The theme of the present qualification thesis for the degree of Master is “Specifics of generation of the text with real and fictitious reference with regard to age aspect”. We have examined the text from the psycholinguistic point of view and analyzed mechanisms of generation of the text with real and fictitious reference. Most attention was paid to the following issues: 5) Are there any speech tools that enable recognition of one or another type of text containing real and fictitious reference; 6) At what extent does the audience recognize such tools? After all, the thesis is aimed at solving the issue of recognizing lie on the speech level. We have studied theoretical works of P. Ackman, V. Znakov and have come to the conclusion that never before psycholinguists have taken as object of regard speech behavior of the recipients, who are trying to recognize lie in a text. In the thesis, we have tried to analyze texts with real and fictitious reference reviewed from the recipient’s point of view. Our thesis has been done in the framework of psycholinguistics headed by Prof. V.P. Belyanin.

This thesis analyzes reference in two types of context-linguistic and non-linguistic. The research focuses on systemizing and analyzing reference devices by indefinite and definite noun phrases.

Šiuolaikiniame pasaulyje bei mene akcentuojamas kokybiškas rezultatas, gaunamas per trumpą laiko tarpą. Audimas rankomis (pvz., rankinėmis staklėmis, ant vertikalaus rėmo) – imlus laikui procesas, vis labiau tolstantis nuo kasdienės šiuolaikinių tekstilės menininkų praktikos. Nors tekstas yra populiari meno forma, austą tekstą galima sutikti retai. Šis meninis tyrimas analizuoja audimo ir teksto sinkretiškumą. Bandoma atsakyti į klausimus: kokias reikšmes šioje sąjungoje galima įžvelgti, kokia prasmė jai gali būti suteikiama. Austas tekstas, kaip tyrimo objektas, virto pagalba kalbėti apie tekstilės menininko tapatybę šiuolaikiniame mene. Tekstilės autorius, pasirenkantis kurti darbą audimo pagalba, atsiduria tradicijos ir šiuolaikines aplinkos sankirtoje. Tyrimo šaltiniais tapo interviu su austo teksto kūrėjais Lietuvoje, o taip pat literatūra, meno publicistika, straipsniai periodiniuose leidiniuose, kiti duomenys, leidžiantys įžvelgti naujų austo teksto reikšmių. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bei surinkti galimas reikšmes, žyminčias ryšį tarp audimo ir teksto. Visos tyrimo metu surinktos reikšmės: priešprieša; laikas, laikinumas, ilgaamžiškumas; pabėgimas, atsiribojimas, išsigelbėjimas, sustojimas; meditacija, įsijautimas; istorija, tradicija; lyta; patvarumas, tvirtumas, tikrumas; komunikacija, intymumas, priminimas; sakralumas, religija; politika, ekonomika; kančia, sunkumas, sudėtingumas, sunkus darbas, meistrystė; tapatybė; prabanga. Visas šias reikšmes galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary world and art emphasise a high-quality result produced within a short period of time. Manual weaving (e.g. by handloom machine or on a vertical loom) is a time-consuming process which is broadly becoming an obsolete practice amongst contemporary textile artists. Although text is a popular form of art, woven text is very rare. This study intends to analyse the syncretic association between weaving and text. The following questions are raised: what are the meanings of this association and what purpose can be derived from it. Woven text, as the study object, has become an assisting instrument in the discussion of a textile artist in contemporary art. A textile artist, who decides to create art by means of weaving, finds himself standing at the crossroads of tradition and contemporary environment. The following study sources were used: interviews with Lithuanian woven text creators, as well as literature, art journalism, articles in periodic publications, and other data which allow finding new meanings of woven text. The objective of the study is to assemble the possible meanings which define the relationship between weaving and text. Meanings found in the study were the following: opposition; time, transience, longevity; escape, isolation, salvation, halt; meditation, empathy; history, tradition; tactility/touch; durability, strength, genuineness; communication, intimacy, reminiscence; sacredness, religion; politics, economics; suffering, complexity, hard work... [to full text]

