Disertacijoje nagrinėjamos gramatinės ir leksinės gramatinės sakinių siejimo priemonės (konektoriai), kurios lietuvių kalbotyroje nėra išsamiai ištirtos. Pasirinkta analizės kryptis – nuo funkcijos prie formos – leido ne tik papildyti iki šiol atliktus konektorių lietuvių kalbos tekstuose tyrimus, bet ir atskleisti tų konektorių panašumus ir skirtumus, vartojimo polinkius. Nustatyta, kad gramatinės sakinių siejimo priemonės tiek mokslinio, tiek publicistinio stiliaus tekstuose akivaizdžiai persveria leksines gramatines. Leksinėmis gramatinėmis sakinių siejimo priemonėmis sakiniai siejami be antecedento, todėl siejant sakinius tekste tokiomis priemonėmis aiškumo, logiškumo dėlei pavartojama ir gramatinių siejimo priemonių. Mokslinio stiliaus tekstuose sakinius dažniau linkstama sieti gramatinėmis priemonėmis, kurios dėl savo funkcijų sakinių ryšius daro griežčiau įformintus. Publicistinio stiliaus tekstuose dažniau vartojamos leksinės gramatinės sakinių siejimo priemonės tekstą daro įvairesnį, netrafaretišką. Mokslinio stiliaus tekstuose dėl aprašomų objektų pateikimo principų sakiniams sieti dažniau vartojama sudėjimo ir priežasties konjunkcija. Publicistinio stiliaus tekstuose kohezijos raiška įvairesnė – vartojama ir sudėjimo, ir priešinamoji, ir priežasties, netgi modalinė konjunkcija. / The object of this dissertation is grammatical and lexico-grammatical means of sentence cohesion. This dissertation is the first study which offers a systematic and thorough description of these means in Lithuanian linguistics. The approach adopted in the dissertation – from function to form. It was found that grammatical means of sentence cohesion are much more common than lexico-grammatical means in both scientific and publicistic texts. Lexico-grammatical means of sentence cohesion connect the sentences without the antecedent, therefore, in order to achieve clarity of argumentation in text, additional grammatical means of cohesion are used alongside the lexico-grammatical means. Grammatical means which connect the subsequent sentence with the antecedent in the preceding sentence are more common in scientific texts than in publicistic texts. This way the cohesive ties are made more explicit. While lexico-grammatical means which make the text more varied and less consistent are more characteristic of publicistic texts than scientific texts. In scientific texts, sentences are linked by means of additive and causal conjunction, which is determined by the nature of the presentation of the subject matter. In publicistic texts, however, cohesive means are more varied – alongside additive and causal conjunction, we can find uses of adversative and modal conjunction as well.