Šiame darbe aiškinamasi, kokios motyvacijos skatina Lietuvos gyventojus dalyvauti rinkimuose ir kokią vietą šiose paskatose užima ekspresyvūs motyvai. To siekiant aptariami teorinėje literatūroje egzistuojantys modeliai, aiškinantys, kodėl žmonės rinkimuose dalyvauja, egzistuojančios įvairios ekspresyvaus dalyvavimo teorijos variacijos. Pamėginus apjungti jas į vieną, radus kompromisinį ekspresyvaus dalyvavimo suvokimą aiškiai apibrėžiama ekspresyvaus politinio dalyvavimo sąvoka šiame darbe, nustatoma ir įvertinama tokio dalyvavimo vieta politinio (rinkiminio) dalyvavimo motyvacijose bei reikšmė, tai yra - galimos ekspresyvaus dalyvavimo pasekmės. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiamas Lietuvos gyventojų dalyvavimas rinkimuose: pristatomi 2008 m. kovo – balandžio mėnesiais atliktos apklausos duomenys, tiriamos galimos Lietuvos gyventojų dalyvavimo rinkimuose motyvacijos, tikrinami instrumentiniai bei ekspresyvūs dalyvavimo motyvaciniai mechanizmai. / In this master thesis, regarding the recently in the Lithuania observed lack of citizens interest in politics and trust in the elected representatives, the hypothesis is held, that the Lithuanians voters decide to go to the pools on the basis of expressive motivations (the expressive motivations to go to vote in this theses are defined as the motivations, when citizen decide to go to the pools first of all because the very act of the voting has a value to him, not because he expect the concrete benefit from the election results, when the winning party or candidate will implement their policy). To examine this is the objective of this thesis. First of all the existing theories on the citizens’ turnout motivations are reviewed, analyzed and classified, then the feasible model of the citizens motivation to vote are constructed on the basis of the extended rational choice theory. The main distinction is made between the instrumental and expressive voters turnout motivations. Thought in this thesis it is not aimed to evaluate the expressive motivations normatively, the possible sequences of the voting, when the turnout is conditioned by this kind of reasons, is objectively discussed. The conclusion is made that the broader outcomes of the expressive motivations highly depends on the specific kind of motivation from this group, but generally, one could state, that expressive motivations (certain kinds of them) can damage democratic quality, but definitely helps to sustain this kind... [to full text]

Tyrimo aktualumas ir problema Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje ir Lietuvoje nemažai akcentuojamas pilietinis ir politinis dalyvavimas kaip viena iš svarbiausių pilietinės visuomenės ir demokratiškos valstybės garantų. Lietuva yra demokratinė valstybė ir viena iš pagrindinių stiprios, vieningos ir gerai funkcionuojančios valstybės sąlygų – piliečių pasitikėjimas valdžia bei dalyvavimas politikoje. Kaip teigia L. Diamond, aktyvi pilietinė visuomenė yra tarpinis reiškinys tarp privataus gyvenimo ir valstybės (Diamond, 1997). Ji neapima privačios, į save nukreiptos veiklos, o skatina pasitikėjimą, bendradarbiavimą su kitais visuomenės nariais. Tuo tarpu, R. J. Dalton teigia, kad, šiuo metu didžiausia šiuolaikinių demokratijų problema yra ta, kad piliečiai vis labiau nepasitiki politikais, abejoja demokratinių institucijų ir demokratinio proceso veiksmingumu (Dalton, 2004). Dažnai žmogaus laisvėms ir pačiai demokratijai kyla pavojus, kai didžioji dauguma visuomenės nereiškia jokio susidomėjimo valdžios institucijų veikla, o tiesioginis gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų tvarkyme dažniausiai suvokiamas tik kaip piliečių dalyvavimas rinkimuose. Palyginus, ne daug piliečių aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime, dauguma yra linkę leisti priimti sprendimus atsakingiems valstybės tarnautojams. Demokratinėje valstybėje svarbu, kad kiekvienas pilietis suvoktų, kad jo dalyvavimas politikoje yra būtinas. Juk piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese liudija apie visuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / Civil and political participation is emphasized as one of the most important civil society and democratic state guarantors. In democratic state, it is important that every citizen would be aware that his involvement in politics is necessary, therefore, one of the priorities should be the promotion of youth's participation in politics, because young people are society's and state's future. Generation change, value preservation, learning to make decisions and take full responsibility for them are required. For all that to happen, it is crucial for young people to more actively participate in politics. It is necessary to develop youth's public spirit and political activity, try to teach them to make decisions and solve problems, because future politics depend on young people. Unfortunately, there is noticeable passivity in youth's participation in politics, complete lack of political values and attitudes. Thus, this master's thesis' goal is to analyze the political participation as one of the socialization means and determine the factors promoting and obstructing youth's participation. Youth's political participation attitudes' and motivation's to participate (in the context of socialization) analysis parts are: 1. Political participation's theoretical assumptions: concept, main forms of participation, levels; 2. Legal regulation of youth's participation; 3. Lithuanian youth's politics and factors influencing political activity; 4. The empirical results which reveal youth's... [to full text]

