Domėjimasis socialinės sanglaudos reiškiniu Lietuvoje siejamas su bendrąja Europos Sąjungos politika, kuria siekiama mažinti socialinius – ekonominius skirtumus tarp ES valstybių narių bei tų valstybių viduje. Sanglaudos politiką linkstama pateikti per fiskalinius rodiklius: Bendrąjį vidaus produktą, pajamas, užimtumą. Sanglaudai įgyvendinti pasirenkami finansiniai ištekliai – struktūrinė parama iš ES fondų. Šalyse, kuriose socialine sanglauda domimasi kaip mokslo objektu egzistuoja dvi socialinės sanglaudos analizės tradicijos. Pirmoji kildinama iš akademinių socialinių mokslų disciplinų, sociologijos ir išskirtinai socialinės psichologijos. Antroji, įgyjanti vis daugiau įtakos, buvo išplėtota strateginės politikos specialistų. Lietuvoje atskirų socialinės sanglaudos kaip reiškinio tyrinėjimų nėra atlikta, o pats reiškinys suvokiamas pernelyg siaurai. Taigi šiame darbe aptariama socialinės sanglaudos reiškinio samprata, apžvelgiami įvairūs sanglaudos aiškinimai ir ją apimantys veiksniai bei jų įtaka visuomeninei santvarkai ir raidai. Empirinėje darbo dalyje palyginamuoju principu analizuojamos keturių tradicinių Lietuvos partijų: Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų 2000 ir 2004 m. rinkiminės Seimo programos socialinės sanglaudos ir ją apimančių veiksnių atžvilgiu bei šių partijų atstovų nuostatos. Atliekant programų palyginamąjį tyrimą šiame darbe taikomas MRG metodo principas derinamas su kontent analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in social cohesion phenomenon in Lithuania is connected with common European Union’s policy, the main aim of which is to reduce social – economic inequality between member states of the European Union and in the member states itself. Cohesion policy is tending to be presented by fiscal indexes: Gross domestic product, revenues and employment. For implementing cohesion are choosed financial resources – structural assistance from European Union’s funds. In the societies where the social coherence is to be taken interest as science’s object exist two analytical traditions. The first one is derived from the discipline of academic social sciences, sociology, and exceptionally from social psychology. The specialists of strategic policy explicated the second one, which takes more influence. There are no separate researches of social coherence as phenomenon made in Lithuania and self-phenomenon is realized to narrow. In this paper is discussed conception of social coherence phenomenon, is reviewed various explanations of coherence and inclusive factors, their impact to social order and it’s development. In the empirical part of the paper, using comparative principal, is analyzed 2000 and 2004 parliamentary election programs of four traditional Lithuanian political parties (Lithuanian Social Democrats, Homeland Union, Liberal and Central Union, Lithuanian Christian Democrats) in field of social coherence, it’s inclusive factors and the provisions of representatives of above... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamos gramatinės ir leksinės gramatinės sakinių siejimo priemonės (konektoriai), kurios lietuvių kalbotyroje nėra išsamiai ištirtos. Pasirinkta analizės kryptis – nuo funkcijos prie formos – leido ne tik papildyti iki šiol atliktus konektorių lietuvių kalbos tekstuose tyrimus, bet ir atskleisti tų konektorių panašumus ir skirtumus, vartojimo polinkius. Nustatyta, kad gramatinės sakinių siejimo priemonės tiek mokslinio, tiek publicistinio stiliaus tekstuose akivaizdžiai persveria leksines gramatines. Leksinėmis gramatinėmis sakinių siejimo priemonėmis sakiniai siejami be antecedento, todėl siejant sakinius tekste tokiomis priemonėmis aiškumo, logiškumo dėlei pavartojama ir gramatinių siejimo priemonių. Mokslinio stiliaus tekstuose sakinius dažniau linkstama sieti gramatinėmis priemonėmis, kurios dėl savo funkcijų sakinių ryšius daro griežčiau įformintus. Publicistinio stiliaus tekstuose dažniau vartojamos leksinės gramatinės sakinių siejimo priemonės tekstą daro įvairesnį, netrafaretišką. Mokslinio stiliaus tekstuose dėl aprašomų objektų pateikimo principų sakiniams sieti dažniau vartojama sudėjimo ir priežasties konjunkcija. Publicistinio stiliaus tekstuose kohezijos raiška įvairesnė – vartojama ir sudėjimo, ir priešinamoji, ir priežasties, netgi modalinė konjunkcija. / The object of this dissertation is grammatical and lexico-grammatical means of sentence cohesion. This dissertation is the first study which offers a systematic and thorough description of these means in Lithuanian linguistics. The approach adopted in the dissertation – from function to form. It was found that grammatical means of sentence cohesion are much more common than lexico-grammatical means in both scientific and publicistic texts. Lexico-grammatical means of sentence cohesion connect the sentences without the antecedent, therefore, in order to achieve clarity of argumentation in text, additional grammatical means of cohesion are used alongside the lexico-grammatical means. Grammatical means which connect the subsequent sentence with the antecedent in the preceding sentence are more common in scientific texts than in publicistic texts. This way the cohesive ties are made more explicit. While lexico-grammatical means which make the text more varied and less consistent are more characteristic of publicistic texts than scientific texts. In scientific texts, sentences are linked by means of additive and causal conjunction, which is determined by the nature of the presentation of the subject matter. In publicistic texts, however, cohesive means are more varied – alongside additive and causal conjunction, we can find uses of adversative and modal conjunction as well.

