kad samplaikų stabilumo laipsnį lemia samplaikų sandara. 3. Samplaikų kontekstui būdingas stabilumas arba kintamumas. Stabilesnių samplaikų kontekstas kintamas, todėl jos yra autonomiškesnės. Mažesniu stabilumu pasižyminčios samplaikos, kurių kontekstas labiau apibrėžtas, yra ne tokios autonomiškos. 4. Autonomiškesnės samplaikos labiau linkusios būti vertimo vienetais nei mažiau autonomiškos. Kuo samplaika autonomiškesnė, tuo... [toliau žr. visą tekstą]