Daugumoje išsivysčiusių šalių darbo ginčai yra sprendžiami specializuotuose darbo teismuose. Europos Sąjungos valstybėse tokie teismai yra labai paplitę. Darbo ginčų sprendimo procedūros turi užtikrinti socialinės taikos atkūrimą tarp šalių, procesas turi būti greitas, nemokamas arba pakankamai pigus, bylų nagrinėjimo formalumai – minimalūs, o pats ginčo sprendimas turi būti vykdomas specialiai kompetetingo organo darbo byloms nagrinėti. Šiuo metu dauguma Europos Sąjungos valstybėse veikiančių darbo teismų atitinka šiuos kriterijus. Šis darbas yra skirtas išnagrinėti užsienio valstybių specializuotų darbo teismų organizavimo ir veiklos principus bei ypatumus. Pažymėtina, kad darbo ginčų nagrinėjimo procedūra specializuotuose teismuose yra paprastesnė, mažiau formali, greitesnė ir pigesnė nei bendros kompetencijos civiliniuose teismuose. Darbo bylas specializuotose teismuose nagrinėja kolegijos, susidedančios iš teisėjų – profesionalų ir neprofesionalių tarėjų. Dažniausiai teismo sudėtis atspindi trišalį bendradarbiavimą, bet kartais darbo bylos nagrinėjamos tik neprofesionalių teisėjų – socialinių partnerių atstovų, o dar rečiau – tik profesionalaus teisėjo. Bet kurioje teisminio nagrinėjimo proceso stadijoje pirmiausiai privalomai yra bandoma sutaikyti šalis. Lyginamoji užsienio valstybių darbo teismų patirties analizė suteikia galimybę nuodugniau apsvarstyti darbo teismų steigimo Lietuvoje galimybes. Nuolatinių diskusijų dėl specializuotos darbo justicijos įvedimo Lietuvoje... [toliau žr. visą tekstą] / In the industrialized market economies, labour courts which serve as vehicles for adjudicating labour disputes, have become quite prevalent. Resolution of industrial disputes requires, in order to ensure social justice, that cases be heard and decided rapidly, at no or with a minimum of cost to the litigants, with a relative lack of formality, and by bodies with specialized capability in labour matters. In the present situation labour courts in the most of European Community countries in which such courts exist substantially meet these criteria. This work presents the analysis of labour courts operating bases in foreign countries. The procedures in labour courts are somewhat simplified as compared with those before ordinary courts, cheaper and faster. Composition of labour courts is mostly tripartite (in some countries bipartite or unipartite). All judges, lay or professional, have a decision-making role. There are compulsory conciliation procedures in the majority of labour courts. Comparative analysis of labour courts practice enables to weigh is it necessary to establish specialized labour courts in Lithuania. World experience is very useful to deal with this difficult question, particularly in the period then lively discussions on the matter of labour court institution in Lithuania constantly take place. Lithuanian laws permits of establishment of bodies with specialized competence in labour matters but there are many economic obstructions to make it. In the work the... [to full text]

Darbo teisinių santykių sudėtingumas, ypač jų subjektų ekonominė ir socialinė nelygybė bei socialinės partnerystės užtikrinimo būtinybė, lemia darbo ginčų ypatingą padėtį kitų civilinių ginčų kontekste, taigi ir specialių šių ginčų nagrinėjimo teisme taisyklių nustatymą. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad pagal senąjį CPK darbo ginčai buvo nagrinėjami kaip paprasti civiliniai ginčai, taikant atskirose normose nustatytas nedideles išimtis. Ši problema buvo išspręsta naujajame 2003 m. CPK išskiriant darbo ginčų nagrinėjimo taisykles susisteminantį atskirą XX skyrių ,,Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“. Pagrindiniai šio skyriaus ypatumai šie: alternatyvus teismingumas, atleidimas nuo žyminio mokesčio, konkretūs pasirengimo ir bylos išnagrinėjimo terminai, sutaikymo procedūra, aktyvus teismas (teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, viršyti ieškinio dalyką, taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą) ir kt. Šie ypatumai turėtų garantuoti, kad nagrinėjant darbo bylas būtų siekiama: a) sutaikyti šalis; b) kiek galima greičiau išspręsti teisinį ginčą; c) o nepavykus šalių sutaikyti, nustatyti materialiąją tiesą byloje. Lietuvoje suformuota pakankama darbo ginčų nagrinėjimą reglamentuojanti įstatymų bazė, tačiau kyla rimtų problemų dėl šių normų įgyvendinimo. Praktika rodo, kad dažniausiai neįgyvendinti lieka pagrindiniai ypatumai: šalių sutaikymas, proceso greitumas ir aktyvus teismo vaidmuo. Tokia situacija skatina daryti išvadas ir imtis efektyvesnių priemonių darbo bylų... [toliau žr. visą tekstą] / Peculiarities of Labour Cases in the Civil Procedure The confusing legal labour relations, especially the economic and social inequality of the subjects of such legal relations, also the necessity of security of social partnership and public interest determine the peculiar position of labour disputes in the context of other civil disputes. This also determines the peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court. However, it is important to notice that according to the old Code of Civil Procedure the legal labour disputes were adjudicated as general civil disputes with not significant exceptions. This problem was solved in the new Code of Civil Procedure which was inured in the 2003. The peculiar regulations of examining legal labour disputes in the court were consolidated in the XX chapter which is called ‘the peculiarities adjudication of labour cases’. The main peculiarities of this chapter are: alternative jurisdiction, employees exemption from legal costs, shorter, exact terms of the pre – trial stange and investigation of the case, the procedure of the conciliation, initiative court (the court is entitled to gather the evidences that parties are not basing on, may transcend the requests of the claim, can apply the alternative measures of defence) and etc. These peculiarities should guarantee during the investigation of the labour cases to: a) conciliate the parts; b) solve the legal labour disputes as fast as possible; c) identify the substantial... [to full text]