Domėjimasis socialinės sanglaudos reiškiniu Lietuvoje siejamas su bendrąja Europos Sąjungos politika, kuria siekiama mažinti socialinius – ekonominius skirtumus tarp ES valstybių narių bei tų valstybių viduje. Sanglaudos politiką linkstama pateikti per fiskalinius rodiklius: Bendrąjį vidaus produktą, pajamas, užimtumą. Sanglaudai įgyvendinti pasirenkami finansiniai ištekliai – struktūrinė parama iš ES fondų. Šalyse, kuriose socialine sanglauda domimasi kaip mokslo objektu egzistuoja dvi socialinės sanglaudos analizės tradicijos. Pirmoji kildinama iš akademinių socialinių mokslų disciplinų, sociologijos ir išskirtinai socialinės psichologijos. Antroji, įgyjanti vis daugiau įtakos, buvo išplėtota strateginės politikos specialistų. Lietuvoje atskirų socialinės sanglaudos kaip reiškinio tyrinėjimų nėra atlikta, o pats reiškinys suvokiamas pernelyg siaurai. Taigi šiame darbe aptariama socialinės sanglaudos reiškinio samprata, apžvelgiami įvairūs sanglaudos aiškinimai ir ją apimantys veiksniai bei jų įtaka visuomeninei santvarkai ir raidai. Empirinėje darbo dalyje palyginamuoju principu analizuojamos keturių tradicinių Lietuvos partijų: Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų 2000 ir 2004 m. rinkiminės Seimo programos socialinės sanglaudos ir ją apimančių veiksnių atžvilgiu bei šių partijų atstovų nuostatos. Atliekant programų palyginamąjį tyrimą šiame darbe taikomas MRG metodo principas derinamas su kontent analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in social cohesion phenomenon in Lithuania is connected with common European Union’s policy, the main aim of which is to reduce social – economic inequality between member states of the European Union and in the member states itself. Cohesion policy is tending to be presented by fiscal indexes: Gross domestic product, revenues and employment. For implementing cohesion are choosed financial resources – structural assistance from European Union’s funds. In the societies where the social coherence is to be taken interest as science’s object exist two analytical traditions. The first one is derived from the discipline of academic social sciences, sociology, and exceptionally from social psychology. The specialists of strategic policy explicated the second one, which takes more influence. There are no separate researches of social coherence as phenomenon made in Lithuania and self-phenomenon is realized to narrow. In this paper is discussed conception of social coherence phenomenon, is reviewed various explanations of coherence and inclusive factors, their impact to social order and it’s development. In the empirical part of the paper, using comparative principal, is analyzed 2000 and 2004 parliamentary election programs of four traditional Lithuanian political parties (Lithuanian Social Democrats, Homeland Union, Liberal and Central Union, Lithuanian Christian Democrats) in field of social coherence, it’s inclusive factors and the provisions of representatives of above... [to full text]

Šiame magistro darbe atskleidžiama diskutuotina ir nemažai problemų kelianti politinių partijų finansavimo teisinio reglamentavimo pusė bei tiriamas tokio reguliavimo efektyvumas. Magistro darbo tikslas pateikti objektyvią politinių partijų finansavimo Lietuvoje analizę, kas galbūt pasitarnautų kuriant ir priimant naujus teisės aktus politinio finansavimo srityje. Autorė, aptardama Lietuvoje ir užsienio šalyse susiklosčiusią praktiką, pateikia konkrečių aplinkybių, susijusių su politiniu finansavimu, analizę ir siūlymus. Šiame magistro darbe ieškoma atsakymų į klausimus, iškilusius analizuojant tokias pagrindines sritis: kaip užtikrinti skaidrumą politinių partijų finansinėje veikloje? Kokios reikalingos prielaidos, kad teisinis reguliavimas būtų efektyvus? Kokio lygmens valstybinis finansavimas užtikrintų paramą politinėms partijoms? Kadangi yra studijuojami teisės aktai, reglamentuojantys politinių partijų finansavimą, šiame magistro darbe siekiama išsiaiškinti politinių partijų svarbą demokratinėje valstybėje bei pagrįsti tokių partijų finansinės veiklos teisinio reglamentavimo tikslingumą. Tai leidžia suprasti teisės aktų, reguliuojančių politinį finansavimą Lietuvoje, siekius bei išsiaiškinti, kokios problemos kliudo pasiekti šiuos tikslus. Pagrindinės problemos Lietuvoje, visų pirma, apima politinių partijų finansinės kontrolės ir finansavimo skaidrumo trūkumus, antra, politinių partijų nesąžiningą konkurenciją ir finansinius barjerus, trukdančius tokiam sąžiningumui... