Spelling suggestions: "subject:"specialiosios žinias"" "subject:"specialiosios dominios""
1 |
Specialiųjų ir teisinių žinių santykis bei atribojimo problemos / The interrelationship between special and legal knowledge and delimitation issuesJuciūtė, Vida 09 July 2011 (has links)
Darbe nagrinėjami įvairių autorių pateikti specialiųjų žinių apibrėžimai, analizuojami jų skirtumai bei išskiriami esminiai specialiųjų žinių sąvokos požymiai. Analizuojant teisinių žinių sampratą, nagrinėjami techninio turinio socialinių teisės normų požymiai, priėmimo priežastys bei jų santykis su teisinėmis žiniomis. Aptariami mokslininkų bandymai apibrėžti teisines žinias kaip profesines. Pagrindžiama pozicija, kad gali būti išskiriama bendra teisinėms ir specialiosioms žinioms sritis, kurią lemia teisės normų forma ir specifinis jų turinys. Specialiųjų ir teisinių žinių atribojimo problemos aptariamos remiantis eismo įvykių ir darbų saugos ekspertizių (tyrimų) praktika. Šioje dalyje nagrinėjama konkrečių klausimų (taisyklių pažeidimo, priežastinio ryšio, atsakingų asmenų nustatymo ir kt.) priskirtinumas specialiųjų ar teisinių žinių sričiai. Konstatuojama, kad teisinė išvada padaroma remiantis technine versija, tačiau tik atlikus ekspertizės išvadų vertinimo veiksmus ir pripažinus ją išsamia, pagrįsta bei motyvuota. Paskutinėje darbo dalyje aptariami netikslaus specialiųjų ir teisinių žinių atribojimo bendrieji ir procesiniai padariniai. / The work analyses the definitions of special knowledge, given by different authors – the differences between various conceptions and common essential features. The study of legal knowledge includes analysing the conception of rules which have legal form and technical content. The paper also describes the attempts of scientists to define legal knowledge as professional ones. The work draws a conclusion that exists a field of knowledge which is common both to legal and special knowledge. This field is determined by legal form and specific content of certain rules. The analysis of delimitation issues is executed in the context of road accident reconstruction and work security examination. This part of the paper contains the assignment of particular questions (breach of rules, causes of accidents etc.) to the field of certain knowledge. Summing-up legal conclusion is drawn on the ground of technical version. This proposition is true only under condition of thorough, valid and reasoned examination. The final part determines the consequences of inaccurate delimitation.
|
2 |
Ekspertizės akto vertinimas nuosprendyje / The evaluation of expertise certificate in the judgementGrikienis, Vaidotas 09 July 2011 (has links)
Viena iš pagrindinių specialiųjų žinių realizavimo baudžiamajame procese formų yra teismo ekspertizė, kurios rezultatai įforminami procesiniame dokumente ekspertizės akte. Ekspertizės aktas, kaip ir kiti nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys, turi būti įvertinti. Siekiant tinkamo ekspertizės akto įvertinimo reikia atsižvelgti į specialiųjų žinių sampratą ir specifiką, eksperto statusą bei paskirtį baudžiamajame procese. Ekspertizės akto vertinimas, kaip mąstomoji veikla, būdinga bene visiems su ekspertizės aktu susipažįstantiems proceso dalyviams, tačiau tik teismo atliekamas ekspertizės akto vertinimas suteikia jame išdėstytoms išvadoms įrodymų reikšmę. Ekspertizės aktą teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ekspertizės akto įrodomajai reikšmei nustatyti pasitelkiami bendrieji įrodymų vertinimo kriterijai: leistinumas, tikrumas, liečiamumas bei reikšmingumas nagrinėjamai bylai. Ekspertizės akto vertinimas vyksta teisminio nagrinėjimo metu ir teismo nuosprendyje atsispindi tik esminiai ekspertizės akto vertinimo momentai. Jeigu ekspertizės aktas aiškus ir jo pagrįstumo neginčija proceso dalyviai, tai nuosprendyje apsiribojama ekspertinio tyrimo metu nustatytų faktų įvardijimu, parodant kurias bylai reikšmingas aplinkybes jie įrodo. Iš Lietuvos apeliacinio teismo praktikos matyti, kad dažniausiai suabejojama nekategoriškų eksperto išvadų įvertinimo pirmosios instancijos teismo... [toliau žr. visą tekstą] / The use of special knowledge is very important part of crime investigation. One of the most common form of the usage of special knowledge is the forensic examination. Findings and results of expertise are showed in the act of