Magistro darbe nagrinėjama įvairių Lietuvos mokyklų mokinių slengas. Darbo tikslas: ištirti Lietuvos mokinių slengo vartosenos ypatybes, pagrįsti slengo funkcionavimo priklausomybę nuo visuomenės gyvenimo sąlygų. Lietuvos mokinių slengas lietuvių kalbotyroje nėra plačiau tyrinėtas (parašyta J. Lėgaudaitės disertacija ,,Jaunimo slengas – psichologinis fenomenas“). Apie slengą ir žargoną rašyta E. Jakaitienės ,,Lietuvių kalbos leksikologijoje“ (1980), J. Pikčilingio ,,Lietuvių kalbos stilistikoje“ (1975). Egidijus Zaikauskas parengė straipsnį ,,Bausti negalima pasigailėti“ (2004), kuriame išsako savo požiūrį į slengo ir žargono vartoseną. Šių darbų Lietuvoje trūksta, todėl darbu siekiama detaliau analizuoti Lietuvos mokinių slengą. Pastaruoju metu pasirodo nemaža straipsnių, kuriuose linkstama aptarti jaunimo kalbą ir ne taip kritiškai vertinti žargoninę leksiką. Ši kalba – vienas iš svarbiausių jaunuolių saviraiškos būdų, tai neatsiejama kalbos sistemos dalis, įeinanti į visuomenės kalbos sudėtį ir vartojama 4 – 12 klasių mokinių. Aptarti mokinių slengą svarbu todėl, kad šiame amžiaus tarpsnyje dar tik formuojasi paauglių vertybinės nuostatos, požiūris į kalbą, kalbėjimą. Slengas yra neatsiejama mokinių kalbos dalis, užimanti savitą vietą paauglių kalbos sistemoje. Viena iš jaunimo dialektų formavimosi vietų yra mokykla ir jos aplinka, todėl pasirinkta nagrinėti būtent mokinių slengą. Medžiaga darbui rinkta anketavimo būdu. Anketos pildytos įvairių Lietuvos regionų mokyklose:... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s Thesis deals with pupils’ slang from various schools of Lithuania. The aim of this paper is to analyze the peculiarities of the usage of slang by pupils from Lithuania, to explain the rely of slang functionality on the circumstances of living conditions. The slang of the Lithuanian students is not searched at length in the language study. This topic has been slightly touched by E.Jakaitienė in ‘Lietuvių kalbos leksikologija’ (1980) and by J.Pikčilingis in ‘Lietuvių kalbos stilistika’ (1975). Egidijus Zaikauskas has published the article ‘Bausti negalima pasigaileti’ (2004) on the topic of slang and jargons. Because of the lacking works on slang in Lithuania, this paper will go deeper into the slang of Lithuanian pupils. It is necessarily expected to talk on this topic because more often we hear slang from children, adolescents, young people. It is impossible to deny these deviations from the language unambiguously. Though linguists are of contradictory opinion about the jargons still this phenomenon is concurrent from the society. Any school is the place for making up new dialects among the young. That is why this paper will study the pupils’ slang. This work will lead specialists of other fields such as psychologists, sociologists. The material is compiled using the questionnaire method. The forms have been filled by pupils from Kėdainiai, Labūnava, Biržai, Širvintos, Noreikiškės, Varėna, Klaipėda, Vilnius schools. While making up the research 3520 slang words... [to full text]

Tematem niniejszej pracy jest ewolucja socjolektu młodzieży polskiego pochodzenia w Wilnie. Jej celem jest zbadanie współczesnego slangu młodzieżowego i porównanie go z materiałem zaprezentowanym w rozprawie M. Dawlewicza, który został zebrany w roku 1996–1997, czyli przed dziesięciu laty. Jak wiadomo, wraz ze zmianą pokoleń socjolekt młodzieżowy ciągle ulega pewnej ewolucji, odświeża leksykalne środki wyrażania ekspresji, reaguje na zachodzące w otaczającej rzeczywistości przemiany. Ostatnie dziesięciolecie wniosło do życia społeczności polskiej na Litwie wiele przeobrażeń społeczno-kulturowych oraz cywilizacyjnych. W niniejszej pracy chciałabym się zastanowić nad tym, w jakim stopniu pewne z tych zmian, a mianowicie: wzrost roli języka litewskiego i ustabilizowanie się go w funkcji języka państwowego, spadek znaczenia języka rosyjskiego i zdegradowanie go do rangi języka mniejszości narodowej na Litwie, ekspansja kultury masowej za pośrednictwem odgrywających coraz większą rolę w życiu społecznym środków masowego przekazu, rozwój nowych technologii w różnych dziedzinach życia, a szczególnie postęp w dziedzinie komunikacji internetowej oraz rozwój komunikacji za pomocą telefonii komórkowej, wpływają na slang młodzieżowy. Wyniki przeprowadzonych badań mają ukazać tendencje rozwojowe, którym pod wpływem tych czynników ulega socjolekt młodzieży polskojęzycznej w Wilnie. Gromadząc materiał do pracy, posłużyłam się metodą ankietowania. Uczniowie mieli do wypełnienia ankietę... [toliau žr. visą tekstą] / Šio magistrinio darbo tema yra Vilniaus lenkų kilmės jaunimo sociolekto evoliucija. Jos tikslas yra ištirti šiuolaikinį jaunimo slangą ir paliginti jį su medžiaga surinkta prieš dešimt metu, t.y. 1996 – 1997m., M. Dawlewicz knygoje Vilniaus lenkų kilmės jaunimo socialinio dialekto leksika. Šis darbas turi duoti atsakymą į klausimą, ar lenkų