Magistrinio darbo tema yra “Liūdesio konceptas anglų ir lietuvių kalbose ir jo vertimas”. Darbo tikslas yra aprašyti liūdesio konceptą ir nustatyti liūdesio koncepto vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumus. Darbą sudaro literatūros apžvalga ir empyrinė dalis. Teorinėje dalyje nagrinėjama koncepto raiška kalboje, leksikografinis aprašymo lygmuo ir prototipinės situacijos lygmuo. Empyrinėje dalyje yra nagrinėjimi konceptualiųjų metaforų ir jų vertimo iš anglų kalbos į lietuvių kalbą ypatumai. Darbo pagrindas yra pavyzdžiai, rinkti iš anglų kalbos tekstyno Concordance ir lietuvių kalbos tekstyno, sudaryto Kauno Didžiojo universiteto kompiuterinės lingvistikos centre ir grožinės literatūros knygų Š. Brontės “Džeinė Eir”, T.Hardžio “Tesė d’Erbervilių giminės”, S.Kreino “Raudonas narsumo ženklas”, Jozefo Konrado “Lordas Džimas” bei “Iš klasikinės anglų poezijos”, kurios buvo skaitomos anglų ir lietuvių kalbomis. Kadangi liūdesys yra viena iš bazinių emocijų, išanalizavus liūdesio konceptą abiejose kalbose, paaiškėjo, kad liūdesio emocijos raiška kalbose yra panaši. Liūdesys dažniausiai konceptualizuojamas kaip neigiama emocinė būsena, kylanti dėl kažkieno stokos arba netekties. Liūdesio konceptas abiejose kalbose yra reiškiamas leksemomis, frazeologiniais posakiais, paprastais žodžių junginiais, konceptualiomis metaforomis. Konceptualiosios metaforos LIŪDESYS YRA KRYPTIS ŽEMYN, LIŪDESYS YRA SKYSTIS, LIŪDESYS YRA TALPYKLA, LIŪDESYS YRA NAŠTA, LIŪDESYS YRA STICHINĖ JĖGA... [to full text]

Darbo objektas — konceptai, lietuvių kalboje reprezentuojami žodžiais mirtis ir mirti. Siekiama aprašyti kalba išreikštą dalį konceptų, lietuvių kalboje reprezentuojamų žodžiais mirtis, mirti. Šiam tikslui pasiekti keliami tokie uždaviniai: 1) aptarti tradicinės ir konceptualiosios metaforų sampratą; 2) pagal konceptualizavimo sritį suskirstyti visus metaforinius pasakymus su daiktavardžiu mirtis; 3) aptarti veiksmažodžio mirti metaforizaciją; 4) ištirti daiktavardžio mirtis sinoniminę raišką; 5) ištirti veiksmažodžio mirti sinoniminę raišką; 6) apibrėžti žodžius, kurie turi potencialiuosius reikšmės komponentus mirtis, mirti; 7) aptarti mirtį nusakančius frazeologizmus. Nurodytiems darbo tikslams įgyvendinti taikomi aprašomasis, kontekstinės analizės ir konceptualiųjų metaforų analizės metodai. Darbo pagrindas — tiesiogiai ir netiesiogiai mirtį įvardijančių žodžių vartojimo pavyzdžiai. Pasitelkiami tik tie žodžių junginiai, sakiniai, į kuriuos įeina daiktavardis mirtis, veiksmažodis mirti, būdvardis mirtinas, taip pat šiems žodžiams sinonimiški frazeologizmai, gyvenimo nutrūkimą žymintys sinonimai bei žodžiai, turintys potencialiąją mirties semą. Remiamasi daugiau nei 600 pavyzdžių, kurie rinkti iš V. Kubiliaus knygos „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ pirmosios ir antrosios dalies. Šios knygos pasirinkimą lėmė tai, kad joje surinkti ne vieno autoriaus ar žanro eilėraščiai, kuriuose atsispindi lietuvių poezijos raidos tradicijos. Darbo aktualumas ir naujumas: abstrakčios... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper work is to describe a part of the concepts, represented in Lithuanian language by the words mirtis (death) and mirti (to die). The objectives to achieve the aim of the paper work are: 1) to define conception of the terms of traditional methaphor and conceptual metaphor; 2) divide to conceptual metaphors all methaphorical expressions with the noun death; 3) to discuss conceptualization of the verb die; 4) to investigate synonyms of the noun death and the verb die; 5) to discuss phraseological units, which signify the decline of life. The analysis is based on more than 600 examples taken from the book „Dvidešimto amžiaus lietuvių poezija“ (I, II parts). Having analysed a number of ways of representing the concept of death in the Lithuanian poetry, we can point out the basic tendencies of realizing the concept: DEATH as a PERSON, DEATH as a ENEMY, DEATH as a THING, DEATH as an ABSTRACT, DEATH as a NATURAL CALAMITY, DEATH as a PLACE / RECEPTACLE, DEATH as a LIVING BEING, DEATH as a WORK OF ART, DEATH as a MATERIAL, DEATH as an ANIMAL, DEATH as a PLANT, DEATH as a SOUND, DEATH as a TIME and other. The results of the paper work showed that the death is comprehensible as an evil, decline of life. Only sometimes we describe death as a step to a new world, which is unknown.

