Magistro darbo objektas – sakytiniai vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės tekstai. Darbe analizuojama trijų pasirinktų tarminių tekstų sintaktika (iš adresato perspektyvos). Darbo pradžioje aptariami sakytinio teksto ir tarminės kalbos bruožai. Pasakotojų tekstai formaliai ir pagal prasmę yra siejami įvairiomis kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Dėmesys kreipiamas į tiriamų tekstų ekspresyvumą, gyvumą lemiančius kalbos elementus, sintaksines konstrukcijas: analizuojama tekstą sudarančių sakinių struktūra, jų ilgis, nagrinėjamos tarminei kalbai būdingos sintaksinės figūros. Tekstų rišlumas kuriamas tam tikromis sakinių siejimo priemonėmis: aptariamas elipsės, žodžių inversijos, suderintų veiksmažodžio laikų (visa tai sudaro gramatinę koheziją), įvairių kartojimų, hiponimų ir hiperonimų (leksinė kohezija), jungtukų ir kitų jungiamąją funkciją atliekančių žodžių (dalelyčių, prieveiksmių ir kt.) vartojimas. Be minėtų kalbinių priemonių, kalbėtojoms kurti sklandų, vientisą, o kartu ir ekspresyvų, tekstą padeda ekstralingvistiniai veiksniai: aprašomi analizuojamuose tarminiuose tekstuose matomi intonacijos ir ritmo dalykai. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl tarminės kalbos spontaniškumo, menko minties apgalvojimo kalboje gali rastis tam tikrų nesklandumų. Darbe aptariamas vienas ryškiausių analizuojamos kalbos nesklandumo atvejų – nereikšminiai kartojimai. / The object of the master work is the spoken dialectal texts. There are analyzed the syntactic of three dialectal texts in the thesis. At first, the author describes the features of spoken text and dialectal speech. Formally and meaningfully narrators' texts are related to different linguistic and nonlinguistic devices. The attention is paid to the elements of speech, syntactic structure: analyzed sentences structure and length, syntactic shapes which are characteristic of dialectal speech. Cohesion of dialectal texts is determined for different connecting devices: the ellipsis, inverted order of words, verb tense agreement (grammatical cohesion), various reduplications, hyponyms and hyperonyms (lexical cohesion), connecting words such as conjunctions, particles, adverbs (lexical grammatical cohesion). In addition, the fluent speech also is created with nonlinguistic devices. There is described falling and rising intonation, speech rhythm in the master work. Also the master's author pays attention to nonmeaningful reduplications which is defined as nonfluencies of dialectal speech.

Pagrindinis šio darbo tikslas - išanalizuoti lietuvių kalbos semantinio anotavimo procesą ir sukurti metodologiją, leisiančią įgyvendinti semantinio anotavimo proceso automatizavimą. Kompiuteris, kitaip nei žmogus, nesupranta ar tekstas yra rišlus ir prasmingas, ar neturi jokio rišlumo ir prasmės. Tai ypač atsiliepia verčiant tekstus, lyginant tos pačios kalbos tekstus vieną su kitu ir t.t. Semantinis anotavimo procesas leidžia išspręsti šią problemą sukurdamas metodiką, kuri leidžia aprašyti žodžių sąsajas sakiniuose, tačiau norint tekstą semantiškai suanotuoti rankiniu būdu, reikia turėti specifinių žinių ir tai reikalauja didelių laiko sąnaudų. Norint išvengti šių problemų semantinį procesą būtina automatizuoti. Šiame darbe buvo išanalizuotas lietuvių kalbai tinkantis semantinio anotavimo procesas, sukurta metodologija, leidžianti įgyvendinti semantinio anotavimo proceso automatizavimą. Metodologijos pagrindu JAVA programavimo kalba įgyvendintas automatizuoto semantinio anotavimo proceso realizavimas, atliktas eksperimentas ir pateiktos išvados. / Major aim of this work – analyze Lithuanian language semantic annotation process and develop methodology which let implement automate semantic annotation process. The computer, unlike the person, does not understand did the text is coherent and meaningful, or have no coherence and meaning. This is particularly vulnerable to the translation of the text, compared with the same language texts with one another, etc. Semantic annotation process allows to solve the problem of creating a methodology that enables to describe links between words in sentences, but in order to semantically annotate the text manually, you need to have specific knowledge and it requires time-consuming. To avoid these problems it is necessary to automate the process of semantic. In this work was analyzed the Lithuanian language suitability for semantic annotation process, developed methodology to implement semantic annotation of process automation. Methodology based Java programming language implementation of automated semantic annotation process realization of the experiment was conducted and the following conclusions.

Reklamoje galima rasti meninių priemonių, kalbos funkcinių stilių požymių ar perdirbtų kitų tekstų fragmentų, t. y. intertekstų, kurie padeda įgyvendinti reklamos tikslus ir tampa svarbia raiškos priemone. Reklamų intertekstualumas anksčiau nebuvo plačiai tyrinėtas, todėl yra tikslinga aptarti reklamose rastus intertekstus. Baigiamojo magistro darbo tema yra „Reklamų intertekstualumas“. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokius intertekstinius elementus reklamų kūrėjai renkasi savo reklamoms, kokia vartojamų elementų raiška ir koks turinys perduodamas. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: surinkti tokį spausdintinių reklamų skaičių, kuris leistų tinkamai atlikti tyrimą ir suformuoti objektyvias išvadas, suklasifikuoti intertekstus ir juos apibūdinti, išanalizuoti intertekstualiųjų elementų raišką, nustatyti intertekstualiųjų elementų funkcijas reklamos tekste, apibendrinti tyrimą ir pateikti išnagrinėtų intertekstų vartosenos kryptis. Darbe yra tiriamos 110 spausdintinių reklamų. Pradžioje aptariamas intertekstualumas: kalbama apie intertekstualumo esmę, pateikiama intertekstualumo raiškos pavyzdžių. Praktinėje dalyje yra atliekamas reklamų tyrimas – kalbama apie intertekstualumo raišką spaudos reklamose. Spausdintinėse reklamose vartojamomis citatomis praplečiamas reklamos tekstas, argumentuojami teiginiai apie reklamuojamą prekę ar paslaugą, parodoma produkto vertė: palankiai apie jį mano ne tik adresantas, bet ir žinoma asmenybė. Kiti tekstai ar jų fragmentai... [toliau žr. visą tekstą] / There are found lots of artistic devices in advertisements. Lots of features of functional style of language or redone fragments from other texts (intertexts), help to implement the goals of advertisement and it becomes the important way of expression. The intertextuality in advertisement has not been widely studied earlier so it is appropriate to discuss the intertexts which are found in advertising. The Master thesis is „Intertextuality in advertisement“. The goal of the thesis is to find out what intertextual elements are chosen for advertisers in their advertisements, what is the expression of used items and what content is transferred. To achieve the goal the following tasks were solved: to collect the sufficient quantity of printed advertisements in order to do a research: to form objective conclusions; to classify intertexts and to describe them; to analyse the expression of intertextual elements, set functions of intertextual elements in advertisement texts and to describe them; to make conclusions of the research and submit the directions of using analysed intertexts. There are 110 printed advertisements analysed in the thesis. Firstly the intertextuality is discussed: the point of intertextuality, the examples of intertextuality are given. The research of advertisements is made in the theoretical part – it discusses the expression of intertextuality in printed advertisements. The quotations used in it help to extend the text, argue statements about products or... [to full text]