Vis dažniau kilusį teisinį ginčą Lietuvoje asmenys išsprendžia taikiai, sudarydamos taikos sutartį, todėl buvo aktualu išsiaiškinti kokią teisinę galią turi šis susitaikymas civiliniame procese, kokios problemos kyla šalims susitaikius, kokios tendencijos atsiranda pastaruoju metu taikinimo procese bei kokių tikslų yra siekiama taikant šalis civilinio proceso metu. Autorė šiame darbe analizuoja šalių sutaikymą, kaip civilinio proceso tikslą, kurio pagrindinė užduotis, kuo greičiau atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką. Taip pat pateikia bylų, užbaigtų taikiai, pavyzdžių. Magistro baigiamąjame darbe siekiama šių tikslų: 1. Įvertinti šalių sutaikymą, kaip civilinio proceso tikslą; 2. Įvertinti teisinę ir socialinę šalių sutaikymo reikšmę; 3. Išsamiai ir visapusiškai atskleisti šalių sutaikymo procedūrą; 4. Pristatyti naujai atsiradusį ir aktyviai besivystantį, alternatyvų civilinių ir komercinių ginčų sprendimų būdą - mediaciją. Darbo pabaigoje autorė pateikia išvadas ir pasiūlymus šalių sutaikymo procedūros reglamentavimui patobulinti. / Parties reach an amicable settlement of any disputes in Lithuania by the way of making an amicable settlement more and more often, so founding out of what legal power has the settlement in the civil procedure, what problems arise to the parties after reconciliation, what tendencies recently appear in the reconciliation process and what objects are pursued in reconciliation of the parties in the course of civil proceedings were actual. The author analyses reconciliation of the parties as an objective of the civil proceedings with the major tasks to reinstate both the legal and the social peace. The author also presents some samples of cases, which were resolved amicably. Objectives of the Master’s final thesis were as follows: 1. Estimation of reconciliation of the parties as an objective of the civil proceedings; 2. Estimation of the legal and social meaning of reconciliation of the parties; 3. Exhaustive and well-rounded disclosure of the meaning of reconciliation of the parties; 4. Representing of the newly originated and actively developing alternative way of settlement of civil and commercial disputes- mediation. At the end of the thesis the author presents some conclusions and offers for improvement of reconciliation procedure regulation.

Darbe nagrinėjamos procedūrinės taikaus susitarimo galimybės, jų apimtis ir tarpusavio santykis Lietuvos privatinėje teisėje. Pastaruoju metu taikaus ginčų sureguliavimo galimybių įtvirtinimas pozityvinėje teisėje ir socialinės taikos atkūrimo idėjos propagavimas yra ypatingai svarbios veiklos kryptys tobulinant civilinių ginčų sprendimo sistemą ir plėtojant konstruktyvią civilinių ginčų sprendimo kultūrą. Darbas orientuotas į procedūrines taikaus susitarimo galimybes įtvirtinančių teisės normų sisteminę analizę. Nagrinėjamos ir kritiškai vertinamos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos, specifinės teisminės mediacijos taisyklės, taip pat teisminio sutaikymo civiliniame procese teisinė bazė, ypatingą dėmesį skiriant taikinimo procedūros analizei. Be to, darbe siekiama atskleisti taikaus ginčo sureguliavimo procedūroje dalyvaujančių asmenų: ginčo šalių, jų teisinių atstovų, taikinimo tarpininko (inter alia teismo mediatoriaus) ir teismo, pozityvinėje teisėje įtvirtintos į socialinės taikos atkūrimą orientuotos veiklos turinį. Teisės normų aiškinimas ir vertinimas grindžiamas fundamentaliu socialinės taikos prioriteto principu. Šio principo inkorporavimas į civilinių ginčų sprendimo sistemą ir expresis verbis įtvirtinimas civiliniame procese yra ypatingai svarbus, kadangi tai sąlygoja į socialinės taikos išsaugojimą orientuotą visuomenės kultūros ir teisinės sistemos virsmą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos vystyti lanksčią... [toliau žr. visą tekstą] / Considering the need to promote the social peace phenomenon in the litigation orientated society and recognizing the importance of the development of ways of resolving disputes in a consensual manner and taking into account that the successful application of such mechanisms depends on the knowledge of these particular measures, the paper treats procedural possibilities of amicable settlement of disputes, its extent and interface in the Lithuanian private law. The paper provides comprehensive systematic-based analysis of the provisions introducing the conciliatory mediation of civil disputes procedure, specific regulation of the judicial mediation procedure and the legal base of the judicial conciliation in the civil proceedings, inter alia, giving prominence to the conciliating procedure. Also the paper reveals and analyses the scope of activeness of the parties involved in the amicable dispute resolution, i.e. the parties of the dispute, their legal representatives, mediators (including judicial mediators) and judges. Concerning the need of effective and flexible measures of amicable settlement of disputes, the analysis and evaluation of the provisions related to the subject are based on the fundamental principle of social peace priority, whose introduction into the Code of Civil Proceedings should be recommended.