Magistro darbo objektas yra spaudos fotografijos kuriamos reikšmės santykis su teksto kuriama reikšme. Darbo tikslas yra, remiantis sudarytu semiotiniu analizės instrumentu, ištirti spaudos fotografijos ir teksto santykį masinės komunikacijos priemonėse. Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: išanalizuoti fotografijos naudojimo spaudoje istorines priežastis; ištirti spaudos fotografijai darytą institucinę įtaką; išanalizuoti fotografijos reikšmių kūrimo elementus; ištirti spaudos dizaino elementus bei jų įtaką spaudos fotografijos ir teksto santykiui; sudaryti fotografijos ir teksto prasminių santykių modelį; išanalizuoti semiotikos pritaikomumą spaudos fotografijos analizei; sudaryti semiotinį spaudos fotografijos analizės instrumentą; pritaikyti sudarytą semiotinį analizės instrumentą bei ištirti pasirinktus lietuviškus dienraščius; tyrimo metu patikrinti modelio tinkamumą ir papildyti prasminį fotografijos ir teksto santykių modelį. Naudojant semiotikos, mokslinės literatūros analizės ir sintezės metodus prieita prie išvados, jog fotografijos, kaip vizualinės komunikacijos medijos suvokimas bei panaudojimas gali būti analizuojamas per mechaninę fotografijos prigimtį bei fotografijos konvencijas. Vaizdo ir teksto santykis veikia dviem lygmenimis: fiziniu ir prasminiu. Fizinis santykis, tai dizaino, vaizdo konstravimo konvencijos. Prasminis santykis susijęs su vaizdo ir teksto supratimu ir vertinimu, informacijos, pateikiamos per vaizdą ir tekstą, įsisavinimu. Vaizdo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this work is newspaper article with all the visual elements in it. The aim is to analyze semiotic approach to the relation between image and text in the press. The main objectives are to examine the use of photographs in the press, to relate to the historical reliability of the visual media and the concept of institutionalization, to explore the major print design trends, to analyze the physical and notional relationship between image and text in the press, to analyze the selected media and selected articles with all photographs in it, to determine the main objectives of articles used with press photography, to investigate whether the texts and photographs creates equal value in the press and what functions are carried out. Using semiotics and the analysis of the scientific literature led to the conclusion that photography as a visual communications media can be analyzed as the mechanical reproduction apparatus as well as the conventional truth creator. There are two levels of relations of images and text: conceptual and physical levels. The interaction of image and text in the press is divided into five categories: 1) photography is the main element; 2) photography is the stronger element; 3) text is the main element; 4) text is the stronger element; 5) photography and text completes each other. There are big differences illustrating news between two different newspapers with different ideologies. There are few types of usage of press photography: photographs... [to full text]

Darbe aprašomi algoritmai ir metodai automatiniam lietuviškų tekstų klasifikavimui panaudojant semantines duomenų struktūras. Apžvelgti jau žinomi ir naudojami elektroninių dokumentų klasifikavimo metodai, įvertinti jų privalumai ir trūkumai. Pasiūlyti algoritmai lietuviškų žodžių analizei, aprašytos duomenų struktūros (grafai), kurios gali būti naudojamos dokumentų semantiniams vaizdams sudaryti, rasti praktiniai jų sudarymo metodai. Aprašytos eksperimentinės programinės priemonės duomenų analizei bei atvaizdavimui. Darbe pateikiami eksperimentų rezultatai, kurių pagrindu suformuluotos išvados. / This paper defines algorithms and methods for automatic Lithuanian documents classification using semantic structures. Some popular classification methods are reviewed, displaying their strong and weak parts. Basing on this knowledge some original algorithms are proposed. This includes lexical Lithuanian word analysis, document semantic structure generation, automatic category tree generation. Implemented software systems for these methods are described. Multiple experiment results and conclusions are also introduced.