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s paper uses controversial issue of party financing as an example to explore the effectiveness of a particular regulation. The aim of the paper is to give an objective overview of the issue of political party financing in Lithuania that may be worth while elaborating and before adopting new regulations in this sphere. Author discusses the situation in Lithuania and other countries thus giving the analysis and recommendations for particular circumstances of party finance in country. In this master’s paper main further-used concepts are analysed, looking for answers to questions like: how to ensure the transparency of the funding of political parties? What are the preconditions for regulation to be effective? How far should public funding be used to support political parties? As legislation on financing of political parties is studied, the master’s paper searches for main ideas about political parties and the notion what is the aim of financing regulation. Consequently, the answer allows formulating the aim and objectives of party finance regulations introduced in Lithuania, and seeing the main problems obstructing the reaching of the aim. The present problems in Lithuania include, first, lack of control and transparency, second, unfairness in political struggle, and financial barriers to enter it, third, threat of corruption and illegal influences of sponsors, fourth, violation of limitations and restrictions, and finally, fall-off in public trust of political... [to full text]

Parlamentinės demokratinės santvarkos laikotarpiu 1920 – 1926 m. Lietuvos politinės partijos vaidino itin reikšmingą vaidmenį šalies politiniame gyvenime. Jos aktyviai dalyvavo sprendžiant valstybės egzistencijai ir jos suverenitetui išsaugoti gyvybiškai svarbius uždavinius – tarptautinio pripažinimo išgavimą, santykių su kitomis valstybėmis užmezgimą, šalies užsienio politikos gairių nustatymą. Tačiau gausioje istoriografijoje daugiausia analizuota Vyriausybės vykdyta užsienio politika. Partijų nuostatos dažniausiai likdavo nuošalyje, nurodant, kad partinę poziciją atspindi Vyriausybės, kurią partija arba partijų koalicija sudaro, vykdomas užsienio politikos kursas. Tiek politinę programą formuojančios valdančiosios, tiek ir opozicinės partijos, darė didžiulę įtaką Valstybei, koregavo Lietuvos geopolitinę orientaciją. Dėl to, siekiant jog parlamentinės demokratijos laikotarpio Lietuvos užsienio politikos samprata būtų visavertė magistriniame darbe analizuojamos įtakingiausių Lietuvos politinių partijų: krikščionių demokratų, valstiečių liaudininkų, socialdemokratų ir tautininkų užsienio politikos nuostatos 1920 – 1926 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybių atkūrimo programų susikirtimas sukėlęs teritorinį konfliktą tarp abiejų valstybių komplikavo Lietuvos tarptautinę padėtį bei smarkiai iškreipė natūralią šalies užsienio politikos raidą. Nepaisant visuomenėje įsitvirtinusio priešiškumo Lenkijai didžiausią pavojų valstybės nepriklausomybei iš Sovietų Rusijos ir Vokietijos pusės... [toliau žr. visą tekstą] / Most influential Lithuanian political parties: Christian Democrats, Party of the People’s Socialists, Social Democratic Party and Nationalist Party played important role in the formation of Lithuanian foreign policy guidelines during the period of parliamentary government in Lithuania. Nevertheless in historiography the role of them usually was ignored and the main focus was on the Government’s foreign policy conception. In our work: “The Foreign Policy Attitudes of Lithuanian Political Parties in 1920 – 1926” we had tried to analyze the foreign policy programs of most influential parties and to identify their impact on Governmental foreign policy concept. Political parties and their leaders had to solve complicated territorial issues that inflamed international status of Lithuania. The dispute of Vilnius imposed an intolerable burden on young state, which threatened to cloud relations with its more powerful neighbors. Although Lithuanian society looked to Poland as to the worst enemy of the nation, the long sighted leaders of Christian Democrats and People’s Socialists through the mediation of Great Western Powers tried to solve territorial conflict with southern neighbor and retain historic capital of the country by peaceful measures. But both states have had to reconcile so called project of Hymans mainly because of resistance of Nationalist and Social Democratic parties, was rejected. The savage publicity campaign pointed against projects of Hymans demonstrated the lack... [to full text]

