The dissertation analyzes the subsidiarity principle as one of the key methods of social performance of modern jurisprudence, protection of human rights, social harmony, state governance and self-government. The dissertation presents the evolution of the concept of subsidiarity, analysis of the meanings of its use to enable the understanding of subsidiarity as an ethical and social value, which is important in shaping the value orientations, in further development of the social state, improving the efficiency of institutional system management, protection of individual rights and their effective implementation in the state organization. The dissertation analyzed the European Union legislation and documents of institutions important for the understanding of the concept of subsidiarity and its practical application, by demonstrating how through the application of this principle the competences of the institutions of the European Union and national authorities are identified and, based on the principle of decision making in the lowest link of the management chain (closest to the citizens) the state distributes authorisations for the institutions of the different management level (national, regional or local). The dissertation presents the analysis of national legislation which imposes the principle of subsidiarity, discussed the impact of the principle on the system of legal institutes, its use in the state governance and local self-government, characterizes the subsidiarity... [to full text] / Disertacijoje yra analizuojamas subsidiarumo principas kaip vienas pagrindinių šiuolaikinės jurisprudencijos, žmogaus teisių apsaugos, socialinio sugyvenimo, valstybės valdymo ir savivaldos socialinio veiksmingumo metodų. Disertacijoje pateikiama subsidiarumo sampratos raida, jo vartojimo reikšmių analizė, leidžianti subsidiarumą suvokti kaip etinę ir socialinę vertybę, kuri yra svarbi formuojant vertybines nuostatas, toliau plėtojant socialinę teisinę valstybę, didinant institucinių sistemų valdymo efektyvumą, asmens teisių saugos ir jų įgyvendinimo veiksmingumą valstybės organizacijoje. Disertacijoje aptariami teoriniam subsidiarumo principo sampratos suvokimui ir jo praktiniam taikymui svarbūs Europos Sąjungos teisės aktai ir institucijų dokumentai, parodoma kaip jį taikant identifikuojamos Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijų kompetencijos bei, vadovaujantis sprendimų priėmimo žemiausioje valdymo grandyje (arčiausiai piliečių) principu, valstybėje paskirstomi įgaliojimai skirtingo (valstybinio, regioninio ar vietos) valdymo lygmens institucijoms. Disertacijoje pateikiama nacionalinės teisės aktų, įtvirtinančių subsidiarumo principą, analizė, aptariamas šio principo poveikis teisinių institutų sistemai, jo panaudojimas valstybės valdymui ir vietos savivaldai, apibūdinama subsidiarumo principo paskirtis valdžios institucijų sąrangoje, nustatant ir atribojant institucines galias, parlamentinės ir administracinės kontrolės objektą, nagrinėjamos šio principo... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjama savivaldybių funkcijos, jų grupavimas, savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų išlyginimo sistema. Analizuojamais klausimais pateikiami statistiniai duomenys. Padarytos išvados ir pateikti pasiūlymai. Baigiamojo darbo temos pasirinkimą nulėmė jos praktinis reikalingumas ir aktualumas. Savivaldybių uždavinys – kuo geriau tenkinti gyventojų materialinius, buitinius, kultūrinius, švietimo ir kitus poreikius. Kiekviena savivaldybė turėtų savo valdomoje ir tvarkomoje teritorijoje gyventojams teikti vienodo lygio, vienodos apimties ir panašios kokybės paslaugas. Aktualu funkcijų pasidalijimas tarp įvairių valdymo lygių ir jų finansavimas. Labai svarbu, perduodant savivaldybėms funkcijas, kartu didinti ir pajamas. Baigiamąjį darbą sudaro 4 dalys, įvadas, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas. Pirmoje dalyje išdėstyta savivaldos samprata bei egzistuojantys požiūriai į savivaldybes. Antroje dalyje siekta išaiškinti savivaldybių funkcijas ir jų paskirstymą tarp atskirų valdymo lygių. Išnagrinėta Europos vietos savivaldos chartijos reikšmė savivaldybių finansams. Trečioje dalyje išnagrinėta situacija Lietuvoje nuo jos nepriklausomybės atkūrimo: savivaldybių funkcijų kaita ir skirstymas, svarbiausi teisės aktai, reglamentuojantys savivaldybių funkcijų finansavimą bei pajamų išlyginimą. Išanalizuotos savivaldybių biudžetų pajamos, jų formavimo problemos, o taip pat pateikta valstybinių (perduotų savivaldybėms) funkcijų finansavimo tvarka. Ketvirtoje... [to