Baigiamajame darbe analizuojamos Lietuvos ir Estijos fiskalinės politikos verslo ciklo atžvilgiu. Tiriama, kaip kito valstybių taikoma fiskalinė politika keičiantis verslo ciklo momentams ir valdančių partijų ideologijoms. Darbo tikslas: suformuoti metodiką fiskalinės politikos vertinimui verlso ciklų atžvilgiu. Pirmiausia, ištirta mokslinė fiskalinės politikos, ekonomikos augimo modelių ir valdančių partijų ideologijų teorija. Ja remiantis suformuotas modelis, paremtas Cobb-Duglas ekonomikos augimo veiksniais: darbu ir kapitalu. Sukurtu modeliu tiriama bendrojo vidaus produkto pokyčio priklausomybė nuo dirbančiųjų skaičiaus, bendrojo kapitalo formavimo ir asignavimų pasikeitimo. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad modelis neparodo fiskalinės politikos ir verslo ciklų ryšio. Valstybės asignavimai gauti kaip statistiškai nereikšmingi bendro vidaus produkto pasikeitimui. Bendram fiskalinės politikos įvertinimui naudotas lyginamosios dinamikos metodas, kuriuo remiantis Lietuva ir Estija vykdo prociklines fiskalines politikas, nepriklausomai nuo valdančių partijų ideologijų. / In the thesis it is analysed fiscal policy of Lithuania and Estonia regarding to business cycle. There is made research how governments’ fiscal policy was changing by business cycle moments and main political parties’ ideologies. Thesis objective: create the methodic for fiscal policy evaluation regarding to business cycles. First of all, in the thesis was made fiscal policy, business cycles, and political parties ideologies theoretical analysis. After theoretical analysis was formed model, by Cobb-Douglas production function major factors: capital and work force. Model was used to find dependence between gross domestic product changes and gross capital forming, employees, government expenditure changes. Research showed that model doesn’t reveal connection between fiscal policy and business cycles. Government expenditure was detected like statistically insignificant for gross domestic product changes. Comparative model was used for general fiscal policy assessment, which showed that in Lithuania and Estonia it is used procyclical fiscal policy independently from political parties’ ideologies.

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]