In the present study the most frequent conceptual metaphors of the EU in the British Press are analysed applying the method of content analysis. / Šiame darbe yra analizuojamos dažniausiai naudojamos britų spaudoje Europos Sąjungos konceptualiosios metaforos.

The present study aims at analysing metaphor in the inaugural addresses of American Presidents. It is hypothesised that metaphor is a legitimization strategy which is employed to affect the audience. The research questions were formulated as follows: What conceptual metaphors and their linguistic realizations are used for legitimization in American Presidents’ inaugural addresses and what are their rhetorical implications? The study was carried out within the framework of the Critical Metaphor Theory suggested by Charteris-Black (2005), which is a blend of Conceptual Metaphor Theory and Critical Discourse Analysis. The corpus of the study was compiled of 14 and 16 inaugural addresses delivered by American Presidents affiliated to the Democratic and Republican parties respectively. To achieve the aim the following objectives were set. Firstly, metaphorical expressions were identified and ascribed to the conceptual metaphors they manifest. Secondly, the quantitative analysis was carried out to reveal the frequency of the metaphorical expressions underlying the prevailing conceptual metaphors in the inaugural addresses delivered by the members of both political parties. Finally, the realizations of the conceptual metaphors were contrasted and interpreted across the two political parties. The analysis revealed the following prevailing conceptual metaphors: AMERICA IS A FAMILY, AMERICA IS A PERSON, POLITICS IS A JOURNEY, SIGNIFICANT IS BIG, POLITICS IS A BUILDING, DIFFICULTIES ARE... [to full text] / Šis darbas nagrinėja metaforą kaip legitimizacijos strategiją, dominuojančią Amerikos prezidentų inauguracinių kalbų diskurse. Atlikti tyrimai rodo. kad metafora kaip legitimizacijos strategija yra vartojama siekiant daryti įtaką visuomenei. Tyrimui vykdyti buvo suformuoti tokie klausimai: kokios konceptualios metaforos yra vartojamos Amerikos prezidentų inauguracinėse kalbose legitimizacijos tikslais, kokia yra jų lingvistinė raiška ir kokia yra jų retorinė potekstė? Metafora politikoje, būdama šio tyrimo dėmesio centre, atsiduria tarp kognityvinės lingvistikos ir diskurso analizės. Panašu, kad abi šios mokslo sritys prisideda prie metaforų nagrinėjimo politiniame diskurse, sukurdamos aiškesnį jų pobūdžio ir veikimo ypatumų vaizdą. Taigi, šis tyrimas buvo atliktas remiantis Kritinės metaforos teorija, kuri yra Konceptualios metaforos teorijos ir Kritinės diskurso analizės derinys. Konceptualios metaforos teorijos pirmtakai Lakoff ir Johnson (1980: 4) parodė, jog mūsų konceptuali sistema savo prigimtimi yra iš esmės metaforinė. Metaforos esmė yra vieno dalyko supratimas ir patyrimas kito dalyko atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog konceptualios metaforos, kurios yra vartojamos politiniame diskurse, sėkmingai gali įtikinti, įteisinti bei įtakoti publiką. Susidomėjimas politikų kalba sustiprėjo diskurso tyrinėtojų dėka, kurie nagrinėja metaforų vartojimą politikų pasisakymuose, politinių partijų ir judėjimų dokumentuose, žiniasklaidoje, pokalbiuose prie apvalaus stalo, debatuose... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe „Darbo konceptas lietuvių ir rusų patarlėse ir priežodžiuose“ bandoma plačiau panagrinėti koncepto darbas specifiką ir raišką lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose, atrasti panašumų ir skirtumų, rekonstruoti kalbai būdingą pasaulėvaizdį, tautų mąstymo strategijas. Atlikus lyginamąją ir konceptualiąją analizę, išanalizavus surinktą medžiagą, nustatyta, kad darbo konceptas lyginamose kalbose yra suvokiamas panašiai (darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė –kaip darbo parodija, darbas – jungtis tarp žmogaus ir gamtos, darbas – kaip vargas, darbas –kaip žmogaus savybių matmuo, darbas – kaip mokymo įrankis, darbas – šeimyninės sanklodos rodiklis, darbas – gyvenimiškos tiesos saugykla). Dažniausi darbo denotatai lietuvių ir analogiškai rusų kalboje yra darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija, darbas – kaip vargas, darbas – kaip žmogaus savybių matmuo. Darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis dažniausiai realizuojamas lietuvių kalboje. Rusų kalboje dažniausiai realizuojamas darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija. Lietuvių ir rusų kalbų patarlės ir priežodžiai pasižymi raiškos įvairove: aktyviai vartojami posakiai su neigiamu modalumu, elipsė, dauguma atvejų yra metaforiški, vaizdingi, lakoniški, neretai hiperbolizuoti, vyrauja ironija, komiškumas, garsinis aspektas, kategoriškumas, pamokymai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master work, „The concept of work in Lithuanian and Russian proverbs and bywords“, is to take a wider glance at the concept of work in Lithuanians and Russians world-view, to find similarities and differences, to recreate the type of world-view which would be common to the language and also to recreate the strategies of thinking. After a comparative and conceptual analysis and after the analysis of collected examples, we made a conclusion that the concept of work is perceived similarly: work (diligence) as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as the connection between human and nature, work as misery, work as the measurement of humanity, work as the proper way to educate, work as the measurement of family values and work as the storage of all the values. The most frequent and common for both Lithuanian and Russian languages meanings of the concept work are these: work as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as misery and work as the measurement of humanity. The most common meaning to Lithuania language is work as the source of wellness and the most common meaning of work to Russian language is work as the confrontation with laziness and laziness as the parody of diligence. Lithuanian and Russian proverbs and bywords can be expressed in various ways: there are a lot of examples which have negative meaning. People use many... [to full text]

This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text] / Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje, siekiant ištirti kalbos produkavimo fenomeną, taikomi psicholingvistikos, sociolingvistikos ir kognityvinės lingvistikos metodai. Šių dienų psicholingvistai atliko daugybę kalbos produkavimo tyrimų, siūlydami itin svarbų kalbos produkavimo modelį, kuris bus išsamiai išnagrinėtas. Tačiau, kaip dauguma mokslininkų įrodinėjo, vien tik kalbos duomenų nepakanka norint pateikti išsamų konkretaus kalbos vartotojo kalbos vartojimo vaizdą. Nepriklausomai nuo to, ar kalbantysis yra vienakalbis, ar dvikalbis, jo kalbos (-ų) sistema pati yra kalbančiojo šeimos, bendruomenės, kultūros ir kt. kalbos sistemų posistemė. Be to, dabartinės kognityvinės lingvistikos progresas nagrinėjant konceptualiąją metaforą, konceptualųjį derinimą ir konstrukcijų gramatiką teikia unikalių įžvalgų apie žodyno ir net pačių sąvokų struktūrą. Šioje disertacijoje yra nagrinėjamas daugiakalbių, kurie jau yra įsisavinę anglų kalbos sistemą, tačiau kurių kalbos įgūdžiai tebesivysto, kalbos produkavimas. Tokia sistema yra dinamiška ir priklauso nuo iš anksto nenumatomų kintamųjų, kurie šiame darbe pateikti bendrame skyriuje tarpkalbinė įtaka. Psicholingvistiniu šio tyrimo požiūriu siekiama nustatyti studentų kalbos vartojimo psichologinius aspektus. Sociolingvistiniu šio darbo aspektu pabrėžiamas poreikis išnagrinėti sociokultūrinę aplinką, kurioje tiriamieji įsisavino anglų kalbos sistemą. Kognityvinės lingvistikos aspektai leidžia giliau pažvelgti į kognityvinius ir konceptualius mechanizmus... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation combines psycholinguistic, sociolinguistic and cognitive linguistic approaches to study the language production phenomenon of crosslinguistic influence (CLI). Modern psycholinguistics has taken an active interest in language production studies, offering a particularly influential model of speech production that is examined in detail. And yet, as many researchers have argued, language data alone are insufficient to paint an accurate portrait of a given speaker’s language use. Whether mono- or multilingual, a speaker’s system of language(s) is itself a sub-system of the language system of the speaker’s family, community, culture, etc. At the same time, recent cognitive linguistic advances in the study of conceptual blending and construction grammar offer unique insights into the structure of the lexicon and even concepts themselves. This dissertation examines the speech production of multilinguals whose English language system has been acquired but is still developing. Such a system is dynamic and subject to unpredictable dynamic effects, here grouped under the general rubric of CLI. The psycholinguistic aspects of this study are concerned with establishing the psychology of students’ language use. The sociolinguistic aspect addresses the need to research the sociocultural background within which the English language system has been acquired. The cognitive linguistic aspects allow in-depth insights into the cognitive and conceptual mechanisms underlying the... [to full text]

Das Ziel der qualitativen und quantitativen Analyse in der vorliegenden Magisterarbeit ist es deutsche und litauische Überschriftenarten zu vergleichen, die Tendenz der Ellipsenverwendung zu präsentieren, sowie Zitate und Metaphern in Überschriften zu untersuchen. Es wurden 200 Überschriften aus der Süddeutschen Zeitung und 200 Überschriften aus Lietuvos rytas ausgesucht. Die Analyse hat gezeigt, dass die Überschriften in der deutschen und der litauischen Zeitung Unterschiede in ihrer Struktur aufweisen, aber sie dienen primär demselben Ziel – das Thema des Artikels darzustellen. Die Syntaxanalyse hat ergeben, dass die Ellipse eine häufige Erscheinung in Überschriften ist, trotzdem kommen elliptische Konstruktionen in der deutschen Zeitung öfter vor als in der litauischen. Das dritte Untersuchungsobjekt war das Zitieren: In der deutschen Zeitung wird lieber zitiert als in der litauischen. Als Letztes wurden Metaphern untersucht: Die Analyse hat gezeigt, dass 18,7% deutscher Überschriften metaphorisch sind. Im Litauischen beträgt ihr Anteil 27,3%. Am häufigsten kommen Gewächs-Metaphern im Bereich Wirtschaft und Kampf/Krieg-Metaphern im Bereich Sport vor. / Nepaisant didelės antraščių reikšmės laikraščiuose, jos yra viena mažiausiai tyrinėtų temų lingvistikoje. Antraštės perteikia pagrindinę straipsnio temą ir padeda skaitytojui išsirinkti jam įdomiausias temas. Magistriniame darbe analizuojamos ir lyginamos vokiškos ir lietuviškos antraštės. Analizei pasirinkti laikraščiai: die Süddeutsche Zeitung ir Lietuvos rytas. Iš kiekvieno laikraščio išrinkta po 200 antraščių – 100 antraščių iš ekonomikos ir 100 antraščių iš sporto skilčių. Darbo tikslas analizuoti ir palyginti antraščių tipus, aptarti elipsės vartojimo tendencijas, citatų naudojimą ir metaforų rūšis vokiškose ir lietuviškose antraštėse. Tyrimas atskleidė, kad vokiškos ir lietuviškos antraštės skiriasi savo struktūrine sandara, tačiau jos tarnauja bendram tikslui – formuluoti pagrindinę straipsnio temą. Sintaksės analizė paneigė Burger (2005) prognozes - elipsės vartojimas yra vis dar dažnas reiškinys tiek vokiškose, tiek lietuviškose antraštėse, nors pastarosiose jos sutinkamos rečiau. Citatų analizė parodė, kad vokiškuose laikraščiuose cituojama dažniau, nei