Magistro darbo objektas yra spaudos fotografijos kuriamos reikšmės santykis su teksto kuriama reikšme. Darbo tikslas yra, remiantis sudarytu semiotiniu analizės instrumentu, ištirti spaudos fotografijos ir teksto santykį masinės komunikacijos priemonėse. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti fotografijos naudojimo spaudoje istorines priežastis; ištirti spaudos fotografijai darytą institucinę įtaką; išanalizuoti fotografijos reikšmių kūrimo elementus; ištirti spaudos dizaino elementus bei jų įtaką spaudos fotografijos ir teksto santykiui; sudaryti fotografijos ir teksto prasminių santykių modelį; išanalizuoti semiotikos pritaikomumą spaudos fotografijos analizei; sudaryti semiotinį spaudos fotografijos analizės instrumentą; pritaikyti sudarytą semiotinį analizės instrumentą bei ištirti pasirinktus lietuviškus dienraščius; tyrimo metu patikrinti modelio tinkamumą ir papildyti prasminį fotografijos ir teksto santykių modelį. Naudojant semiotikos, mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodus prieita prie išvados, jog fotografijos, kaip vizualinės komunikacijos medijos suvokimas bei panaudojimas gali būti analizuojamas per mechaninę fotografijos prigimtį bei fotografijos konvencijas. Vaizdo ir teksto santykis veikia dviem lygmenimis: fiziniu ir prasminiu. Fizinis santykis, tai dizaino, vaizdo konstravimo konvencijos. Prasminis santykis susijęs su vaizdo ir teksto supratimu ir vertinimu, informacijos, pateikiamos per vaizdą ir tekstą, įsisavinimu. Vaizdo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this work is newspaper article with all the visual elements in it. The aim is to analyze semiotic approach to the relation between image and text in the press. The main objectives are to examine the use of photographs in the press, to relate to the historical reliability of the visual media and the concept of institutionalization, to explore the major print design trends, to analyze the physical and notional relationship between image and text in the press, to analyze the selected media and selected articles with all photographs in it, to determine the main objectives of articles used with press photography, to investigate whether the texts and photographs creates equal value in the press and what functions are carried out. Using semiotics and the analysis of the scientific literature led to the conclusion that photography as a visual communications media can be analyzed as the mechanical reproduction apparatus as well as the conventional truth creator. There are two levels of relations of images and text: conceptual and physical levels. The interaction of image and text in the press is divided into five categories: 1) photography is the main element; 2) photography is the stronger element; 3) text is the main element; 4) text is the stronger element; 5) photography and text completes each other. There are big differences illustrating news between two different newspapers with different ideologies. There are few types of usage of press photography: photographs... [to full text]

The master’s paper formulates the problematic aspects (related to the strategic management of an organization, mass communication theory, journalism and personnel management) of mass media management. The aim of the master‘s paper – to analyse the peculiarities of Šiauliai regional and interurban periodical press as well as to frame the guideline for a daily newspaper management optimization. By the help of theoretical (analysis, synthesis, comparison, generalization, etc.) and empirical (interview, conversation, questionnaire, data analysis, etc.) methods of social research the mass media institution is defined, the managerial activity is specified, the links between strategic management of an organization and personnel management are drawn. The hypothesis formulated by the author is confirmed: the mission of a regional and interurban newspaper is not finished; a regional newspaper pays too poor attention to the managerial activity, thus, we can state that the absence of distinctly formulated principles of action makes newspaper management vague.