Magistro darbo objektas – radikalios dešinės partijų komunikacija. Darbo tikslas - įvertinti ideologijos vaidmenį radikalios dešinės politinių partinių rinkiminėje komunikacijoje. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti ideologijos sampratą ir funkcijas komunikacijos mokslų kontekste; aptarti, kaip funkcionuoja politinių partijų komunikacija ir koks yra ideologijos vaidmuo jos kontekste; ištirti, ar radikalios dešiniosios politinės partijos remiasi kvazi-ideologijos samprata. Išanalizavus mokslinę literatūrą, analitinius darbus bei atlikus tyrimą, remiantis lyginamuoju ir akademiniu aprašomuoju tyrimo metodais, prieita prie dviejų išvadų. Pirmoji susijusi su radikalios dešinės „ideologijos deficitu“. Nepaisant to, kad iš pirmo žvilgsnio galima būtų tikėtis, jog šias partijas vienija bendros ideologinės nuostatos, tyrimo rezultatai rodo, kad politinėje kasdienybėje jas vienija veikiau bendras įvaizdis ir komunikavimo būdai, nei programiniai politikos klausimai. Tai paaiškinama partijų istorinių šaknų diskreditavimu bei polinkiu kultūrinės ir socio – ekonominės dimensijos kontekste „skolintis“ ideologines nuostatas iš kitų partijų šeimų. Nesant radikalios dešinės partijų Europoje programinio „stuburo“, bendroms šios partijų šeimos ideologinėmis nuostatomis identifikuoti belieka taikyti „mažiausio bendrojo vardiklio“ metodą. Tačiau lyginimas su populistine partijų komunikacijos strategija atskleidžia, kad minėtas mažiausias bendrasis vardiklis susijęs greičiau su tuo, kaip šios partijų... [toliau žr. visą tekstą] / An object of this research is far right political parties communication. A goal of this research – evaluate/asses the role of ideology in far right political parties communication. The tasks for this research are: to define the concept and functions of ideology in the communication of political parties; to discuss what political parties communication is and the role of ideology in this context; evaluate/asses whether the far right political parties’ communication is based on the concept of quasi-ideology. Analysis of scientific literature, analytical work and study on the basis of academic reference and a descriptive study methods has led to two conclusions. The first relates to the radical right "ideology of the deficit." The research shows, that they are united by a common image and communication methods, not programme policies or ideology. This is due to discredited historical roots of far right political parties and the tendency to “borrow” ideological elements of the other party families in the context of cultural and socio-economic dimensions. As far right political parties do not have strong programme “spin”, a “lowest common denominator” is used to identify the ideological attitudes of this party family. However, comparison with the populist parties’ communication strategy reveals, that the “lowest common denominator” is rather concerned with how the party communicates, nor with what they communicate. The Austrian far right political parties programmes’ analysis noted... [to full text]

Darbe analizuojamas buvusios LTSR ir dabartinės Lietuvos politinis elitas, jo kaita ir transformacija atkūrus šalies nepriklausomybę. Pagrindinis darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos politinio elito kaitą keliais aspektais: kaip kito „senasis“ politinis elitas – kokią dalį dabartinio politinio elito sudaro buvę TSKP, LKP, LTSR AT ir kiti aukštus partinius ir valstybinius postus užėmę asmenys. Antra, kaip keičiasi „naujasis“ politinis elitas – kokią dalį parlamento ir Vyriausybės narių sudaro pirmą kartą išrinkti parlamentarai ir ministrai, kiek jų Seimo ar Vyriausybės darbe dalyvauja nebe pirmą kartą. Tikslui pasiekti iškeliami septyni uždaviniai. Pirmiausiai kokios priežastys įtakojo pokomunistinės transformacijos procesus Vidurio ir Rytų Europoje, kaip prie to prisidėjo tuometinės M. Gorbačiovo ekonominės ir politinės reformos, kokį vaidmenį šiame procese suvaidino Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, kaip transformacijos procesus ir politinio elito kaitą įtakoja politinės partijos, Lietuvos politinio elito bruožai ir kaita. Pastarajam uždaviniui įgyvendinti buvo atlikta Seimo ir Vyriausybių sudėties analizė. Tyrimui atlikti naudojami aprašomasis, analitinis, lyginamasis ir statistinis metodai. Gauti rezultatai parodė, jog pagrindinė ir svarbiausia Vidurio ir Rytų Europos valstybių išsivadavimo iš SSRS priežastis buvo M. Gorbačiovo pradėtos ekonominės ir politinės reformos, kurios paskatino Sovietų Sąjungos dezintegraciją. M. Gorbačiovo „Pertvarka“ leido Lietuvoje nuo 1988... [toliau žr. visą tekstą] / This work is about Lithuania’s political elite, its change and transformation after the restoration of independence. The main purpose of this work is to describe the change of Lithuania’s political elite, answering two questions. First of all, finding out the alternation