The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text] / Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą]

Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]