kilmės jaunimo Vilniuje sociolektas yra stabilus, ar keičiasi ir kokia kryptimi. Pristatyta šiame darbe medžiaga apima septynioliką teminių grupių ir sudaro 2341 žodžių. Iš jos analizės matyti, kad skoliniai iš įvairių kalbų sudaro apie 50% visos surinktos medžiagos. Daugiausia skolinių yra kilę iš rusų kalbos – 44%, pastebimai mažiau yra lituanizmų – 2,3% ir anglicizmų apie 2,5 %. Be to surinktoje medžiagoje esama 6% neologizmų bei 0,7% regionalizmų. Lyginant dabar sukauptą medžiagą su duomenimis surinktais prieš dešimt metų galima pastebėti, kad lenkų kilmės jaunimo kalboje padaugėjo skolinių iš rusų kalbos, o angliškų ir lietuviškų skolinių skaičius beveik nepasikeitė. / The theme of this master’s work is the evolution of the sociolect of the young people of the Polish origin in Vilnius. The aim of this work is to research the present language spoken by the Polish young people and to compare it with the material presented in the report by Miroslaw Dawlewicz titled ‘The vocabulary of the sociolect of the young people of the Polish origin in Wilno’, which was written in 1996-1997 years. It must give the answer if the sociolect of the young people of Vilnius is stable or has changed. Presented in the work vocabulary of the sociolect of the young people in Vilnius in 17 thematic groups include 2341 words. The characteristic feature of the sociolect of the young people of the Polish origin in Wilno is that there is a great number of the loans from different languages. They present 50% of the work material. 44% of loans are from Russian language, 2 % - from Lithuanian and 2,5% from English. There were also researched neologisms, which contain 7% and localisms – 0,7%. The comparison result says that the number of loans from Russian language has increased for the last 10 years, but the number of loans from English and Lithuanian didn’t change.

Reklamoje galima rasti meninių priemonių, kalbos funkcinių stilių požymių ar perdirbtų kitų tekstų fragmentų, t. y. intertekstų, kurie padeda įgyvendinti reklamos tikslus ir tampa svarbia raiškos priemone. Reklamų intertekstualumas anksčiau nebuvo plačiai tyrinėtas, todėl yra tikslinga aptarti reklamose rastus intertekstus. Baigiamojo magistro darbo tema yra „Reklamų intertekstualumas“. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokius intertekstinius elementus reklamų kūrėjai renkasi savo reklamoms, kokia vartojamų elementų raiška ir koks turinys perduodamas. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: surinkti tokį spausdintinių reklamų skaičių, kuris leistų tinkamai atlikti tyrimą ir suformuoti objektyvias išvadas, suklasifikuoti intertekstus ir juos apibūdinti, išanalizuoti intertekstualiųjų elementų raišką, nustatyti intertekstualiųjų elementų funkcijas reklamos tekste, apibendrinti tyrimą ir pateikti išnagrinėtų intertekstų vartosenos kryptis. Darbe yra tiriamos 110 spausdintinių reklamų. Pradžioje aptariamas intertekstualumas: kalbama apie intertekstualumo esmę, pateikiama intertekstualumo raiškos pavyzdžių. Praktinėje dalyje yra atliekamas reklamų tyrimas – kalbama apie intertekstualumo raišką spaudos reklamose. Spausdintinėse reklamose vartojamomis citatomis praplečiamas reklamos tekstas, argumentuojami teiginiai apie reklamuojamą prekę ar paslaugą, parodoma produkto vertė: palankiai apie jį mano ne tik adresantas, bet ir žinoma asmenybė. Kiti tekstai ar jų fragmentai... [toliau žr. visą tekstą] / There are found lots of artistic devices in advertisements. Lots of features of functional style of language or redone fragments from other texts (intertexts), help to implement the goals of advertisement and it becomes the important way of expression. The intertextuality in advertisement has not been widely studied earlier so it is appropriate to discuss the intertexts which are found in advertising. The Master thesis is „Intertextuality in advertisement“. The goal of the thesis is to find out what intertextual elements are chosen for advertisers in their advertisements, what is the expression of used items and what content is transferred. To achieve the goal the following tasks were solved: to collect the sufficient quantity of printed advertisements in order to do a research: to form objective conclusions; to classify intertexts and to describe them; to analyse the expression of intertextual elements, set functions of intertextual elements in advertisement texts and to describe them; to make conclusions of the research and submit the directions of using analysed intertexts. There are 110 printed advertisements analysed in the thesis. Firstly the intertextuality is discussed: the point of intertextuality, the examples of intertextuality are given. The research of advertisements is made in the theoretical part – it discusses the expression of intertextuality in printed advertisements. The quotations used in it help to extend the text, argue statements about products or... [to full text]