It is widely acknowledged that political activities can not exist without language. Both politics and language are interrelated concepts. The relation between politics and language are widely investigated in terms of textual analysis based on language of politics. As Paul Anthony Chilton and Christina Schäffner state in the book Politics as text and talk: analytic approaches to political discourse: “<…> Aristotelian view <…> for language would have evolved to perform social functions – social functions that would in fact correspond to what we understand as ‘political’.”(Chilton and Schäffner 2002:2) Furthermore, Adrian Beard wrote how both language and politics are interrelated in his book The Language of Politics (2000:18). The author provided textual analysis of language in political discourse. The bachelor thesis explores how cohesion is used in political discourse. In this Research, Hansard, official reports of British Parliamentary debates, have been used to investigate the phenomenon of cohesion. In this paper the term “Hansard” is applied to refer to an official report of British Parliamentary debates. To be precise, two dictionaries have been chosen to define the term “Hansard”. Oxford Guide to British and American Culture for Learners of English provides the following definition of the concept “Hansard”: “the informal name for the Official Report of everything that is said in the British parliament, and in its committees.” (Oxford Guide to British and American... [to full text] / VISUOTINAI PRIPAŽINTA, KAD POLITINĖ VEIKLA NEGALI EGZISTUOTI BE KALBOS. TIEK POLITIKA, TIEK IR KALBA YRA TARPUSAVYJE SUSIETI KONCEPTAI. RYŠYS TARP POLITIKOS IR KALBOS YRA PLAČIAI ANALIZUOJAMAS PAGAL TEKSTO ANALIZE PAREMTA POLITIKOS KALBA. ANTHONY CHILTON IR CHRISTINA SCHAFFNER SAVO KNYGOJE "POLITIKA KAIP TEKSTAS AR KALBĖJIMAS: ANALITINIS POŽIURIS POLITINIAM DISKURSUI", TAIP PAT IR ADRIAN BEARD SAVO KNYGOJE "POLITIKOS KALBA" PATEIKĖ PAVYZDŽIUS BEI ILIUSTRAVO POLITIKOS IR KALBOS SVARBA.ŠIAME BAKALAURO DARBE YRA ANALIZUOJAMA KOHEZIJA OFICIALIUOSE DIDŽIOSIOS BRITANIJOS PARLAMENTO PRANEŠIMUOSE.

Magistro darbo objektas – sakytiniai vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės tekstai. Darbe analizuojama trijų pasirinktų tarminių tekstų sintaktika (iš adresato perspektyvos). Darbo pradžioje aptariami sakytinio teksto ir tarminės kalbos bruožai. Pasakotojų tekstai formaliai ir pagal prasmę yra siejami įvairiomis kalbinėmis ir nekalbinėmis priemonėmis. Dėmesys kreipiamas į tiriamų tekstų ekspresyvumą, gyvumą lemiančius kalbos elementus, sintaksines konstrukcijas: analizuojama tekstą sudarančių sakinių struktūra, jų ilgis, nagrinėjamos tarminei kalbai būdingos sintaksinės figūros. Tekstų rišlumas kuriamas tam tikromis sakinių siejimo priemonėmis: aptariamas elipsės, žodžių inversijos, suderintų veiksmažodžio laikų (visa tai sudaro gramatinę koheziją), įvairių kartojimų, hiponimų ir hiperonimų (leksinė kohezija), jungtukų ir kitų jungiamąją funkciją atliekančių žodžių (dalelyčių, prieveiksmių ir kt.) vartojimas. Be minėtų kalbinių priemonių, kalbėtojoms kurti sklandų, vientisą, o kartu ir ekspresyvų, tekstą padeda ekstralingvistiniai veiksniai: aprašomi analizuojamuose tarminiuose tekstuose matomi intonacijos ir ritmo dalykai. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl tarminės kalbos spontaniškumo, menko minties apgalvojimo kalboje gali rastis tam tikrų nesklandumų. Darbe aptariamas vienas ryškiausių analizuojamos kalbos nesklandumo atvejų – nereikšminiai kartojimai. / The object of the master work is the spoken dialectal texts. There are analyzed the syntactic of three dialectal texts in the thesis. At first, the author describes the features of spoken text and dialectal speech. Formally and meaningfully narrators' texts are related to different linguistic and nonlinguistic devices. The attention is paid to the elements of speech, syntactic structure: analyzed sentences structure and length, syntactic shapes which are characteristic of dialectal speech. Cohesion of dialectal texts is determined for different connecting devices: the ellipsis, inverted order of words, verb tense agreement (grammatical cohesion), various reduplications, hyponyms and hyperonyms (lexical cohesion), connecting words such as conjunctions, particles, adverbs (lexical grammatical cohesion). In addition, the fluent speech also is created with nonlinguistic devices. There is described falling and rising intonation, speech rhythm in the master work. Also the master's author pays attention to nonmeaningful reduplications which is defined as nonfluencies of dialectal speech.