Magistro darbe tyrinėjama 1990–2012 metų periodinė vaikų spauda literatūrologiniu ir socialiniu kultūriniu požiūriu. Aptariami 1990–2012 metais ėję vaikų periodikos leidiniai „Genys“, „Kregždutė“, „Naminukas“, „Penki“, „Tipu Tapu“, „Valančiukų aidas“, „Bitutė“, „FTW Flintas“ ir kiti. Detalesnis darbo šaltinių aprašymas su išsamesniais komentarais pateikiamas šio darbo prieduose. Darbo uždaviniai: atskleisti būtinus šio darbo logikai sociokritikos aspektus, aptarti nepriklausomybės periodo vaikų spaudos tyrinėjimus, ištirti grožinę kūrybą vaikų periodikoje, išanalizuoti religinę, specializuotą vaikų spaudą, aptarti vaikų periodikos leidinius, galimai turinčius destruktyvų poveikį. Darbe remiamasi apžvalginiu, lyginamuoju, analitiniu, interpretaciniu ir sociokritiniu metodais. Norint apsibrėžti adresato amžiaus ribą, remiamasi Furst M. knyga „Psichologija“, kurioje vaikas apibrėžiamas kaip asmuo iki 13 metų. Lietuvių periodiką yra tyrinėjęs profesorius Leonas Gudaitis, mokslininkė Genovaitė Raguotienė, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Urbonas, todėl remiantis šių tyrinėtojų darbais, aptariamos lietuvių vaikų periodinės spaudos ištakos, pirmieji leidiniai, raida ir problematika įvairiais laikotarpiais. Magistro darbe vaikų periodinė spauda diferencijuojama atsižvelgiant į kelis kriterijus: lyties (leidiniai, skirti berniukams ir mergaitėms), amžiaus (tiriami tik vaikams skirti leidiniai), interesų sferas (specializuoti leidiniai). Norint atlikti išsamesnius tyrinėjimus... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian children's periodical press of 1990-2012 is analyzed in literary and socio-cultural perspective in master thesis. The periodicals for children „Genys“, „Kregždutė“, „Naminukas“, „Penki“, „Tipu Tapu“, „Valančiukų aidas“, „Bitutė“, „FTW Flintas“ and others issued in 1990-2012 are discussed there. More detailed description of the work sources with the more detailed commentaries are presented in the annexes. The goals of the work are: to disclose sociocritical aspects necessary for this work logics, to discuss the children's media during the period of independence and to explore children's fiction in periodicals, to analyze the religious and specialized press for children, to discuss children periodical publications with potentially destructive impact. / In der Magisterarbeit wird die periodische Kinderpresse von Jahren 1990–2012 aus der literaturwissenschaftlichen und sozialkulturellen Perspektive untersucht, und zwar die Publikationen wie „Genys“, „Kregždutė“, „Naminukas“, „Penki“, „Tipu Tapu“, „Valančiukų aidas“, „Bitutė“, „FTW Flintas“ u. a. Die detaillierte Beschreibung der Literaturquellen befindet sich im Anhang dieser Arbeit. Die Aufgaben der Arbeit sind wie folgt: die für die Logik dieser Arbeit notwendigen Aspekte der Soziokritik zu betrachten, die Untersuchungen der Kinderpresse während der Unabhängigkeitszeit zu beschreiben, die schöngeistige Literatur in der Kinderperiodik zu untersuchen, die religiöse, spezialisierte Kinderpresse zu analysieren, die Publikationen der Kinderperiodik zu behandeln, die vermutlich die destruktive Wirkung haben. In dieser Arbeit werden folgende Methoden verwendet: überblickende, vergleichende, analytische, soziokritische Metohde, Interpretationsmethode u. a. Um die Altersgrenze des Adressaten zu bestimmen, stützt man sich auf das Werk „Psychologie“ von Furst M, in dem ein Kind als Person bis 13 Jahren zu verstehen ist. Die Ursprünge der litauischen periodischen Kinderpresse, die ersten Publikationen, ihre Entwicklung und Problematik werden im Bezug auf Werken von Professor Leonas Gudaitis, Wissenschaftlerin Genovaitė Raguotienė sowie Geisteswissenschaftler Dr. Vytautas Urbonas in verschiedenen Zeitabschnitten betrachtet, weil diese Wissenschaftler die litauische Perodiok... [der volle Text, siehe weiter]

The paper focuses on the analyses of stylistic peculiarities in newspaper headlines. It provides an overview of stylistics, functional styles (newspaper style in more detail), and features of headlines. Also stylistic devices are reviewed and classified. In the empirical part 150 headlines are analyzed while 56 of them are provided as illustrative examples and analyzed in greater detail. Stylistic devices found in the newspaper headlines are allocated to the group they belong to and where it is possible classification of a stylistic devices is provided. / Darbo paskirtis - stilistinių ypatybių analizė laikrščių antraštėse. Yra pateikiama teorinė medžiaga apie stilistiką, funkcinius stilius (laikraštinis stilius aptariamas smulkiau) ir antraščių savybės. Taip pat apžvelgtos stilistinės priemonės ir pateikta jų klasifikacija. Empirinėje dalyje yra išanalizuota 150 antraščių ir 56 pateiktos kaip pavyzdžiai ir išanalizuoti detaliau. Stilistinės priemonės rastos laikraščių antraštėse priskirtos grupei kuriai jos priklauso ir kur yra įmanoma, pateikiama stilistinės priemonės klasifikacija.