Konfliktai egzistuoja tiek, kiek ir pati visuomenė, tačiau dar niekam nepavyko atrasti tobulo mechanizmo jiems spręsti. Iš daugelio alternatyvių ginčų sprendimo būdų šiame darbe autorius nagrinėja tik vieną – mediaciją – į interesus nukreiptą konflikto sprendimo procesą, kurio metu neutralus ir nešališkas asmuo skatina ir padeda konfliktuojančioms šalims pasiekti jas abi tenkinantį sprendimą. Didelės išlaidos ir sprendimų priėmimo vilkinimas asocijuojasi su teisminiu civilinių bylų nagrinėjimu. Todėl žmonėms reikia naujo būdo, įgalinančio spręsti ginčus daug efektyviau. Vis labiau pripažįstama, kad būtent mediacija padeda išsaugoti tarpusavio santykius, nustatyti tikrąsias ginčo priežastis, jaustis vertinamiems teisingai ir sąžiningai, su pagarba ir nepažeidžiant asmens orumo. Tai pavyksta dėl keleto esminių priežasčių. Pirma, taikant mediaciją nenustatinėjama kaltė ar nekaltumas. Antra, šalys yra lygios, ir pačios nusprendžia, koks sprendimas geriausias. Trečia, teismo procesas šalims yra įtemptas, tuo tarpu mediacijoje nėra trikdančių formalumų. Lietuvoje prielaidos mediacijai atsirado tik 2003-01-01 įsigaliojus naujajam Civilinio proceso kodeksui. Taikant mediaciją gali būti sprendžiami iš esmės daugiausia civiliniai ginčai kylantys iš šeimos, rangos, nuomos, darbo santykių, taip pat komerciniai ginčai, nesutarimai tarp kaimynų ir bendruomenių, vartotojų ir verslininkų, privataus kaltinimo bylos, ginčai dėl intelektinės nuosavybės ir kt. Nepaisant to, kad kol kas nėra... [toliau žr. visą tekstą] / Conflicts exist as long as all society, but nobody could devise a perfect mechanism for resolving their disputes. Of all the existing methods of alternative dispute resolution, in this job author will speak only about the one – mediation - an informal method of dispute resolution, in which a neutral third party, the mediator, attempts to assist the parties in finding resolution to their problem through the mediation process. The high cost and long delays is associating with trial of civil matters. That’s way human needs the new way, which could help them to resolve conflicts more effectively. More and more we recognize the mediation as a process for saving relationship, finding the main reasons of dispute, also people are treated with respect in this procedure, they can save their dignity. There are some reasons for this point. First, mediation has no goal to find the guilty or innocence. The second, parties are equal and they can decide which settlement is the best in this situation. Third, litigation is always stressful, while mediation has no disconcerting formalism. Premises of mediation have come in Lithuania only with new Civil Code. By applying mediation can be resolved mostly civil matters as divorce, commercial treaties, employment. There is no direct regulation in Lithuanian domestic law, but we can find some regulations in various legal documents and international treaties. Direct procedure of mediation process is also not regulated, but the essential principles... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]