Magistro darbo objektas – partinė spauda Lietuvos politinėje komunikacijoje. Darbo tikslas – išsiaiškinti partinės spaudos tendencijas politinėje komunikacijoje, atsakyti į klausimą kodėl jos atsisakoma ir kokios atsiranda alternatyvos. Pagrindiniai darbo uždaviniai – politinės komunikacijos vystymosi tendencijas, politinės komunikacijos sąveiką, išnagrinėti politinio dalyvavimo savivaldoje ypatumus. Iškelto tikslo buvo siekiama analizuojant politinės komunikacijos teorinį istorinį kontekstą, vystymosi tendencijas, nagrinėjant politikos sampratą Lietuvoje ir partinę spaudą, jos kitimą. Pirmoje magistro darbo dalyje nagrinėjau politinės komunikacijos teorinę dalį, žiniasklaidos, kaip politinės komunikacijos tarpininko tarp valdžios ir visuomenės, vaidmenį. Antroje darbo dalyje nagrinėju politikos ir politinių partijų specifiką. Didelis dėmesys skiriamas XX amžiaus pradžios Lietuvos partinei žiniasklaidai. Trečioje darbo dalyje buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti partijų požiūris į partinę spaudą. Rašant darbą buvo naudoti tyrimo metodai: - teorinėje darbo dalyje naudotas literatūros analizės ir sintezės metodas; - praktinėje darbo dalyje naudotas ekspertų apklausos metodas. Darbas gali būti įdomus ir naudingas žiniasklaidos priemonėms, politinėms partijoms, taip pat studentams, besidomintiems politine komunikacija, partine spauda ir viešosios informavimo priemonių vaidmeniu. / Nowadays information and communication technologies plays an increasingly role in all the fields of the life. This concerns changes in the systems of mass media and political communication as well. The main role in political communication belongs to the mass media so for this reason it is very important to analyse its impact and transformations. In my master thesis I am exploring political press in Lithuanian political communication. Usually political communication is analysed as application of political marketing and political advertising during political campaigns. Objective of the diploma thesis is political press in Lithuanian political communication. The aim of the work is to detect tendencies of evolution of the political communication and party press, its impact to political daily agenda, peciuliarity of political participation in the governance. I reached the aim of the work by analysing theoretical and historical context of the political communication and political press, tendencies of evolution, role of the mass media in formulating opinion for publics. In the first part of the thesis I analysed theory of the political communication, roles of the mass media as the mediator of communication between the government and society. The second part of the thesis is dedicated to specify the role of the political parties in the structure of governance, its specifics. As well as to answer how it influences every day life of the society. Big part of the second part of the... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe atskleidžiama dalyvaujamojo biudžeto samprata ir vystymosi eiga, finansiniu aspektu išanalizuoti dalyvaujamojo biudžeto ypatumai. Įvertinta piliečių įtraukimo į biudžeto procesą ir dalyvaujamojo biudžeto esama situacija ir jos tobulinimo galimybes Lietuvos savivaldybėse. Pirmame skyriuje analizuojama demokratijos bei politinio dalyvavimo teorija. Atskleidžiama dalyvaujamojo biudžeto samprata, privalumai, trūkumai. Nagrinėjamas dalyvaujamojo biudžeto metodo susikūrimas ir vystymasis. Antrame skyriuje analizuojamos su dalyvaujamojo biudžeto procesu susiję kaštai, biudžeto pajamos ir išlaidos, pateikiama metodo ekonominė nauda. Trečiame skyriuje pateikiamos tyrimo prielaidos ir ekspertinės apklausos duomenų analizė. / Master's thesis reveals the participatory budget concept and development stages, analyze the financial aspect of the participatory budget features. Estimated situation of Citizen participation in the budget process, participatory budget and development opportunities for Lithuanian municipalities. The first section examines democracy and political participation theory. Analyze the participatory budget concept, advantages and disadvantages. Study the method of participatory budget, how has it emerged and its development. The second chapter analyzes the participatory budget process related costs, revenues and expenses, the economic benefits of the method. The third section presents the research assumptions and expert survey data analysis.

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

The aim of the thesis: to define a concept of direct people participation and find out a variety of it's forms, to measure local government's impact of direct citizenry participation level n municipalities of Lithuania, to identify the main problems of direct participation and suggest the solutions of the problems. The principal concepts and forms of direct participation are defined by analyzing gathered scientific literature, experience of foreign countries and the survey's data.