SANTRAUKA Teismingumas, tai teismų kompetencijai priskiriamų bylų paskirstymas teismams. Tai nėra lengvas uždavinys asmeniui siekiančiam apginti savo pažeistas teises, ypač darbo bylose. Tuo labiau Lietuvai įstojus į ES, didesniam skaičiui asmenų išvykstant dirbti į užsienį, atsiranda problema, kilus darbo ginčui nustatyti teismingumą ginčuose su užsienio elementu. Tobulų teisės normų nustatant darbo bylų, ypač su užsienio elementu, teismingumą, taip pat ir teismingumo kriterijų nėra. Darbo tikslas: išsiaiškinti kokia yra darbo ginčų bylų, kylančių iš individualių darbo sutarčių, teismingumo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu, esmė. Darbe susipažįstama su teismingumo sąvoka, jo rūšimis, aiškinamasi kada darbo byla yra laikoma turinti užsienio elementą, analizuojamas darbo bylų teismingumas nacionaliniu aspektu, t.y. nustatomas darbo bylų priskirtinumas teismams bei teismingumas konkrečiam teismui, analizuojamas darbo bylų teismingumas tarptautiniu aspektu, t.y. analizuojama kaip darbo bylų teismingumo nustatymas skiriasi priklausomai nuo ginčo šalių pilietybės, gyvenamosios ar dirbamo darbo vietos, analizuojamas bylų dėl žalos, atsiradusios iš darbo santykių, teismingumas tiek Lietuvos vidaus teisėje, tiek ir esant byloje užsienio elementui. Darbo ginčai, numatyti darbo kodekse yra nagrinėjami ikiteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje. Ginčams dėl žalos, susijusios su darbo santykiais, atlyginimo ikiteisminio nagrinėjimo reikalavimas netaikomas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The jurisdiction is case, attributed to court competence, allocation for courts. It is not an easy task for a person seeking to defend their infringed rights, especially in industrial cases. After Lithuania joined the EU, and as larger numbers of people leave to work abroad, it becomes a problem to determine jurisdiction in disputes with a foreign element. There are no perfect rules of law and jurisdiction criteria determining the jurisdiction of industrial cases, especially so in cases with a foreign element. Aim of the paper: to ascertain what is the essence of jurisdiction in industrial dispute cases arising from individual work contracts in both national and international aspects. The paper introduces the concept of jurisdiction and its types, analyzes when an industrial case is considered as having a foreign element, and the jurisdiction of the industrial case is analyzed in a national aspect. I.e. an industrial cases’ attribution to the courts and the jurisdiction to a particular court is established. It is analyzed how the determination of industrial cases’ jurisdiction differs depending on the nationality, residence, or work location of the disputing parties. In addition, the paper analyzes the jurisdiction of cases for damages, originating from labour relations in Lithuanian domestic law, and with the foreign element existing in the case. Industrial disputes provided in the labour code are analyzed by a pre-trial institution, The Committee of Industrial... [to full text]

Administracinių teismų sistema Lietuvoje gana neseniai susiformavo. Administraciniai teismai Lietuvoje įsteigti 1999 metais. Nuo 2001 metų administraciniai teismai sudaro savarankišką teismų sistemą. Iki administracinių teismų sistemos susikūrimo Lietuvoje visi teisiniai ginčai, taip pat ir kylantys iš administracinių teisinių santykių, buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Dabar Teismingumo kolegija sprendžia bylų priskirtinumo klausimą. Administraciniai teismai nagrinėja ginčus viešojo administravimo srityje. Į administracinius teismus kreipiamasi, kai valdžios institucija ar pareigūnas, vykdydami jiems pavestas funkcijas arba neteisėtai jų nevykdydami, pažeidžia privataus asmens ar asmenų grupės teises. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas apsunkina tikrąjį administracinių teismų įsteigimo tikslą, todėl šios bylos turi būti nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme, taip bus pilnai apgintos pagrindinės asmens, padariusio pažeidimą teisės. Administraciniai teismai nagrinėja norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, t.y. vykdo tam tikrą vykdomosios valdžios kontrolę. Administracinių teismų sistema Lietuvos Respublikoje yra dvipakopė. Joje, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų nėra kasacijos instituto. Kaip matyti iš specializuotiems administraciniams teismas priskirtų funkcijų ir išnagrinėtų bylų statistikos, kasmet administracinių bylų skaičius vis didėja Administraciniai teismai formuoja vienodą teismų praktiką, taip jie... [toliau žr. visą tekstą] / The system of administrative courts was formed in Lithuania not long ago. Administrative courts were established in Lithuania in the year 1999. Since the year 2001, the administrative courts were united into an independent system of courts. Before the establishment of the system of administrative courts in Lithuania, all legal disputes, including those arising from administrative legal relations were settled by courts of general competence. Now decisions on the classification of cases are passed by the Board of Justice. Administrative courts examine disputes in the sphere of public administration. If a state institution or officer violates rights of a private person or a group of persons in course of fulfilling the functions entrusted to such an institution or officer or failure to fulfil them, the person or the group of person can apply to an administrative court. Examination of cases related to violations of the administrative law aggravates the activities of administrative courts bound with the goal of their establishment, so such cases should be examined by courts of general competence that fully protect the principal rights of the person having committed the violation. Administrative courts are engaged in examining a legitimacy of acts of administrative law, i.e. in controlling the activities of executive authorities to a certain extent. The system of administrative courts in Lithuania is many-stage. In contradistinction to courts of general competence, it does not... [to full text]