of the “old” elites – how many of today’s political elite were members of Communist party of the USSR and LSSR, how many of them were members of The Supreme Soviet of the Lithuanian SSR. Second, finding out the alternation of the “new” elites – recirculation and change of parliament and government members of Lithuania. To achieve these purposes there were formulated some goals. First of all, what were the reasons that influenced Post-Communist Transformation processes in Middle and Eastern Europe, what was the role of M. Gorbachev’s political and economical reforms in Post-Communist Transformation process and what was the impact of Sąjūdis the Reform Movement of Lithuania in the transformation processes. Secondly, how Lithuanian political parties influence democratization processes and elite change, what is the level of education of Lithuania’s political elite and finally, what is recirculation and change of parliament and government members’ of Lithuania. To achieve these goals there were made a research analyzing the configuration and composition of parliament and government of Lithuania. Research was made using descriptive, analytical, comparative and mathematical methods. The conclusion is that one of... [to full text]

Magistro darbo objektas – partinė spauda Lietuvos politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti partinės spaudos tendencijas politinėje komunikacijoje, atsakyti į klausimą kodėl jos atsisakoma ir kokios atsiranda alternatyvos. Pagrindiniai darbo uždaviniai – politinės komunikacijos vystymosi tendencijas, politinės komunikacijos sąveiką, išnagrinėti politinio dalyvavimo savivaldoje ypatumus. Iškelto tikslo buvo siekiama analizuojant politinės komunikacijos teorinį istorinį kontekstą, vystymosi tendencijas, nagrinėjant politikos sampratą Lietuvoje ir partinę spaudą, jos kitimą. Pirmoje magistro darbo dalyje nagrinėjau politinės komunikacijos teorinę dalį, žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos tarpininko tarp valdžios ir visuomenės, vaidmenį. Antroje darbo dalyje nagrinėju politikos ir politinių partijų specifiką. Didelis dėmesys skiriamas XX amžiaus pradžios Lietuvos partinei žiniasklaidai. Trečioje darbo dalyje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti partijų požiūris į partinę spaudą. Rašant darbą buvo naudoti tyrimo metodai: - teorinėje darbo dalyje naudotas literatūros analizės ir sintezės metodas; - praktinėje darbo dalyje naudotas ekspertų apklausos metodas. Darbas gali būti įdomus ir naudingas žiniasklaidos priemonėms, politinėms partijoms, taip pat studentams, besidomintiems politine komunikacija, partine spauda ir viešosios informavimo priemonių vaidmeniu. / Nowadays information and communication technologies plays an increasingly role in all the fields of the life. This concerns changes in the systems of mass media and political communication as well. The main role in political communication belongs to the mass media so for this reason it is very important to analyse its impact and transformations. In my master thesis I am exploring political press in Lithuanian political communication. Usually political communication is analysed as application of political marketing and political advertising during political campaigns. Objective of the diploma thesis is political press in Lithuanian political communication. The aim of the work is to detect tendencies of evolution of the political communication and party press, its impact to political daily agenda, peciuliarity of political participation in the governance. I reached the aim of the work by analysing theoretical and historical context of the political communication and political press, tendencies of evolution, role of the mass media in formulating opinion for publics. In the first part of the thesis I analysed theory of the political communication, roles of the mass media as the mediator of communication between the government and society. The second part of the thesis is dedicated to specify the role of the political parties in the structure of governance, its specifics. As well as to answer how it influences every day life of the society. Big part of the second part of the... [to full text]