forensic examination – it is the type of scientific evidence. Final evaluation of evidence is process when judge forms his inner confidence about all evidences including results of forensic examination by testing their relevance and reliability. Evaluation of forensic examination act is based on the same principles as of other evidences and is performed following general rules of the code of criminal procedure. Main principles of evidence evaluation are: admissibility of evidence; reliability of evidence and value of evidence. At first the act is being valued separately and afterwards in the environment of other evidence. Correct determination by court of subjective and objective factors when evaluating expert‘s findings is one of the main guarantees the truth in the case will be disclosed. In the judgement we can see only the fundamental aspects of evaluation of the forensic examination. If the forensic examination act is clear and its validity is not questioned by the parties of the process, only facts or findings that were defined by the expert are named in the judgement and the procedure of the evaluation is not mentioned. Appellants usually call into question expert‘s non-assertive findings, while a court responds that the findings ought to be... [to full text]
|
3 |
Specialiųjų žinių taikymo formų santykis / A ratio of forms of the application of special knowledgeLagunavičiūtė, Elzė 09 July 2011 (has links)
Specialiųjų žinių taikymo formos sampratos teorija dar nesusiformavusi. Specialiųjų žinių taikymo forma laikysime procesinį specialiųjų žinių realizavimą kaip tam tikrą procesą, vykstantį nustatyta tvarka ir pasibaigiantį atitinkamu procesiniu aktu, kuris yra savarankiška įrodomosios informacijos rūšis, specialiąsias žinias suprantant kaip mokslo, technikos ar bet kurios kitos žmogiškosios veiklos srities žinias, įgytas išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka, naudojamas gauti įrodomąją arba kitą informaciją, būtiną nusikalstamai veikai ištirti. Teisės normos, reguliuojančios specialiųjų žinių taikymą, gali būti suskirstytos į dvi grupes: 1) specialiąsias žinias tiesiogiai taikančių subjektų statusą baudžiamajame procese nustatančios; ir 2) patį specialiųjų žinių taikymo procesą reglamentuojančios normos. Specialiąsias žinias tiesiogiai taikančių subjektų procesinį statusą lemia subjektams keliami reikalavimai, funkcijos, teisės, pareigos, draudimai, atsakomybė jų nepriklausomumo garantijos. Specialiųjų žinių taikymo procesą apibūdina subjektų paskyrimui, pavesto tyrimo atlikimui, gautos išvados įforminimui keliami reikalavimai, be to, galimybė pasinaudoti pateiktomis išvadomis. Atsižvelgiant į šiuos aspektus ir analizuojamas specialiųjų žinių taikymo formų santykis. Darbe apžvelgta specialiųjų žinių taikymo formų reglamentavimas nuo 1918 m. / The theory of the conception of form of the application of special knowledge is not already formed. As the form of application of the special knowledge we will consider the procedural realization of special knowledge as a particular process, running by the determinate order and finishing by the correspondent procedural act, which is the independent kind of the evidentiary information, while considering the special knowledge as the knowledge of the sphere of science, technology and any other sphere of human activity, which was gained due to education and special preparation or career, and is used to get the evidentiary or any other information, which is necessary for the investigation of criminal act. The rules of law, regulating the application of special knowledge, can be grouped into two groups: 1) the rules, which set the status of the subjects directly applying the special knowledge in the penal procedure; and 2) the rules, which regulate the very process of the application of special knowledge. The procedural status of the subjects directly applying the special knowledge is determinated by the requirements, functions, rights, duties, prohibitions raised to the subjects, the responsibility of guarantee of their independence. The process of the application of special knowledge is determinated by the requirements raised to the appointment of the subjects, the performing of investigation, the execution of the got conclusion, furthermore, the opportunity to use the given... [to full text]
|
Page generated in 0.0667 seconds