This Master‘s paper is about problems, which arise out of jurisdiction regulation of cases with international element in national and international level. In the first part of this paper author gives a definition of international jurisdiction and discusses its significance to the recognition and enforcement of judgments. Later after having analyzed national laws of different states (Germany, France, U.K., Lithuania, etc.) and EU documents - Brussels convention (1968) and Regulation No. 44/2001, as well as some cases of Lithuanian Supreme Court, European Justice Court and USA courts and having done a sociological research of Lithuanian judges‘ opinion, detailed analysis of such problems as parallel litigation, exorbitant jurisdiction and forum shopping is given. Then author discusses how these problems can be solved and gives a way to solve each problem – respectively, lis alibi pendens, unification and forum non conveniens doctrine. Each way is seen through analysis of its advantages and disadvantages and how it can be applicable to Lithuanian civil procedure law. Research showed that national efforts to solve jurisdiction problems in the international civil procedure are not sufficient and (or) not effective. Thus first of all states must cooperate with each other and coordinate their positions.

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]

1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymui bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymui, Lietuvoje greta bendrosios kompetencijos teismų sistemos pradėjo funkcionuoti savarankiška administracinių teismų sistema. Įsteigus administracinius teismus, tapo aktualus ir bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo klausimas. Nepaisant to, kad administraciniai teismai Lietuvoje veikia jau vienuolika metų, tačiau teismų kompetencijos atribojimo klausimui teisės literatūroje skiriamas pernelyg menkas dėmesys, o tai ir nulemia šios temos aktualumą. Magistro baigiamojo darbo tikslas – pateikti išsamią bendrosios kompetencijos teismų bei administracinių teismų kompetencijos atribojimo analizę, išskiriant probleminius minėtos temos aspektus bei pateikti galimas įstatyminio reguliavimo tobulinimo kryptis. Magistro baigiamąjį darbą sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje analizuojami bendrieji teismų kompetencijos atribojimo klausimai. Antrajame aptariama priskirtinumo ginčų nagrinėjimo tvarka bei priskirtinumo taisyklių nesilaikymo teisiniai padariniai, o trečiasis darbo skyrius skirtas mišraus teismų kompetencijos atribojimo būdo, taikomo Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje, analizei. Magistro baigiamajame darbe keliamas probleminis klausimas, ar bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo ar vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą] / -. / Mit dem In-Kraft-Treten des Gesetzes der Einrichtung von Verwaltungsgerichten der Republik Litauen und des Gesetzes des Verwaltungsstreitverfahrens am 1. Mai 1999, began in der Republik Litauen neben den Gerichten der ordentlichen Gerichtsbarkeit das selbstständige System der Verwaltungsgerichte zu funktionieren. Mit der Einrichtung der Verwaltungsgerichte ist die Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit aktuell geworden. Ungeachtet dessen, dass Verwaltungsgerichte bereits seit 11 Jahren in der Republik Litauen funktionieren, wird jedoch in der Rechtsliteratur zu wenig Achtung der Frage der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit geschenkt, was über die Aktualität des Themas entscheidet. Das Ziel der vorliegenden Magisterarbeit besteht darin, eine ausführliche Analyse der Zuständigkeitsabgrenzung der ordentlichen Gerichtsbarkeit und der Verwaltungsgerichtsbarkeit darzustellen, problematische Aspekte des erwähnten Themas hervorzuheben sowie mögliche Richtungen der Vervollkommnung der gesetzlichen Regelung zu präsentieren. Die Magisterarbeit besteht aus drei Kapiteln. Im ersten Kapitel werden allgemeine Fragen der Zuständigkeitsabgrenzung analysiert. Im zweiten Kapitel wird die Verhandlungsordnung von Streitigkeiten wegen der Zurechenbarkeit sowie die Folgen der Nichteinhaltung von Regeln der Zurechenbarkeit besprochen. Das dritte Kapitel der Magisterarbeit wird... [der volle Text, siehe weiter]