Lietuvos valdančiųjų partijų socialinė politika yra įtakingų Lietuvos politinės sistemos jėjų bandymai įgyvendinti savas socialinės politikos sampratas, kurias apsprendžia partijų ideologinė skirtis. Socialinė politika yra valstybės pastangos užtikrinti žmonėms lygias galimybes ir pagrindines žmogaus teises. Socialinė politika visada orientuota į labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius. Globalizacija išplečia minimus sluoksnius, tokiu būdu suteikdama socialiniam darbui vis didesnės reikšmės ir didindama socialinių darbuotojų atsakomybę. Tačiau socialinės politikos ryšys su socialiniu darbu nenagrinėjamas, o socialinio darbuotojo vaidmuo socialinės politikos konstravime apribojamas bendromis pilietinėmis teisėmis. Socialinio darbo tyrėjai neanalizuoja socialinių darbuotojų tarpusavio sąveikos aspektų, politikos analitikai mažai dėmesio skiria praktikams – politikos įgyvendintojams, o patys socialiniai darbuotojai dėl praktinio darbo sunkumų ir laiko stokos nemato galimybės bendrauti ir dalytis sukaupta patirtimi, ieškoti galimybės veikti socialinėje politikoje ne pasyviai, tik ją įgyvendinant, bet ir aktyviai, prisidedant prie socialinės politikos konstravimo. Lietuvoje socialiniai darbuotojai yra neorganizuoti, jie neturi jokios prieigos prie visuomenės informavimo priemonių, todėl jų nuomone ir patirtimi socialinės politikos konstravime politinės partijos neturi galimybės pasinaudoti. Šio darbo tikslas yra atskleisti Lietuvos valdančiųjų politinių... [toliau žr. visą tekstą] / The social policy of Lithuanian ruling batches is making assays to implement political conceptions of important Lithuanian political system’s forces, which are affected by ideological difference of batches. The social policy is national assays to ensure the equal possibilities for people and their basic rights. All the time the social policy is oriented to the most assailable layer of society. The globalization broadens these layers, thus social work becomes more significant and the responsibility of social workers is increasing. However the relation of the social policy and social work is not analyzed and the role of social worker in the social policy’s construction is restricted by the common civil rights. The researchers of the social work are not analyzing the aspects of workers; interaction, policy analysts too less attention pays on practical workers who implements policy, while the social workers don’t have possibilities to communicate and share collected experience, to look for possibilities of acting in the social policy not only in passive way, just implementing it, but in active way as well joining the construction of the social policy. The social workers in Lithuania are not organized, they don’t have any approaches to the instruments of public information, and thus political batches don’t have possibilities to take into account their opinion and experience constructing policy. The aim of this work is to discover the relation of Lithuanian ruling batches’ program... [to full text]

Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Žmonės vis labiau supranta, jog visa socialinė gerovė bei progresas priklauso nuo aplinkos būklės. Lietuva taip pat eina subalansuotos plėtros keliu: aplinkosauginių normų pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, detalizuojami Lietuvos įstatymuose. Kadangi Lietuvoje pagrindinis politinės arenos dalyvis yra politinės partijos, tai labai svarbu žinoti kokią aplinkosauginę politiką jos siūlo. Partijos rinkiminėse programose deklaruoja savo politiką, kurioje išdėsto siekius, tikslus ir kaip jie bus realizuojami. Šiose programose partijos turi galimybę išdėstyti savo poziciją aplinkos apsaugos srityje. Trečiame skyriuje nagrinėjamos 2008 metų rinkimuose į Seimą patekusių partijų programos, bei jų įtaka formuojant penkioliktąją Vyriausybės veiklos programą. Pateiktose rinkiminėse programose partijų siūloma aplinkos apsaugos politika yra labai skirtinga. Partijos patekusios į Seimą turi galimybę įgyvendinti siūlomą politiką, kadangi konstitucinė prigimtis lemia jai ypatingą vaidmenį valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, o Seimo nariai turi jiems suteiktą įstatymų iniciatyvos teisę. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti politinių partijų rinkiminėse programose siūlomą aplinkosauginę politiką, kiek iškelti aplinkosaugos tikslai atitinka Lietuvoje aktualias problemas ir kiek dėmesio skiriama globalioms aplinkos problemoms. Išanalizavus politinių partijų pozicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Every new day people try to pay more attention on environment issues. They understand that welfare of the people and related progress depends on environmental conditions. This concerns Lithuania as well. The fundamentals of environment control norms are consolidated in the constitution of the republic of Lithuania and elaborated in laws of Lithuania. For the reason that the key point in this area refers to Lithuanian political parties, it is important to know, which environmental politics they do offer. In election programs, particular parties declare their politics, where members present