full text] / This paper analyzes municipal government functions, aggregation, budget revenue and expenditure equalization system. Statistical data pertinent to analyzed issues is presented. Conclusions are drawn and suggestions offered. Principal concepts: public administration, rendering of public services, subsidiarity principal, fiscal decentralization. The subject of the final paper was determined by its practical necessity and relevance. Municipal government tasks – to meet material, daily, cultural, educational and other requirements of the citizens to the best of its ability. Every municipal government in the territory under its control should provide services of equal level and extent and similar quality. Division of functions between various levels of management and its financing is relevant. It is very important to increase revenue when transferring functions to municipal governments. The final paper is made of 4 parts: introduction, conclusions and suggestions, literature used. The first part of the paper states the concept and existing attitudes towards municipal government. The second part strives to ascertain functions of municipal government and their division between different levels of management and studies the importance of European municipal government charter to municipal government financing. In the third part situation in Lithuania since reinstatement of independence has been explored: municipal government function change and distribution, main legislation... [to full text]

Šiame darbe lyginami subsidiarumo principai katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose siekiant atskleisti ES subsidiarumo principo interpretavimo problemų šaltinį. Tyrimo tikslas – lyginant subsidiarumo principo katalikų socialinėje filosofijoje ir ES dokumentuose sampratas ir nustatant ryšio (jei toks egzistuoja) tarp jų pobūdį, atskleisti ES subsidiarumo principo prigimtį, kuri leistų paaiškinti, kodėl jo interpretacijų problemų taip ilgai neišeina išspręsti. Dėl aptartojo tyrimo objekto ir problemos pobūdžio, darbe atsiribota nuo socialiniuose moksluose taikomų empirinio tyrinėjimo metodų ir užsibrėžto darbo tikslo siekiama pasitelkus analitinį, istorinį-lyginamąjį, metafilosofinės žiūros ir diskurso analizės metodus. Atskirai analizuojamos katalikų socialinės filosofijos ir ES subsidiarumo principo sąvokos, jų pagrindimas. Šiame darbe metafilosofinio lyginimo metodas svarbus tuo, kad leidžia ne vien ieškoti istoriškai kintančių subsidiarumo ir su juo susijusių kitų sąvokų formalių panašumų ir skirtumų. Jis padeda atskleisti jų ištakas ir pagrindą platesniame filosofiniame kontekste, taigi ir įvertinti, kuris sąvokų grindimo būdas yra objektyvesnis, tikslesnis, o tuo pačiu ir keliantis mažiau interpretavimo bei subsidiarumo principo praktinio įgyvendinimo problemų. Darbo tikslas įgyvendinamas tokia tvarka: 1) pirmojoje dalyje analizuojama subsidiarumo principo samprata katalikų socialinėje filosofijoje. Aptariama katalikiško subsidiarumo principo vystimosi... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of subsidiarity has been incorporated into the legal system on the European Union (EU) by the Maastricht Treaty. The problem of the essential definition of the principle, however, has not been resolved yet. The aim of this Master thesis, entitled "Comparison Between the Principles of Subsidiarity in the Catholic Social Thought and in the Documents of the European Union", is to reveal the nature of the European principle of subsidiarity that would allow to explain why the problems of it’s interpretation cannot be resolved for such a long time. This aim is achieved by comparing the principles of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU. Putting the Catholic principle of subsidiarity in contrast with the European principle of subsidiarity can give a possibility to analyse the latter “from outside” and to distance from the unsuccessful attempts to resolve the problem of interpretation only by means of social sciences. The main problem consists in the fact that, while encountering the problems of interpretation of the principle of subsidiarity in the EU, the philosophical presuppositions of this principle are not reflected and it is identified with the principle of subsidiarity of the social Catholicism. The attempt to solve this problem is made by raising a hypothesis that the presuppositions of the principle of subsidiarity in the Catholic social thought and in the documents of the EU differ fundamentally. Notwithstanding that the... [to full text]