Tiriamoji medžiaga. Šiame tyrime individualųjį tekstą reprezentuoja 600 sakinių imtis, parinkta iš mokslinio stiliaus filosofijos veikalų. Veikalus bandyta klasifikuoti pagal skirtingų žanrų tekstus. Statistiniam tyrimui pasirinkti filosofijos veikalai skirstomi į dvi grupes. Pirmąją grupę sudaro veikalai : „Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 metų tekstai“ (1995); antrajai priklauso „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir esmas“ I tomas (2005), „Niekis ir esmas“ II tomas (2005). Darbo tikslas – aprašyti, kokio pobūdžio sakiniai (ilgi ar trumpi, vientisiniai, sujungiamieji, prijungiamieji, bejungtukiai, mišrieji) vartojami filosofo veikaluose ir kaip (ar) sakinio struktūra priklauso nuo teksto tipo. Atliekant tyrimą, siekta išsiaiškinti, ar nuo atmainos priklauso ir kalbos priemonių atranka bei jų išsidėstymas, ar minčių dėstymas išlaiko tą patį logiškumo principą, ar sakinių sandara tampa kondensuotesnė ar atvirkščiai – kalba ima laisvėti. Svarbu išsiaiškinti kiek gauti duomenys reprezentuoja mokslinį stilių, o kiek jie yra individualus, skiriasi tik mokslo publicistiniams tekstams būdingomis ypatybėmis. / A subject of performance destined philosopher patent individuality. There are saying that in Lithuania on that time is just one philosopher – Arvydas Šliogeris. Do not plumb in it how much is it right, but a spread of performance and discussing subjects no doubt very useful for community of philosophy education. Individual author style, usable idea and conception logic character commanding a chance to apply his performances to the academic investigation and aplenty philosophy subject par terminology do not let to blame the works of A.Šliogeris to the others functional styles. The analyzed material comprises of 600 sentence, randomly chosen from books, which are considered as philosophy texts. Works were tried to type in different genre of texts. For investigation were picked works of philosophy are dividing to two group. The first group was made of works: Būtis ir pasaulis: tyliojo gyvenimo fragmentai“ (1990), „Sietuvos: eseistikos rinktinė“ (1992), „Konservatoriaus išpažintys: 1988 – 1994 metų tekstai“ (1995); the second „Alfa ir omega: ontotopijos metmenys“ (1999), „Niekis ir esmas“ I t. (2005), „Niekis ir esmas“ t. II (2005). A object of work is to write what kind of character is sentences (long or short, simple sentences, coordinate, asyndetic ) are using in philosophers works and as sentence structure depends on text type. Very important to clarify how much got facts are representing scientific style and how much is individual, is just difference scientific sentences par... [to full text]

Reklamoje galima rasti meninių priemonių, kalbos funkcinių stilių požymių ar perdirbtų kitų tekstų fragmentų, t. y. intertekstų, kurie padeda įgyvendinti reklamos tikslus ir tampa svarbia raiškos priemone. Reklamų intertekstualumas anksčiau nebuvo plačiai tyrinėtas, todėl yra tikslinga aptarti reklamose rastus intertekstus. Baigiamojo magistro darbo tema yra „Reklamų intertekstualumas“. Darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokius intertekstinius elementus reklamų kūrėjai renkasi savo reklamoms, kokia vartojamų elementų raiška ir koks turinys perduodamas. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: surinkti tokį spausdintinių reklamų skaičių, kuris leistų tinkamai atlikti tyrimą ir suformuoti objektyvias išvadas, suklasifikuoti intertekstus ir juos apibūdinti, išanalizuoti intertekstualiųjų elementų raišką, nustatyti intertekstualiųjų elementų funkcijas reklamos tekste, apibendrinti tyrimą ir pateikti išnagrinėtų intertekstų vartosenos kryptis. Darbe yra tiriamos 110 spausdintinių reklamų. Pradžioje aptariamas intertekstualumas: kalbama apie intertekstualumo esmę, pateikiama intertekstualumo raiškos pavyzdžių. Praktinėje dalyje yra atliekamas reklamų tyrimas – kalbama apie intertekstualumo raišką spaudos reklamose. Spausdintinėse reklamose vartojamomis citatomis praplečiamas reklamos tekstas, argumentuojami teiginiai apie reklamuojamą prekę ar paslaugą, parodoma produkto vertė: palankiai apie jį mano ne tik adresantas, bet ir žinoma