Domėjimasis socialinės sanglaudos reiškiniu Lietuvoje siejamas su bendrąja Europos Sąjungos politika, kuria siekiama mažinti socialinius – ekonominius skirtumus tarp ES valstybių narių bei tų valstybių viduje. Sanglaudos politiką linkstama pateikti per fiskalinius rodiklius: Bendrąjį vidaus produktą, pajamas, užimtumą. Sanglaudai įgyvendinti pasirenkami finansiniai ištekliai – struktūrinė parama iš ES fondų. Šalyse, kuriose socialine sanglauda domimasi kaip mokslo objektu egzistuoja dvi socialinės sanglaudos analizės tradicijos. Pirmoji kildinama iš akademinių socialinių mokslų disciplinų, sociologijos ir išskirtinai socialinės psichologijos. Antroji, įgyjanti vis daugiau įtakos, buvo išplėtota strateginės politikos specialistų. Lietuvoje atskirų socialinės sanglaudos kaip reiškinio tyrinėjimų nėra atlikta, o pats reiškinys suvokiamas pernelyg siaurai. Taigi šiame darbe aptariama socialinės sanglaudos reiškinio samprata, apžvelgiami įvairūs sanglaudos aiškinimai ir ją apimantys veiksniai bei jų įtaka visuomeninei santvarkai ir raidai. Empirinėje darbo dalyje palyginamuoju principu analizuojamos keturių tradicinių Lietuvos partijų: Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos, Liberalų ir centro sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų 2000 ir 2004 m. rinkiminės Seimo programos socialinės sanglaudos ir ją apimančių veiksnių atžvilgiu bei šių partijų atstovų nuostatos. Atliekant programų palyginamąjį tyrimą šiame darbe taikomas MRG metodo principas derinamas su kontent analizės... [toliau žr. visą tekstą] / Interest in social cohesion phenomenon in Lithuania is connected with common European Union’s policy, the main aim of which is to reduce social – economic inequality between member states of the European Union and in the member states itself. Cohesion policy is tending to be presented by fiscal indexes: Gross domestic product, revenues and employment. For implementing cohesion are choosed financial resources – structural assistance from European Union’s funds. In the societies where the social coherence is to be taken interest as science’s object exist two analytical traditions. The first one is derived from the discipline of academic social sciences, sociology, and exceptionally from social psychology. The specialists of strategic policy explicated the second one, which takes more influence. There are no separate researches of social coherence as phenomenon made in Lithuania and self-phenomenon is realized to narrow. In this paper is discussed conception of social coherence phenomenon, is reviewed various explanations of coherence and inclusive factors, their impact to social order and it’s development. In the empirical part of the paper, using comparative principal, is analyzed 2000 and 2004 parliamentary election programs of four traditional Lithuanian political parties (Lithuanian Social Democrats, Homeland Union, Liberal and Central Union, Lithuanian Christian Democrats) in field of social coherence, it’s inclusive factors and the provisions of representatives of above... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140623_172043-21806 |
| Date | 23 June 2014 |
| Creators | Lingė, Mindaugas |
| Contributors | Lazutka, Romas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140623_172043-21806 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0017 seconds