SANTRAUKA Naujo tipo subjektą Kukutį XX amžiaus septintajame dešimtmetyje į lietuvių lyriką įvedė poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Teodoras Martinaitis (g. 1936). Magistrinio darbo objektas - baladės iš rinkinių „Kukučio baladės ir „K. B. Įtariamas. Tyrimo tikslas - nustatyti Kukučio ir K. B. laiko ir erdvės parametrų panašumus ir skirtumus. Tikslą padės pasiekti uždaviniai: atskleisti, kas yra mitologija, mitas, ryšys su literatūra; išsiaiškinti paradokso sąvoką; aptarti J. Lotmano pasaulėvaizdžio ir teksto sampratą, veidrodiško atspindžio mechanizmo principą; parodyti lyrinio subjekto Kukučio fenomenalumą; nustatyti Kukučio erdvėlaikio parametrus; atskleisti K. B. modernumą; patyrinėti Kukučio ir K. B. personažų vidinį daugiasluoksniškumą; nustatyti K. B. erdvėlaikio pokyčius. Darbe bus naudojami analizės, interpretacijos ir lyginimo, mitopoetinės kritikos metodai, aiškinamasi paradokso sąvoka. Mitų ištakos - religijos. Mituose atsispindi žmonių pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Konstatuojama, kad mitas kito kaip struktūras ir funkcijas palaikantis pasakojimas, konstruojantis grupę ir jos identitetą; kaip egzegetinis šaltinis; kaip mitologinis pasakojimas, neturintis ryšio su kolektyviniu identitetu ir grupės funkcionavimu. Kultūrinė ir socialinė antropologija šiuolaikinį mitą apibūdina klasikiniais metodais ir postmoderniu požiūriu. Postmodernioji mitologija mitą instituciškai legimituoja, jis tampa racionalių diskusų ir bendruomenių kooperacijos dalimi. Laiko pamatiniu... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY New type of subject Kukutis was introduced in lithuanian poetry in XX century 7 decade by the poet, essayist and interpreter Marcelijus Martinaitis (1936). The object of this Master work are ballads of collections “Kukučio baladės and „K. B. Įtariamas. The aim of this research is to determine lines in time and space where Kukutis and K. B. Are developed. This aim will be achieved by the help of these tasks: to reveal what mythology, myth are and their link to literature; to explain definition of paradox; to talk about J. Lotman’s conception of world-view and text, his view to mechanism of secular reflection; to show phenomenon of lyrical subject Kukutis; to define lines of Kukutis’ spacetime; to reveal modernism of K. B.; to research inner multi-layer of Kukutis and K. B.; to determine changes in Kukutis’ spacetime. The subject is be analysed by the help of anglysis, interpretation and comparison, mythopetic critic‘s methods, definition of paradox is be explained. Myths were beginning is religion. They reflect world view of mankind. It is told that myth developed as a story with it‘s structure and functions. It builds up a group and it‘s identity; as mythological story which has no bond with corporate identity and functions of the group. Cultural and social anthropology determines contemporary myth in classical methods and postmodern view. Postmodern mythodology legitimates, it becomes the part of rational discussions and society‘coorporation. In the aspect of... [to full text]

Šių laikų informacinės erdvės plitimas (ir plėtimas) tapo nemenku iššūkiu ne tik tarpusavio komunikacijos prasme, bet paliečia giluminius tikėjimo klodus bei kitaip veikia gerokai gilesnius žmogaus asmenybės darinius. Virtualumas, kaip neregimos esamybės atitikmuo, po truputį, bet užtikrintai braunasi žmogaus (pa)sąmonėn ir keičia patį žmogų su visa jo vertybių sistema neišskiriant tikėjimo reikalų. Tokiame kontekste yra itin svarbu atlikti tyrimus, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti esmines iš virtualybės sklindančias prieš tikėjimą nukreiptas agresijos formas. Tačiau tyrimų atlikimas yra neatsiejamas nuo būtinybės identifikuoti „atramos taškus“. Tuo tikslu teorinėje darbo dalyje yra aptariami Bažnyčios išleisti dokumentai, kurie siejasi su visuomenės komunikavimo priemonėmis, ir išgryninami etiniai jų principai. Remiantis Bažnyčios Magisteriumo dokumentais, visose žiniasklaidos srityse, žanruose, rūšyse galioja pagrindinis etinis principas: žmogus ir bendruomenė yra visuomenės komunikavimo priemonių naudojimo tikslas ir matas. Komunikacija privalo tarnauti visapusiškam žmogaus vystymuisi ir gėriui. Ištyrus esmines verbalinės agresijos kryptis pagal poveikį tikintiems daroma išvada, kad verbalinė agresija dažniausiai pasireiškia netiesioginiu būdu, agresyvaus teksto autoriui aprašinėjant „herojų“. Dažniausiai juo tampa dvasiškis. Verbalinės agresijos poveikio stiprumas priklauso nuo akceptuotojo nuostatų, tačiau stebimas įdomus fenomenas: dažniausiai agresyvių... [toliau žr. visą tekstą] / The spread (and expansion) of today’s information space has become a major challenge not only in terms of mutual communication. It also touches deep layers of faith and has other impacts on much deeper formations of human personality. Virtuality, as equivalent to unseen existence, slowly, but surely intrudes into human consciousness and changes a human being and his whole value system, including faith matters. In this context, studies are necessary, on the basis of which the main forms of aggression that arise from virtuality and are directed against faith could be identified. However, the performance of studies is inseparable from the necessity to identify “reference points”. Thus, the theoretical part of the paper focuses on the documents released by the Church, which are related with public communication measures, and distinguishes their ethical principles. According to the documents of the Magisterium of the Church, the main ethical principle prevails in all fields, genres and kinds of media: a human being and society is the objective and a measure of the use of public communication measures. Communication must serve a thorough human development and goodness. The research of the main trends of verbal aggression by impact on the congregation permits to make the following conclusion: verbal aggression is generally expressed indirectly by describing a “hero” by aggressive text author. Usually a churchman becomes a target. The intenseness of the impact of verbal... [to full text]

