Šių laikų informacinės erdvės plitimas (ir plėtimas) tapo nemenku iššūkiu ne tik tarpusavio komunikacijos prasme, bet paliečia giluminius tikėjimo klodus bei kitaip veikia gerokai gilesnius žmogaus asmenybės darinius. Virtualumas, kaip neregimos esamybės atitikmuo, po truputį, bet užtikrintai braunasi žmogaus (pa)sąmonėn ir keičia patį žmogų su visa jo vertybių sistema neišskiriant tikėjimo reikalų. Tokiame kontekste yra itin svarbu atlikti tyrimus, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti esmines iš virtualybės sklindančias prieš tikėjimą nukreiptas agresijos formas. Tačiau tyrimų atlikimas yra neatsiejamas nuo būtinybės identifikuoti „atramos taškus“. Tuo tikslu teorinėje darbo dalyje yra aptariami Bažnyčios išleisti dokumentai, kurie siejasi su visuomenės komunikavimo priemonėmis, ir išgryninami etiniai jų principai. Remiantis Bažnyčios Magisteriumo dokumentais, visose žiniasklaidos srityse, žanruose, rūšyse galioja pagrindinis etinis principas: žmogus ir bendruomenė yra visuomenės komunikavimo priemonių naudojimo tikslas ir matas. Komunikacija privalo tarnauti visapusiškam žmogaus vystymuisi ir gėriui. Ištyrus esmines verbalinės agresijos kryptis pagal poveikį tikintiems daroma išvada, kad verbalinė agresija dažniausiai pasireiškia netiesioginiu būdu, agresyvaus teksto autoriui aprašinėjant „herojų“. Dažniausiai juo tampa dvasiškis. Verbalinės agresijos poveikio stiprumas priklauso nuo akceptuotojo nuostatų, tačiau stebimas įdomus fenomenas: dažniausiai agresyvių... [toliau žr. visą tekstą] / The spread (and expansion) of today’s information space has become a major challenge not only in terms of mutual communication. It also touches deep layers of faith and has other impacts on much deeper formations of human personality. Virtuality, as equivalent to unseen existence, slowly, but surely intrudes into human consciousness and changes a human being and his whole value system, including faith matters. In this context, studies are necessary, on the basis of which the main forms of aggression that arise from virtuality and are directed against faith could be identified. However, the performance of studies is inseparable from the necessity to identify “reference points”. Thus, the theoretical part of the paper focuses on the documents released by the Church, which are related with public communication measures, and distinguishes their ethical principles. According to the documents of the Magisterium of the Church, the main ethical principle prevails in all fields, genres and kinds of media: a human being and society is the objective and a measure of the use of public communication measures. Communication must serve a thorough human development and goodness. The research of the main trends of verbal aggression by impact on the congregation permits to make the following conclusion: verbal aggression is generally expressed indirectly by describing a “hero” by aggressive text author. Usually a churchman becomes a target. The intenseness of the impact of verbal... [to full text]