lietuviškuose. Be to, vokiškos citatos pasižymėjo platesniu pakeitimų spektru. Paskutinis tyrimo objektas – metaforos. Analizė atskleidė, kad 18,73% vokiškų antraščių yra metaforinės, lietuviškame laikraštyje jų dalis didesnė - 27,31%. Abiejuose laikraščiuose vyrauja tos pačios tematikos metaforos – ekonomikos skiltyje dažniausia yra augalo metafora, tuo tarpu sporto – kovos/karo. / The purpose of the qualitative and quantitative analysis is to compare the German and Lithuanian headline types, to present the tendency of the ellipsis use in headlines and to analyse quotations and metaphors in headlines. 200 headlines from Süddeutsche Zeitung and Lietuvos rytas were chosen for the analysis. The analysis showed that the structure of the headlines in the German newspaper is different than in the Lithuanian newspaper, but they have the same intention – to inform about the subject of the article. The syntax analysis showed that ellipsis is an usual phenomenon in the headlines, but it comes in the German headlines more often than in the Lithuanian headlines. The third topic of the analysis was the quotations: there are more quotations in the German headlines than in the Lithuanian headlines. The last subject of the analysis were metaphors: 18,7% of the German and 27,3% of the Lithuanian headlines are metaphorical. In the economy column comes mostly the plant-metaphor and in the sport column comes mostly the war-metaphor.

The main objective of the doctoral thesis was to analyze the features of one’s vocational path during the time of undergraduate studies. Undergraduate studies can be treated as a pathway of transition from school to the world of work. Therefore, it is especially important to identify what makes vocational choice successful during this period of time. In the study, several psychological success indicators of vocational path choice were distinguished. Moreover, the following factors were analyzed as their possible predictors: internal-cognitive factors (self-efficacy and vocation-related expectations), internal-personality factors (Big Five trait dimensions), external factors (situational-demographic characteristics). The study was conducted in the framework of Social Cognitive Career Theory. 625 undergraduates representing various Lithuanian universities took part in the main study. The results provide a basis for distinguishing the most important factors of vocational path choice during the transition period, i.e., those factors that most strongly relate either to vocational choice success indicators or to the adequacy of its planning. In the discussion, both theoretical implications and practical recommendations are provided. / Disertacijoje nagrinėjami profesinio kelio ypatumai bakalauro pakopos studijų metu – pereinamuoju laikotarpiu tarp mokyklos baigimo ir įėjimo į darbo pasaulį. Darbe buvo siekiama išskirti psichologinius sėkmingo profesinio kelio pasirinkimo rodiklius bei įvertinti, kokie veiksniai jiems turi daugiausiai reikšmės. Remiantis socialine kognityvine karjeros teorija ir pereinamojo laikotarpio tyrimų apžvalga, nagrinėti vidiniai kognityviniai (įvairūs saviveiksmingumo aspektai, profesiniai lūkesčiai), asmenybės (Didžiojo Penketo asmenybės bruožai) ir išoriniai (situaciniai-demografiniai) veiksniai. Tyrime dalyvavo 625 įvairių Lietuvos universitetų bakalauro pakopos, 1–4 kurso studentai. Gauti rezultatai leidžia išskirti svarbiausius vidinius ir išorinius profesinio kelio veiksnius – tuos, kurie pereinamuoju laikotarpiu labiausiai sietini su sėkmingu profesinio kelio pasirinkimu ar adekvačiu jo planavimu. Aptariant tyrimo rezultatus, diskutuojama tiek jų reikšmė teorine prasme, tiek pritaikymo galimybės profesinio orientavimo ir konsultavimo praktikoje.

Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą] / The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text]