Disertacijoje nagrinėjamos gramatinės ir leksinės gramatinės sakinių siejimo priemonės (konektoriai), kurios lietuvių kalbotyroje nėra išsamiai ištirtos. Pasirinkta analizės kryptis – nuo funkcijos prie formos – leido ne tik papildyti iki šiol atliktus konektorių lietuvių kalbos tekstuose tyrimus, bet ir atskleisti tų konektorių panašumus ir skirtumus, vartojimo polinkius. Nustatyta, kad gramatinės sakinių siejimo priemonės tiek mokslinio, tiek publicistinio stiliaus tekstuose akivaizdžiai persveria leksines gramatines. Leksinėmis gramatinėmis sakinių siejimo priemonėmis sakiniai siejami be antecedento, todėl siejant sakinius tekste tokiomis priemonėmis aiškumo, logiškumo dėlei pavartojama ir gramatinių siejimo priemonių. Mokslinio stiliaus tekstuose sakinius dažniau linkstama sieti gramatinėmis priemonėmis, kurios dėl savo funkcijų sakinių ryšius daro griežčiau įformintus. Publicistinio stiliaus tekstuose dažniau vartojamos leksinės gramatinės sakinių siejimo priemonės tekstą daro įvairesnį, netrafaretišką. Mokslinio stiliaus tekstuose dėl aprašomų objektų pateikimo principų sakiniams sieti dažniau vartojama sudėjimo ir priežasties konjunkcija. Publicistinio stiliaus tekstuose kohezijos raiška įvairesnė – vartojama ir sudėjimo, ir priešinamoji, ir priežasties, netgi modalinė konjunkcija. / The object of this dissertation is grammatical and lexico-grammatical means of sentence cohesion. This dissertation is the first study which offers a systematic and thorough description of these means in Lithuanian linguistics. The approach adopted in the dissertation – from function to form. It was found that grammatical means of sentence cohesion are much more common than lexico-grammatical means in both scientific and publicistic texts. Lexico-grammatical means of sentence cohesion connect the sentences without the antecedent, therefore, in order to achieve clarity of argumentation in text, additional grammatical means of cohesion are used alongside the lexico-grammatical means. Grammatical means which connect the subsequent sentence with the antecedent in the preceding sentence are more common in scientific texts than in publicistic texts. This way the cohesive ties are made more explicit. While lexico-grammatical means which make the text more varied and less consistent are more characteristic of publicistic texts than scientific texts. In scientific texts, sentences are linked by means of additive and causal conjunction, which is determined by the nature of the presentation of the subject matter. In publicistic texts, however, cohesive means are more varied – alongside additive and causal conjunction, we can find uses of adversative and modal conjunction as well.

Konjunkcija – loginiai prasminiai ryšiai tarp dviejų sakinių, realizuojami formaliomis sakinių siejimo priemonėmis, išreiškiančiomis tam tikrus santykius. Konjunkcijos raiškos priemonių gretinimui pasirinkti dviejų skirtingų funkcinių stilių – meninio ir administracinio – tekstai. Konjunkcija skirstytina į du tipus: tipiškąją ir modalinę. Tipiškąja konjunkcija reiškiami santykiai yra grynieji, jais nenusakomas joks vertinimas ar santykis su tekstu. Pagal tai, kokias funkcijas tekste atlieka loginės semantinės (prasminės) sakinių siejimo priemonės, skiriami keturi tipiškosios konjunkcijos potipiai: sudėjimo, priežasties, priešinamoji ir laiko konjunkcija. Modalinės konjunkcijos siejimo priemonės ne tik susieja sakinius kokiu nors santykiu, bet taip pat nusako ir tam tikrą adresanto požiūrį į sakomą dalyką, turi subjektyvumo atspalvį; ją realizuojančios siejimo priemonės gali išreikšti abejojimą, įsitikinimą, pabrėžimą ar reikšti informacijos šaltinį. Tirtų konjunkcijos atvejų analizė leidžia daryti tokias išvadas: 1) Gausiausia tirtuose tekstuose – sudėjimo konjunkcija (45%). Dažniausias sudėjimo santykis – turinio papildymas – meninio stiliaus tekste reiškiamas sudedamuoju jungtuku ir, administracinio stiliaus tekste – jungtuku tačiau. 2) Pridūrimo konjunkcija būdinga tik meninio stiliaus tekstams, nes atlieka ekspresinę funkciją. 3) Administracinio stiliaus tekste labai dažnas iliustruojamasis santykis, realizuotas įterpiniu pavyzdžiui. Tai lemia analizuoto teksto... [toliau žr. visą tekstą] / A conjunction is a logical semantic link between two sentences, realized with the formal devices for connecting sentences, and expressing certain relations. Two different styles of texts were chosen for the comparison of the devices used to express a conjunction, which are literary texts and administrative texts. Conjunctions are divided into two types: typical and modal. A typical conjunction expressing relation are pure, and with them no judgement or link with the text is defined. There are four sub-types of typical conjunctions according to the functions the logical semantical devices for connecting sentences perform in the text, which are additive, causal, adversative and temporal conjunctions. The linking device for a modal conjuntion do not only link sentences by a relation, but also define a certain point of view by the addresser towards something that is said, and has a hint of subjectivity; the connecting tools realizing it can express doubt, certainty, emphasis or stand for an informational source. The analysis of the cases of the conjuntions studied allow one to make the following conclusions: 1. The most conjunctions found in the texts analysed were additive conjuntions (45 %). The most common building relationship – extension – in an literary text is expressed by using the building conjuntion ir (“and”), and in administrative texts with the conjunction tačiau (“however”). 2. Enhancement conjunctions are characteristic only for literary texts, because they... [to full text]