different objectives and purposes, and steps of realizations. Within these programs, political parties have opportunities to provide member positions in the area of environmental protection. In Chapter 3, the party programs, which were elected in 2008, are analyzed along with their impact forming the fifteenth government activity program. The proposed environmental protection policy of all presented parties is very different. According to the constitution of the republic of Lithuania, elected to the Seimas political parties have an opportunity to implement their own proposed policy. The major role of the Seimas is law making. The Seimas members have appropriate rights to initiate a certain law, respectively. The main objective of the project is to analyze proposed environmental protection policies of all presented parties within election programs, investigate whether given environmental... [to full text]

Šiame darbe yra tiriama, ar Čekijos politinio elito–Pilietinės demokratijos partijos europeizacija valstybės stojimo į ES ir narystės ES laikotarpiu įtakojo partijos euroskepticizmo kaitą. Pasirinkta viena pagrindinių Čekijos euroskeptiškųjų partijų, Pilietinės demokratijos partija, kuri tuo pačiu yra ir viena vyraujančių partijų Čekijos parlamente. Prieš gilinantis į Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo kontekstą, yra aptariamas ir klasifikuojamas Vidurio ir Rytų Europos valstybių politinio elito euroskepticizmas, parodant Čekijos politinių partijų vietą nagrinėjamame kontekste. Pateikiama detali Čekijos Pilietinės demokratijos partijos euroskepticizmo apraiškų apžvalga. Žvelgiant į 1991-2004 metų laikotarpį, analizuojamas vidinis partijos ES diskursas, atskleidžiamas partijos požiūrio į ES ištakos ir euroskeptiškosios pozicijos reikšmė. Atliekama partijos prisitaikymo prie politinio ir organizacinio lygmens pasikeitimų analizė, turint omenyje tai, kad politinių partijų europeizacija arba priešingas jai procesas pasireiškia per partijų reakciją į vykstančius aplinkos pasikeitimus; tiriama euroskeptiškosios Pilietinės demokratijos partijos europeizacija programinių nuostatų, partinės organizacijos ir bendrai Čekijos politinės sistemos pokyčių atžvilgiu pasirengimo ES narystei ir narystės ES laikotarpiu iki 2009 metų. / This study entitled „Political Elite Euroscepticism in the Central Europe: the Czech Republic Case“ analyzes effects of Europeanization of the Eurosceptic Czech political elite, focusing on the Europeanization of centre-right Eurosceptic Civic Democratic Party during Czech Republic‘s accession to the European Union period and Eropean Union membership period till the year 2009. The first part of the study considered the theorethical approaches of political elite Euroscepticism and Europeanization of political parties and party systems. For the evaluation of Euroscepticism level of the Czech political elite in general and especially in the case of the Civic Democratic Party, the main concepts has been discussed and adapted using Aleks Szczerbiak, Paul Taggart and Petr Kopecky, Cas Mudde existing studies about the Central and Eastern Europe political elite Euroscepticism. According to Robert Ladrech, five most important and interrelated areas in which research should be done on the phenomenon of Europeanization of political parties and their activities in the context of the European Union candidate and member states were revealed and later, dealing with the basic R. Ladrech‘s classification, there were assumed that potential Europeanization effect on parties and party systems could be divided to three main categories: programmatic elements (including the party rhetoric and voter mobilization in general sense), organizational elements (including internal party organizational... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama radikalios dešinės politinių jėgų ideologija, visuomenės radikalizacijos procesas, radikalios dešinės politinės partijos bei jų rinkiminės sėkmės veiksniai. Remiantis ekspertų interviu tyrimu, analizuojama radikalios dešinės situacija ir perspektyvos Lietuvoje, taip pat yra tiriamos Lietuvos politinių partijų rinkiminės programos, siekiant nustatyti jose esančias radikalios dešinės ideologines ir programines nuostatas. / Master's thesis analyzes the ideology of radical right, public radicalization process, radical right political parties and factors of their electoral success. Based on expert‘s interviews study the situation and perspectives of radical right in Lithuania are analyzed, Lithuanian political parties electoral programs are studied in order to determine the presence of radical right ideological and programmatic provisions.