Darbe, pasitelkiant įvairias šiuolaikinės politinės filosofijos teorijas, analizuojama galia ir trys jos aspektai: ekonominė galia, politinė galia ir galia-žinojimas. Darbe parodoma, kad politinė galia yra daug labiau suvaržanti individo laisvę veikti nei ekonominė galia, su sąlyga, kad ekonominė galia nesinaudoja politinės galios priemonėmis. Taip yra dėl to, kad nepaklusnumo ekonominei galiai kaštai yra gerokai mažesni nei bet kada anksčiau. Kita vertus, nepaklusnumas politinei galiai, tiek prieš daugelį metų, tiek ir dabar reiškia politinės galios darinių agresiją paklusti atsisakančio individo atžvilgiu. Su trečiuoju galios aspektu yra kiek sudėtingiau. Kaip tik čia filosofo darbas įgauna didelę svarbą. Pasak Foucault, Deleuze‘o ir kt., intelektualai turi analizuoti ir mėginti suvokti, kaip mus veikia internalizuotos galios sampratos bei įvairios savaime-suprantamybės, kurios lemia mūsų paklusnumą ar nepaklusnumą galiai ir mūsų požiūrį į įvairias jos apraiškas. Kitaip sakant, filosofas turi reflektuoti minties santykį su galia. M. Foucault ko gero geriausiai suformulavo šią problemą iškeldamas savąjį politinės filosofijos klausimą: Kaip galia gamina tiesos diskursus, kurie turi tokį stiprų poveikį mums? Siekiant atsakyti į pastarąjį klausimą analizuojama socialistinė tradicija, jos santykis su galia ir galios santykis su socializmu. / The work deals with the analysis of power and its various aspects, namely economic power, political power and power-knowledge. Throughout the work various models are used that are drawn from various contemporary authors, M. Foucault, M. N. Rothbard, G. Deleuze, Z. Bauman among them. The work tries to answer the question posed by M. Foucault: How does Power create truth-discourses that have such a great effect upon us? To answer this question the tradition of socialism is analyzed. The analysis of socialism provides a clear cut example how Power can be augmented via various discourses that are sympathetic towards its growth and how various attempts by the Power to suppress socialism have actually entrenched and radicalized the socialist discourse among its adherents.

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]