asmenybė. Kiti tekstai ar jų fragmentai... [toliau žr. visą tekstą] / There are found lots of artistic devices in advertisements. Lots of features of functional style of language or redone fragments from other texts (intertexts), help to implement the goals of advertisement and it becomes the important way of expression. The intertextuality in advertisement has not been widely studied earlier so it is appropriate to discuss the intertexts which are found in advertising. The Master thesis is „Intertextuality in advertisement“. The goal of the thesis is to find out what intertextual elements are chosen for advertisers in their advertisements, what is the expression of used items and what content is transferred. To achieve the goal the following tasks were solved: to collect the sufficient quantity of printed advertisements in order to do a research: to form objective conclusions; to classify intertexts and to describe them; to analyse the expression of intertextual elements, set functions of intertextual elements in advertisement texts and to describe them; to make conclusions of the research and submit the directions of using analysed intertexts. There are 110 printed advertisements analysed in the thesis. Firstly the intertextuality is discussed: the point of intertextuality, the examples of intertextuality are given. The research of advertisements is made in the theoretical part – it discusses the expression of intertextuality in printed advertisements. The quotations used in it help to extend the text, argue statements about products or... [to full text]

Magistrinio darbo objektas - XXI a. Lietuvos periodinėje spaudoje pateikiamos publikacijos politine tematika. Darbo tikslai – išsiaiškinti šaltinių citavimo ypatumus XXI a. lietuviškoje periodinėje spaudoje ir išsiaiškinti, ar citatų parinkimas periodinės spaudos tekstuose gali turėti įtakos nuomonės apie cituojamus asmenis formavimui. Pagrindiniai darbo uždaviniai: ištirti, kaip periodinės spaudos tekstuose parinktos citatos gali padaryti įtaką auditorijos nuomonei; ištirti, ar skiriasi citavimo ypatybės skirtinguose periodinės spaudos leidiniuose. Naudojantis kokybine turinio analize ir lyginamąja analize prieita prie išvados, kad lietuviškoje XXI a. periodinėje spaudoje šaltinių citatomis gali būti formuojama teigiama arba neigiama nuomonė apie asmenis, pasinaudojant ne tik šaltinių informacija, bet ir pačių asmenų žodžiais apie save. Formuojama nuomonė gali ženkliai skirtis skirtinguose periodiniuose leidiniuose dėl jų redakcijose vyraujančios nuomonės ar dėl žiniasklaidos priemonės savininkų ideologijos. Šaltinių citavimui gali turėti įtakos ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, žiniasklaidos priemonėje užsakyta reklama. Šaltinių žodžiai gali būti iškreipiami, patalpinant juos į kitą kontekstą, taip pat priskiriant šaltiniams vertinamąsias etiketes, interpretuojant jų citatas. Kadangi periodiniai leidiniai naudojasi kitomis žiniasklaidos priemonėmis informacijai ir citatoms gauti, iškreipta ar klaidinga informacija, patekusi į vieną žiniasklaidos priemonę gali paplisti... [toliau žr. visą tekstą] / The Master‘s thesis discusses the XXI century Lithuanian periodical print media publications on political theme looking closer at source quoting practices. The goals of the thesis are: to discover the source quoting practices in the XXI century Lithuanian periodical print media as well as to discover whether the selection of quotations in the texts of print media can influence the public opinion about the quoted sources. The major tasks of the thesis are: to analyze how the selected quotations in periodical print media can influence the public opinion as well as to analyze if the quoting peculiarities are different in diverse periodical print media. Qualitative method of content analysis and a comparative analysis were chosen for this Master’s thesis as the best methods revealing the coded meanings and the possible manipulations in the text. Using a qualitative method of content analysis together with a comparative analysis the thesis comes to a conclusion that positive or negative public opinion about the quoted sources can be formed in the XXI century Lithuanian periodical print media using the information provided by other sources or the words of the source himself/ herself. Such an opinion can be vastly different in diverse periodical print media because of the attitude and opinion in the editorial office as well as because of the ideology and the worldview of the media owner. Source quoting can also be influenced by external factors, such as advertisements ordered in the... [to full text]