Задачей магистерской работы «Интонация в тексте художественной литературы (в романе Б. Акунина Ф.М.) является анализ способов выражения интонации в художественном тексте, его письменном варианте в сравнении со звучащим, интерпретация возможностей восприятия.В данной работе выявлены и проанализированы конкретные способы выражения интонации в художественном тексте, отражающие различные эмоциональные, стилистические оттенки значений в репликах персонажей. Автор пользуется различными способами фиксации и передачи интонации в письменном художественном тексте: авторскими ремарками (коментарий автора), знаками препинания и другими (исключительно индивидуально авторскими) указаниями на мимику и жесты, физиологические реакции и т.д. В данной магистерской работе особенности изображения интонации в художественном тексте анализируются в сравнении с другими писателями того же периода (В. Пелевин и В. Сорокин), их спецификой изображения интонации в письменном тексте. / Magistro darbo „Intonacija grožinės literatūros tekste (B. Akunino romane «F.М.»)“ tikslas – ištirti intonacijos raiškos grožiniame tekste, jo rašytiniame variante, lyginant su sakytiniu, galimybių suvokimą bei interpretaciją. Šiame darbe nustatyti ir apibūdinti konkretūs šio autoriaus intonacijos išraiškos meniniame tekste būdai, atspindintys įvairius emocinius, stilistinius personažų kalbos atspalvius. Tuo tikslu autorius naudojasi įvairiais intonacijos meniniame rašytiniame tekste fiksavimo ir perdavimo būdais: autorinėmis remarkomis (autoriaus komentarais), skyrybos ženklais bei kitomis (specialiomis ir išskirtinėmis autorinėmis) grafinėmis priemonėmis ar išskirtinėmis žodžių žymėjimo priemonėmis, nuorodomis į mimiką ir gestus, fiziologines reakcijas ir kt. Šiame magistro darbe B.Akunino intonacijos raiškos grožiniame tekste ypatumai palyginti su kitų to paties laikotarpio rusų rašytojų (V.Pelevino, V.Sorokino) autorinės intonacijos meniniame rašytiniame tekste raiškos specifika. / The aim of Master’s Degree Work “Intonation in Literary Text” (in “F.M” novel by B. Akunin) is to analyze perception and interpretation of possibilities of intonation expression in a literary text and its written variant in comparison with an oral text. For this purpose the author uses different means of fixing and transferring the intonation in written text: author’s remarks (author’s commentaries), punctuation marks and other (special and exceptional author’s) graphical means as well as exceptional means of word marking, and references to the mimic and gestures, physiological reactions etc. In this Master’s Degree Work B. Akunin’s specifics of intonation expression in a literary text have been compared with other Russian writers’(V. Pelevin, V. Sorokin) specifics of author intonation expression in a literary written text.

Šiame darbe bus siekiama atskleisti, kokius metodus ir būdus taiko mokytojai, mokydami rišlaus rašytinio teksto ir, kaip padeda mokiniams įveikti rišlaus teksto rašymo sunkumus. Tyrimo objektas – rašytinės rišliosios kalbos ugdymas. Išsikeltas tikslas – ištirti, kaip specialioje mokykloje ugdomi gebėjimai kurti rišlų rašytinį tekstą. Suformuluoti uždaviniai. / The present paper deals with methods and means applied by teachers when teaching pupils to create a coherent written text and assisting them to overcome difficulties experienced when creating a coherent text. Subject-matter of the research – education of written cohesive language. Objective of the research – to analyze the development of abilities to create a coherent written text in a special type school.

Šiame darbe aptariamos kinetinės tipografikos atsiradimo prielaidos: klasikinis modernizmas, šrifto įtaigos įteisinimas, kinas. Analizuojami ryšiai tarp kinetinės tipografikos ir naujųjų medijų. Kalbama apie kinetinės tipografikos vizualinę ir stilistinę raišką, estetinius siekius, atsižvelgiant į tipografikos modifikacijas. Įvardijami skirtumai tarp kinetinės tipografikos ir spausdintinės eksperimentinės tipografikos, išryškinama kinetinės tipografikos komunikavimo specifiką. / This work discusses about the main assumptions of kinetic typography: classical modernism, validation of the font suggestion,film. This work analyzes the connection between kinetic typography and new media. It is about visual and stylistic expression of kinetic typography, aesthetic aspirations, considering to modifications of typography. This work identifies the differences between the kinetic typography and printed experimental typography, it highlights the communication specifics of kinetic typography.