Darbe nagrinėjamos procedūrinės taikaus susitarimo galimybės, jų apimtis ir tarpusavio santykis Lietuvos privatinėje teisėje. Pastaruoju metu taikaus ginčų sureguliavimo galimybių įtvirtinimas pozityvinėje teisėje ir socialinės taikos atkūrimo idėjos propagavimas yra ypatingai svarbios veiklos kryptys tobulinant civilinių ginčų sprendimo sistemą ir plėtojant konstruktyvią civilinių ginčų sprendimo kultūrą. Darbas orientuotas į procedūrines taikaus susitarimo galimybes įtvirtinančių teisės normų sisteminę analizę. Nagrinėjamos ir kritiškai vertinamos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo procedūrą reglamentuojančios teisės normos, specifinės teisminės mediacijos taisyklės, taip pat teisminio sutaikymo civiliniame procese teisinė bazė, ypatingą dėmesį skiriant taikinimo procedūros analizei. Be to, darbe siekiama atskleisti taikaus ginčo sureguliavimo procedūroje dalyvaujančių asmenų: ginčo šalių, jų teisinių atstovų, taikinimo tarpininko (inter alia teismo mediatoriaus) ir teismo, pozityvinėje teisėje įtvirtintos į socialinės taikos atkūrimą orientuotos veiklos turinį. Teisės normų aiškinimas ir vertinimas grindžiamas fundamentaliu socialinės taikos prioriteto principu. Šio principo inkorporavimas į civilinių ginčų sprendimo sistemą ir expresis verbis įtvirtinimas civiliniame procese yra ypatingai svarbus, kadangi tai sąlygoja į socialinės taikos išsaugojimą orientuotą visuomenės kultūros ir teisinės sistemos virsmą. Tokiu būdu sudaromos prielaidos vystyti lanksčią... [toliau žr. visą tekstą] / Considering the need to promote the social peace phenomenon in the litigation orientated society and recognizing the importance of the development of ways of resolving disputes in a consensual manner and taking into account that the successful application of such mechanisms depends on the knowledge of these particular measures, the paper treats procedural possibilities of amicable settlement of disputes, its extent and interface in the Lithuanian private law. The paper provides comprehensive systematic-based analysis of the provisions introducing the conciliatory mediation of civil disputes procedure, specific regulation of the judicial mediation procedure and the legal base of the judicial conciliation in the civil proceedings, inter alia, giving prominence to the conciliating procedure. Also the paper reveals and analyses the scope of activeness of the parties involved in the amicable dispute resolution, i.e. the parties of the dispute, their legal representatives, mediators (including judicial mediators) and judges. Concerning the need of effective and flexible measures of amicable settlement of disputes, the analysis and evaluation of the provisions related to the subject are based on the fundamental principle of social peace priority, whose introduction into the Code of Civil Proceedings should be recommended.

Šiame darbe nagrinėjamas civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose santykis Lietuvoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į civilinio proceso ir taikinamojo tarpininkavimo tarpusavio santykio modelius tokius kaip: teisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, neteisminio taikinamojo tarpininkavimo modelis, nukreipiamojo taikinamojo tarpininkavimo modelis. Taip pat darbe lyginami civilinio proceso bei taikinamojo tarpininkavimo procedūros civiliniuose ginčuose pagrindiniai principai, ieškoma jų panašumų skirtumų, tiriama kaip principai lemia nagrinėjamų ginčų sprendimo procesų veikimą. Darbe taip pat siekiama nustatyti ar tam tikros ginčo savybės turi įtakos tam, kuris ginčo sprendimo būdas gali būti labiau tinkamas jo išsprendimui. / This thesis is analyzing relation between civil process and mediation in Lithuania. The main focus is on models of relation between civil process and mediation such as: in court mediation, out of court mediation, diverted mediation. The thesis also puts main principles of civil process and mediation in comparison, analyses similarities, differences and how the principles influence the way process works. Also this thesis researches if some particular forms of conflicts can be more suitable to specific dispute resolution methods.

Santykiuose, kuriose susiduria skirtingi šalių interesai, manytina, ginčai neišvengiami. Dėl nuolatinio ginčų egzistavimo bei sudėtingėjančių santykių, visuomenė ieško efektyvių jų sprendimo galimybių. Teisminis kilusių ginčų sprendimas yra paskutinė sprendimo stadija. Įvairių šalių įstatymai numato galimybę ir siūlo šalims, prieš kreipiantis į teismus, pabandyti tarpusavio ginčus išspręsti pasinaudojant alternatyviais ginčų sprendimais. Tiek mokslinėje literatūroje minimi, tiek įvairių užsienio šalių įstatymuose dažniausiai yra įtvirtinti trys alternatyvūs ginčo sprendimo būdai – taikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Tačiau nei teisminis, nei alternatyvus ginčų sprendimas nėra universalus ir tinkantis visiems ginčams. Teigiama, kad tarpininkavimo metodas labiausiai tinkamas tais atvejais, kai be ginčo išsprendimo yra svarbu išlaikyti ar atkurti gerus ginčo šalių santykius, t. y. tarpininkavimas rekomenduojamas tais atvejais, kai ginčo šalių santykiai yra tęstinio pobūdžio. Būtent tokie ir yra kolektyviniai darbo santykiai. Ir nors Lietuvos kolektyvinėje darbo teisėje tarpininkavimo institutas yra žinomas pakankamai neseniai, tuo tarpu užsienio valstybės žymiai seniau įtvirtinto galimybę kilusius kolektyvinius darbo ginčus spręsti pasitelkiant tarpininkavimą. Priešingai nei Lietuvos, kai kurių užsienio valstybių darbo teisės įtvirtinta ir dvi tarpininkavimo rūšis – privalomąjį ir teisminį tarpininkavimą. Pagrindinis kriterijus, leidžiantis privalomąjį ir teisminį... [toliau žr. visą tekstą] / It is thought that disputes are inevitable in relations where different interests of many parties meet. Due to the existence of disputes and relations that are becoming more complicated, society searches for effective ways of their settlement. Judicial settlement of the occurred disputes is the last stage of settlement. The laws of various countries foresee opportunities and offer the parties to try to employ alternative ways to settle the disputes emerging between them before applying to court. Both, scientific references describe and the laws of various foreign countries most often consolidate three alternative ways for dispute settlement – conciliation, mediation and arbitration. However, neither judicial nor alternative settlement of disputes is universal and suitable for all disputes. It is stated that the method of mediation is the most suitable in cases when in addition to the settlement of a dispute it is very important to maintain or restore good relations between the parties of a dispute, i.e. mediation is recommended in cases when the relations of the parties of the dispute are of continual character. These are the collective labour relations. The institute of mediation is known rather recently in Lithuanian collective labour law; meanwhile foreign countries have consolidated an opportunity to settle collective labour disputes by means of mediation rather long ago. Differently from Lithuania, the labour laws of some foreign countries consolidate two kinds of... [to full text]