Das Ziel der qualitativen und quantitativen Analyse in der vorliegenden Magisterarbeit ist es deutsche und litauische Überschriftenarten zu vergleichen, die Tendenz der Ellipsenverwendung zu präsentieren, sowie Zitate und Metaphern in Überschriften zu untersuchen. Es wurden 200 Überschriften aus der Süddeutschen Zeitung und 200 Überschriften aus Lietuvos rytas ausgesucht. Die Analyse hat gezeigt, dass die Überschriften in der deutschen und der litauischen Zeitung Unterschiede in ihrer Struktur aufweisen, aber sie dienen primär demselben Ziel – das Thema des Artikels darzustellen. Die Syntaxanalyse hat ergeben, dass die Ellipse eine häufige Erscheinung in Überschriften ist, trotzdem kommen elliptische Konstruktionen in der deutschen Zeitung öfter vor als in der litauischen. Das dritte Untersuchungsobjekt war das Zitieren: In der deutschen Zeitung wird lieber zitiert als in der litauischen. Als Letztes wurden Metaphern untersucht: Die Analyse hat gezeigt, dass 18,7% deutscher Überschriften metaphorisch sind. Im Litauischen beträgt ihr Anteil 27,3%. Am häufigsten kommen Gewächs-Metaphern im Bereich Wirtschaft und Kampf/Krieg-Metaphern im Bereich Sport vor. / Nepaisant didelės antraščių reikšmės laikraščiuose, jos yra viena mažiausiai tyrinėtų temų lingvistikoje. Antraštės perteikia pagrindinę straipsnio temą ir padeda skaitytojui išsirinkti jam įdomiausias temas. Magistriniame darbe analizuojamos ir lyginamos vokiškos ir lietuviškos antraštės. Analizei pasirinkti laikraščiai: die Süddeutsche Zeitung ir Lietuvos rytas. Iš kiekvieno laikraščio išrinkta po 200 antraščių – 100 antraščių iš ekonomikos ir 100 antraščių iš sporto skilčių. Darbo tikslas analizuoti ir palyginti antraščių tipus, aptarti elipsės vartojimo tendencijas, citatų naudojimą ir metaforų rūšis vokiškose ir lietuviškose antraštėse. Tyrimas atskleidė, kad vokiškos ir lietuviškos antraštės skiriasi savo struktūrine sandara, tačiau jos tarnauja bendram tikslui – formuluoti pagrindinę straipsnio temą. Sintaksės analizė paneigė Burger (2005) prognozes - elipsės vartojimas yra vis dar dažnas reiškinys tiek vokiškose, tiek lietuviškose antraštėse, nors pastarosiose jos sutinkamos rečiau. Citatų analizė parodė, kad vokiškuose laikraščiuose cituojama dažniau, nei lietuviškuose. Be to, vokiškos citatos pasižymėjo platesniu pakeitimų spektru. Paskutinis tyrimo objektas – metaforos. Analizė atskleidė, kad 18,73% vokiškų antraščių yra metaforinės, lietuviškame laikraštyje jų dalis didesnė - 27,31%. Abiejuose laikraščiuose vyrauja tos pačios tematikos metaforos – ekonomikos skiltyje dažniausia yra augalo metafora, tuo tarpu sporto – kovos/karo. / The purpose of the qualitative and quantitative analysis is to compare the German and Lithuanian headline types, to present the tendency of the ellipsis use in headlines and to analyse quotations and metaphors in headlines. 200 headlines from Süddeutsche Zeitung and Lietuvos rytas were chosen for the analysis. The analysis showed that the structure of the headlines in the German newspaper is different than in the Lithuanian newspaper, but they have the same intention – to inform about the subject of the article. The syntax analysis showed that ellipsis is an usual phenomenon in the headlines, but it comes in the German headlines more often than in the Lithuanian headlines. The third topic of the analysis was the quotations: there are more quotations in the German headlines than in the Lithuanian headlines. The last subject of the analysis were metaphors: 18,7% of the German and 27,3% of the Lithuanian headlines are metaphorical. In the economy column comes mostly the plant-metaphor and in the sport column comes mostly the war-metaphor.